Vainuto ir Švėkšnos gimnazijose – dalinis švediškas stalas

Nuo sausio Vainuto gimnazijos jau ir priešmokyklinio amžiaus vaikai dalinio švediško stalo principu patiektus pietus valgo nemokamai. Tai pirmoji ir iki šiol buvo vienintelė Šilutės rajone ugdymo įstaiga, kuri vaikams maistą tiekė dalinio švediško stalo principu. Nuo vasario 4-osios šią naujovę išbando ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos priešmokyklinio amžiaus vaikai. Kitos ugdymo įstaigos tam dar ruošiasi.

Ši galimybė atsirado nuo sausio 1-osios įsigaliojus Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimams. Pasikeitimo esmė ta, jog mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skiriami nemokami pietūs tose savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos arba vadinamo švediško stalo principą, kurį rekomenduojama pradėti nuo dalinio.

Dalinis švediškas stalas – tai galimybė patiems vaikams pasirinkti tik tam tikro maisto, pavyzdžiui, tik daržovių ar vaisių salotų, tik sriubos, tik daržovių ar vaisių salotų ir sriubos. Karštą patiekalą įdeda valgyklos personalas.

Pirmoji – Vainuto gimnazija

Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė informavo, kad pirmoji bandomajame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte sutiko dalyvauti Vainuto gimnazija. Ši ugdymo įstaiga mokiniams suteikia galimybę patiems išsirinkti ir įsidėti maisto. „Paskleidėme žinią visoms Šilutės rajono ugdymo įstaigoms, kas norėtų ir galėtų. Į prašymą atsiliepė vienintelė Vainuto gimnazija. Kitos ugdymo įstaigos neturi tam galimybės. Pagal reikalavimus maistas turi būti tiekiamas pilnu arba daliniu švediško stalo principu“, – patvirtino D. Butvydienė pažymėdama ir pagrindines priežastis, kurias įvardijo ugdymo įstaigų vadovai: didžioji dalis priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomi ne bendrojo ugdymo mokyklose, bet darželiuose, o kita – daugelis maisto tiekėjų pasikeitimams dar nepasiruošę. Tačiau, anot D. Butvydienės, pasiruošimams dar yra laiko iki naujų mokslo metų. Jos tvirtinimu, nuo rugsėjo 1-osios nemokami pietūs bus skiriami ne tik priešmokyklinukams, bet ir pirmokams.

Reikšminga dar ir tai, jog tėvų pajamos nebevertinamos, kaip buvo iki šiol. Švietimo skyriaus vedėja informavo, kad tėvams reikia užpildyti ir pateikti nustatytos formos prašymą.

Puikūs atsiliepimai

„Patenkinti vaikai. Jei nori, įsideda daugiau garnyro, jei nepatinka, vieną kartą įsipila sriubos, kitą – jos nevalgo. Manau, tai labai pasiteisina ir patinka. Savarankiškumas ugdomas“, – gerais atsiliepimais dalijosi Vainuto gimnazijos direktorė Laima Barakauskienė.

Gimnazijos direktorė paaiškino, kad nuo sausio maistą dalinio švediško stalo principu gauna ne tik pradinių klasių mokiniai, bet ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Pasirodo, kad Vainuto gimnazijos 1-4 klasių mokiniai, kuriems skiriamas nemokamas maitinimas, valgykloje apsitarnauja patys nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios.

Galės atsisakyti

Nuo naujų mokslo metų Šilutės r. savivaldybė kartu su ugdymo įstaigomis galės pačios nutarti, koks maitinimo būdas – švediškas stalas ar maisto patiekimas porcijomis – priimtinesnis mokiniams ir jų tėvams. „Nuo tada nebebus privaloma maistą tiekti švediško stalo principu. Vaikai vis tiek gaus maitinimą nemokamai. Nors Vainuto gimnazija, kuri jau tiekia savitarnos principu maistą, tikėtina, tai darys ir toliau. Mokiniams tai naudinga – mokosi sveikai maitintis, tausoja maistą – gali įsidėti tiek, kiek nori, ko nori“, – sakė D. Butvydienė, kuriai antrino ir pati L. Barakauskienė.

Ji patvirtino, kad gimnazija neketina atsisakyti švediško stalo principo. „Blogų atsiliepimų nėra nei iš tėvų, nei vaikų. Stebiu, kaip jiems sekasi, ką valgo, tai viskas labai gerai. Manome, kad pavyks pritaikyti ir vyresniems vaikams, kurie gauna nemokamą maitinimą, bet trūksta vietos. Gal nuo kitų metų“, – sakė Vainuto gimnazijos direktorė.

Nuo vasario 4-osios, antradienio, prie projekto prisijungė ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, kurioje besimokantys priešmokyklinio amžiaus vaikai maitinimą gauna dalinio švediško stalo principu – vaikai patys gali įsidėti daržovių ar įsipilti sriubos.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite