Valdžios pažadai šakėmis ant vandens parašyti…

Klausimai – daug kartų girdėti, o štai situacija, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, jau kitokia. Šio interviu metu Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas ŠEPUTIS ir ilgokai patylėdavo, ir rankomis skėsteldavo… Kodėl?

– Tai ar belaukti Rusnės gatvėje, Šilutėje, modernaus, šiuolaikiško, europietiško daugiafunkcio sporto centro su baseinu, naujos krepšinio sporto salės naujame pastate?
– Šis objektas, ačiū Seimo nariui Artūrui Skardžiui, buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, gauta pinigų projektui parengti ir tai padaryta. Paskelbtas darbų pirkimo tarptautinis konkursas, gauti šeši dalyvių pasiūlymai. Kadangi lėšų neskirta, konkursą nutraukėme. Naujos sudėties Seimas, nauja Vyriausybė sustabdė finansavimą objektams tų savivaldybių, kurios dar neturėjo objekto darbų rangovo. Kai premjeras Saulius Skvernelis buvo atvykęs į Rusnę dėl estakados statybos, kalbėjomės ir apie sporto centrą. Pastebėjome, kad premjeras žinojo, jog šis centras suprojektuotas orientuojantis į saulės ir kitos gamtinės energijos naudojimą, žodžiu, daryta toliaregiškai, moderniai, kaip raginama Europos Sąjungoje. Tas pastatas su baseinu, kitos erdvės įvairioms sporto šakoms, aplinka, išskyrus naują statinį su krepšinio šiuolaikine sale, vietomis žiūrovams bei visa kita, kainuotų 12 milijonų eurų.


Ruošiantis užsisakyti projektą, Kūno kultūros ir sporto departamentas mus paragino daryti taip, kad objektas tarnautų daug metų, būtų šiuolaikiškas, o Aplinkos ministerija ragino diegti aplinką tausojančią energiją, kad būtų ir ekonomiška, ir taupu, naudojamos kokybiškos medžiagos ir kita. Mes taip ir padarėme – projektas visais atžvilgiais, taip pat ir energetine prasme, – moderniausias. Premjeras pasakė, kad tokių projektų nefinansuos, jį net pavadino „Vasiukų projektu“ ir paragino sumažinti projektą trimis pakopomis į B klasę. Tada kitais metais žiūrėsią dėl lėšų… Mes tai padarėme: projektas supaprastintas ir objekto kaina sudaro 5,7 milijono. Nebebus nei saulės baterijų, nei geoterminio šildymo, nei kito modernumo.
– Gerai, kad nebus bent jau kietu kuru kūrenamų krosnių…
– Ne mes sprendžiame. Padarėme kaip sakė. Meras Vytautas Laurinaitis buvo nuvykęs pas premjero patarėją, išgirdo, kad dabar viskas tvarkoje, tačiau priminė jų prioritetą užbaigti tai, kas pradėta, nesiimant naujų objektų. Kad finansavimas bus skirtas kitais metais, sakė negalintis pažadėti, bet priminė nesakąs ir „ne“.
Situacija tokia. Viltis miršta paskutinė. Šilutiškių į Seimą tiesiogiai išrinktas Alfredas Stasys Nausėda ketvirtą mėnesį gydosi. Lyg ir įprasta, kad saviškiai Seimo nariai padeda savivaldybėms, tačiau čia yra gyvenimas, negali nieko kaltinti. Mes nesėdime sudėję rankų, esu optimistas.
Sporto centro projektas kainavo 140 tūkstančių, jo pakeitimas kainuos gal dar 30 tūkstančių eurų.
– O dulkantys žvyrkeliai į Miniją? Kalbėta, kad bent vieną asfaltuos.
– Žvyrkeliai nuo Rugulių ir nuo Povilų kaimų į Minijos kaimą nepriklauso Savivaldybei. Darbai vyksta, kairiajame Minijos upės krante per gyvenvietę bus išasfaltuota kilometro ilgio atkarpa. Kelio Povilai–Minija nuo Kintų pusės netvarkoma. Kai buvo atvykęs ankstesnis susisiekimo ministras, su juo į Miniją specialiai važiavome žvyrkeliu nuo Kintų pusės. Svečias pripažino, kad tie keli kilometrai buvo sunkūs, sakė, jeigu turėtų, dantų protezai išbyrėtų… Tą kelią tuometinis ministras pavadino prioritetu, mes parašėme tokį raštą, bet naujoji valdžia turi kitų prioritetų. Buvo kalbėta, kad baisokas asfaltas iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį neatidėliotinai tvarkytinas, dabar jis atsidūrė tvarkytinų sąrašo 56-oje vietoje. Girdėjome, kad Šilutės kelias į Klaipėdą iki Veiviržo irgi būtinai turi būti remontuojamas, dabar prioritetų atsirado kitų… Dėl kelių remonto raštų esame pateikę daug. Rugpjūtį žada atvykti Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, kurio pavaldinių komanda išformuota, renkama nauja. Kai tai padarys, sakė, atvyks.
– Kada kelyje į Rusnę bus estakada?
– Pažadėta, kad kitais metais. Automobilių kelių direkcija jau užsakė projektą, jis rengiamas, kartu paskelbtas konkursas, kas estakadą statys. Bus ne tik estakada, panaši, kiek žinau, į Prezidento Kazio Griniaus tiltą tame kelyje, su pralaidomis, tačiau bus tvarkomas ir visas kelias į Rusnę, įrengti pėsčiųjų, dviratininkų takai. Ačiū Rusnės bendruomenei, tai jos pasiekta. Šis darbas įtrauktas į svarbius valstybės dokumentus, nemanau, kad kas nors keistųsi.
– Ne viskas, ką papasakojote, Šilutės rajono žmonėms patiks. Bus besistebinčių: negi naujai valdžiai dera lengva ranka keisti sprendimus, kai vėjais paleidžiami šimtai tūkstančių eurų?
– Kai keičiasi valdžios, permainų dera laukti. Tačiau pradėtų darbų tęstinumas irgi būtinas. Juk visos Vyriausybės dirbo, planavo, kažką pradėjo. Ta pati Lietuva, tie patys gyventojai, tie patys keliai… Savivaldybė rodo iniciatyvą ne šiaip sau – yra vietos gyventojų norai, lūkesčiai.
– Šilutėje yra 35 salės, iš jų tik 5 – sporto, o kitos tinka posėdžiams, pasitarimams ir šventėms – visos išlaikomos iš biudžeto. Nevyriausybinės organizacijos, partijos nemokamai naudojasi joms suteiktomis patalpomis. Ar bereikia jau byrantį buvusio Šilutės muziejaus pastatą perduoti kažkokiai bendruomenių asociacijai? Ar ji sugebės gauti lėšų šiam pastatui remontuoti, mokėti už šildymą, elektrą? Pardavus šį pastatą aukcione, galima gautus pinigus panaudoti kitiems svarbiems darbams.
– 2014 metais, kai pradėjome eiti vadovų pareigas, gavome prašymą perduoti šį pastatą, kuris buvo įtrauktas į privatizuojamų sąrašą. Vėliau išbraukėme. Pastatas baigia sunykti, greitai sugrius, jį reikia kuo greičiau tvarkyti. Aiškinomės, kaip jie tą pastatą tvarkytų, prižiūrėtų. Sakė, kad bendromis jėgomis… Pasiūlymų nepateikė. Pasiūlėme tą pastatą privatizuoti, tačiau vėl užsisuko tas pats ratas. Antradienį Ekonomikos ir finansų komitetas nepritarė, kad šis pastatas atitektų bendruomenei, jie pasisakė už pardavimą.
Savivaldybė, pardavusi pastatus, gauna lėšų. Privati iniciatyva yra girtina, ji lenkia ir savivaldos institucijas, ir bendruomenes, organizacijas. Verslo žmonės ieško ir randa pinigų, jie skaičiuoja, taupo, šimtą kartų pamatuoja. Liepų gatvėje du pastatus pardavėme – viename jau yra viešbutis, kitas tvarkomas.
Savivaldybė neturi pinigų tvarkyti šį buvusio muziejaus pastatą ir kitą šalia jo – mes turime tvarkyti kultūros, švietimo, sporto ir kitus visuomeninius pastatus, kad būtų šilti, tvarkingi.
Europos Sąjungos fondų lėšų nebeskiriama pastatams tvarkyti – jau finansuojama veikla, turi būti kuriamos ir išlaikomos darbo vietos, to nepadarius, tektų grąžinti gautus pinigus.
– Ar padengtos Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salės statybos išlaidos, ar yra lėšų teritorijai sutvarkyti?
– Iki rugsėjo 1 d. visi darbai turi būti užbaigti. Reikėjo 881 tūkstančio eurų, šiemet gavome 551 tūkstantį. Skirtumą galbūt padengsime gavę likusią sumą ar jos dalį šiemet, kitką – kitais metais.
Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad

Nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams – parama bus išmokėta iki Kalėdų

Šalies žemdirbiai, kurie dėl liūčių pernai negalėjo nuimti derliaus, netrukus sulauks valstybės paramos.Žemės ūkio ministerija nuostoliams kompensuoti skyrė 9,12 mln. Eur. Paramą planuojama išmokėti iki Kalėdų. Europos Komisijai pritarus nacionalinės paramos skyrimui ŽŪM patvirtino nuostolių kompensavimo taisykles, pagal kurias bus išmokama parama. Kompensacijas gaus tie žemdirbiai, kurie atitiks šių taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 m. gruodžio 1 d. savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius. Parama bus skirta