Valyti sniegą nuo saulės elektrinės modulių ar ne?

Projektų vadovė Domantė Navarskaitė.

Saulės elektrinės žiemą pagamina pastebimai mažiau elektros energijos, palyginus su vasara.  Energetikos ekspertai sako, kad lėtesnes saulės modulių darbo apsukas lemia ne tik trumpos ir sąlyginai tamsios žiemos dienos, bet ir juos užklojantis sniegas.

Saulės modulių švaros higiena

„Vadinamoji saulės modulių švaros higiena yra labai svarbi ruošiantis žiemai ir sniegui. Tobulu atveju saulės elektrinių savininkai pasirūpina papildoma vertikalia užkarda, kad moduliai sniegu būtų užpustomi kuo mažiau. Kartais, jeigu tai įmanoma, galima galvoti ir apie jų nuolydžio kampo padidinimą. Specialiai valyti tokių elektrinių žiemą nerekomenduojama ir dėl asmeninio saugumo, nes galima paslysti, nukristi, susižaloti. Taip pat yra rizika, kad galima pažeisti modulio paviršių, subraižyti antirefleksinę modulio dangą“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo projektų vadovė Domantė Navarskaitė.

Saulės modulių paviršiai yra sukurti taip, kad prie jų kuo mažiau liptų dulkės, žiedadulkės, taip pat sniegas. Vis dėlto, žiemą Lietuvoje būna ryškios orų permainos – nuo atlydžio iki arktinio speigo. Sniegas per žiemą gali ne kartą nutirpti, kaip ir vėl padengti lauko paviršius storu sluoksniu.

Anot ekspertės, jei po drėgnų ir sąlyginai šiltų orų periodo sulaukiame stiprių šalčių, gali būti, kad sniegas nuo saulės modulių nespės pats „nučiuožti“ žemyn.

„Tokiu atveju, jeigu būtinai norima padidinti savo saulės elektrinės efektyvumą, rekomenduočiau apsiriboti tik stogo apačia, išjudinant ir padedant nuslysti sniegui, esančiam ant stogo krašto. Aišku, tą daryti reikėtų nepamirštant savo saugumo. Visgi, daugiausiai saulės elektrinių gyventojai Lietuvoje įsirengia būtent ant šlaitinių stogų. Jų nuolydis sniegui nukristi padeda savaime“, – pastebi D. Navarskaitė.

Tuo atveju, jeigu saulės moduliai yra pastatyti ne ant stogo, o ant žemės, iš esmės galioja tas pats principas. Sniegą būtų protingiausia nukasti nuo žemės, priešais saulės modulius, kad nuo pastarųjų slystantis sniegas nesikauptų ir neblokuotų šviesos bei saulės spindulių.

Visgi nusprendus valyti modulius, reikėtų rinktis kuo mažiau agresyvias priemones, t. y. valytuvus turinčius minkštus ar gumuotus antgalius, kad būtų sumažinta modulio pažeidimo rizika.

Sniego svorį moduliai atlaikys

Dalis saulės elektrinių turėtojų kartais baiminasi, kad moduliai gali neatlaikyti sniego sluoksnio. Tačiau tokia rizika būtų reali nebent ekstremaliomis aplinkybėmis, jei sniego sluoksnis susidarytų storas, tankus, drėgnas ir sunkus.

Pašnekovė aiškina, kad saulės moduliai suprojektuoti taip, kad būtų atsparūs tiek vėjo, tiek sniego apkrovai, todėl ir dėl sniego sluoksnio jaudintis neverta.

„Saulės moduliai turi savo slėgio reitingą ir kuo puikiausiai gali atlaikyti daugiau nei 500 kg/m2 sniego  apkrovą, t. y. beveik metro storio sniego sluoksnį. Tokiu sniego sluoksniu užklotos elektrinės apsukos bus minimalios, bet pačiam įrenginiui jokios žalos sniegas nepadarys“, – aiškina D. Navarskaitė.

Milda Basijokienė, „Elektrum Lietuva“atstovė spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite