Valdžios pažadai šakėmis ant vandens parašyti…

Klausimai – daug kartų girdėti, o štai situacija, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, jau kitokia. Šio interviu metu Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas ŠEPUTIS ir ilgokai patylėdavo, ir rankomis skėsteldavo… Kodėl?

– Tai ar belaukti Rusnės gatvėje, Šilutėje, modernaus, šiuolaikiško, europietiško daugiafunkcio sporto centro su baseinu, naujos krepšinio sporto salės naujame pastate?
– Šis objektas, ačiū Seimo nariui Artūrui Skardžiui, buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, gauta pinigų projektui parengti ir tai padaryta. Paskelbtas darbų pirkimo tarptautinis konkursas, gauti šeši dalyvių pasiūlymai. Kadangi lėšų neskirta, konkursą nutraukėme. Naujos sudėties Seimas, nauja Vyriausybė sustabdė finansavimą objektams tų savivaldybių, kurios dar neturėjo objekto darbų rangovo. Kai premjeras Saulius Skvernelis buvo atvykęs į Rusnę dėl estakados statybos, kalbėjomės ir apie sporto centrą. Pastebėjome, kad premjeras žinojo, jog šis centras suprojektuotas orientuojantis į saulės ir kitos gamtinės energijos naudojimą, žodžiu, daryta toliaregiškai, moderniai, kaip raginama Europos Sąjungoje. Tas pastatas su baseinu, kitos erdvės įvairioms sporto šakoms, aplinka, išskyrus naują statinį su krepšinio šiuolaikine sale, vietomis žiūrovams bei visa kita, kainuotų 12 milijonų eurų.


Ruošiantis užsisakyti projektą, Kūno kultūros ir sporto departamentas mus paragino daryti taip, kad objektas tarnautų daug metų, būtų šiuolaikiškas, o Aplinkos ministerija ragino diegti aplinką tausojančią energiją, kad būtų ir ekonomiška, ir taupu, naudojamos kokybiškos medžiagos ir kita. Mes taip ir padarėme – projektas visais atžvilgiais, taip pat ir energetine prasme, – moderniausias. Premjeras pasakė, kad tokių projektų nefinansuos, jį net pavadino „Vasiukų projektu“ ir paragino sumažinti projektą trimis pakopomis į B klasę. Tada kitais metais žiūrėsią dėl lėšų… Mes tai padarėme: projektas supaprastintas ir objekto kaina sudaro 5,7 milijono. Nebebus nei saulės baterijų, nei geoterminio šildymo, nei kito modernumo.
– Gerai, kad nebus bent jau kietu kuru kūrenamų krosnių…
– Ne mes sprendžiame. Padarėme kaip sakė. Meras Vytautas Laurinaitis buvo nuvykęs pas premjero patarėją, išgirdo, kad dabar viskas tvarkoje, tačiau priminė jų prioritetą užbaigti tai, kas pradėta, nesiimant naujų objektų. Kad finansavimas bus skirtas kitais metais, sakė negalintis pažadėti, bet priminė nesakąs ir „ne“.
Situacija tokia. Viltis miršta paskutinė. Šilutiškių į Seimą tiesiogiai išrinktas Alfredas Stasys Nausėda ketvirtą mėnesį gydosi. Lyg ir įprasta, kad saviškiai Seimo nariai padeda savivaldybėms, tačiau čia yra gyvenimas, negali nieko kaltinti. Mes nesėdime sudėję rankų, esu optimistas.
Sporto centro projektas kainavo 140 tūkstančių, jo pakeitimas kainuos gal dar 30 tūkstančių eurų.
– O dulkantys žvyrkeliai į Miniją? Kalbėta, kad bent vieną asfaltuos.
– Žvyrkeliai nuo Rugulių ir nuo Povilų kaimų į Minijos kaimą nepriklauso Savivaldybei. Darbai vyksta, kairiajame Minijos upės krante per gyvenvietę bus išasfaltuota kilometro ilgio atkarpa. Kelio Povilai–Minija nuo Kintų pusės netvarkoma. Kai buvo atvykęs ankstesnis susisiekimo ministras, su juo į Miniją specialiai važiavome žvyrkeliu nuo Kintų pusės. Svečias pripažino, kad tie keli kilometrai buvo sunkūs, sakė, jeigu turėtų, dantų protezai išbyrėtų… Tą kelią tuometinis ministras pavadino prioritetu, mes parašėme tokį raštą, bet naujoji valdžia turi kitų prioritetų. Buvo kalbėta, kad baisokas asfaltas iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį neatidėliotinai tvarkytinas, dabar jis atsidūrė tvarkytinų sąrašo 56-oje vietoje. Girdėjome, kad Šilutės kelias į Klaipėdą iki Veiviržo irgi būtinai turi būti remontuojamas, dabar prioritetų atsirado kitų… Dėl kelių remonto raštų esame pateikę daug. Rugpjūtį žada atvykti Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, kurio pavaldinių komanda išformuota, renkama nauja. Kai tai padarys, sakė, atvyks.
– Kada kelyje į Rusnę bus estakada?
– Pažadėta, kad kitais metais. Automobilių kelių direkcija jau užsakė projektą, jis rengiamas, kartu paskelbtas konkursas, kas estakadą statys. Bus ne tik estakada, panaši, kiek žinau, į Prezidento Kazio Griniaus tiltą tame kelyje, su pralaidomis, tačiau bus tvarkomas ir visas kelias į Rusnę, įrengti pėsčiųjų, dviratininkų takai. Ačiū Rusnės bendruomenei, tai jos pasiekta. Šis darbas įtrauktas į svarbius valstybės dokumentus, nemanau, kad kas nors keistųsi.
– Ne viskas, ką papasakojote, Šilutės rajono žmonėms patiks. Bus besistebinčių: negi naujai valdžiai dera lengva ranka keisti sprendimus, kai vėjais paleidžiami šimtai tūkstančių eurų?
– Kai keičiasi valdžios, permainų dera laukti. Tačiau pradėtų darbų tęstinumas irgi būtinas. Juk visos Vyriausybės dirbo, planavo, kažką pradėjo. Ta pati Lietuva, tie patys gyventojai, tie patys keliai… Savivaldybė rodo iniciatyvą ne šiaip sau – yra vietos gyventojų norai, lūkesčiai.
– Šilutėje yra 35 salės, iš jų tik 5 – sporto, o kitos tinka posėdžiams, pasitarimams ir šventėms – visos išlaikomos iš biudžeto. Nevyriausybinės organizacijos, partijos nemokamai naudojasi joms suteiktomis patalpomis. Ar bereikia jau byrantį buvusio Šilutės muziejaus pastatą perduoti kažkokiai bendruomenių asociacijai? Ar ji sugebės gauti lėšų šiam pastatui remontuoti, mokėti už šildymą, elektrą? Pardavus šį pastatą aukcione, galima gautus pinigus panaudoti kitiems svarbiems darbams.
– 2014 metais, kai pradėjome eiti vadovų pareigas, gavome prašymą perduoti šį pastatą, kuris buvo įtrauktas į privatizuojamų sąrašą. Vėliau išbraukėme. Pastatas baigia sunykti, greitai sugrius, jį reikia kuo greičiau tvarkyti. Aiškinomės, kaip jie tą pastatą tvarkytų, prižiūrėtų. Sakė, kad bendromis jėgomis… Pasiūlymų nepateikė. Pasiūlėme tą pastatą privatizuoti, tačiau vėl užsisuko tas pats ratas. Antradienį Ekonomikos ir finansų komitetas nepritarė, kad šis pastatas atitektų bendruomenei, jie pasisakė už pardavimą.
Savivaldybė, pardavusi pastatus, gauna lėšų. Privati iniciatyva yra girtina, ji lenkia ir savivaldos institucijas, ir bendruomenes, organizacijas. Verslo žmonės ieško ir randa pinigų, jie skaičiuoja, taupo, šimtą kartų pamatuoja. Liepų gatvėje du pastatus pardavėme – viename jau yra viešbutis, kitas tvarkomas.
Savivaldybė neturi pinigų tvarkyti šį buvusio muziejaus pastatą ir kitą šalia jo – mes turime tvarkyti kultūros, švietimo, sporto ir kitus visuomeninius pastatus, kad būtų šilti, tvarkingi.
Europos Sąjungos fondų lėšų nebeskiriama pastatams tvarkyti – jau finansuojama veikla, turi būti kuriamos ir išlaikomos darbo vietos, to nepadarius, tektų grąžinti gautus pinigus.
– Ar padengtos Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salės statybos išlaidos, ar yra lėšų teritorijai sutvarkyti?
– Iki rugsėjo 1 d. visi darbai turi būti užbaigti. Reikėjo 881 tūkstančio eurų, šiemet gavome 551 tūkstantį. Skirtumą galbūt padengsime gavę likusią sumą ar jos dalį šiemet, kitką – kitais metais.
Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo