Vainuto ir Švėkšnos gimnazijose – dalinis švediškas stalas

Nuo sausio Vainuto gimnazijos jau ir priešmokyklinio amžiaus vaikai dalinio švediško stalo principu patiektus pietus valgo nemokamai. Tai pirmoji ir iki šiol buvo vienintelė Šilutės rajone ugdymo įstaiga, kuri vaikams maistą tiekė dalinio švediško stalo principu. Nuo vasario 4-osios šią naujovę išbando ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos priešmokyklinio amžiaus vaikai. Kitos ugdymo įstaigos tam dar ruošiasi.

Ši galimybė atsirado nuo sausio 1-osios įsigaliojus Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimams. Pasikeitimo esmė ta, jog mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skiriami nemokami pietūs tose savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos arba vadinamo švediško stalo principą, kurį rekomenduojama pradėti nuo dalinio.

Dalinis švediškas stalas – tai galimybė patiems vaikams pasirinkti tik tam tikro maisto, pavyzdžiui, tik daržovių ar vaisių salotų, tik sriubos, tik daržovių ar vaisių salotų ir sriubos. Karštą patiekalą įdeda valgyklos personalas.

Pirmoji – Vainuto gimnazija

Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė informavo, kad pirmoji bandomajame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte sutiko dalyvauti Vainuto gimnazija. Ši ugdymo įstaiga mokiniams suteikia galimybę patiems išsirinkti ir įsidėti maisto. „Paskleidėme žinią visoms Šilutės rajono ugdymo įstaigoms, kas norėtų ir galėtų. Į prašymą atsiliepė vienintelė Vainuto gimnazija. Kitos ugdymo įstaigos neturi tam galimybės. Pagal reikalavimus maistas turi būti tiekiamas pilnu arba daliniu švediško stalo principu“, – patvirtino D. Butvydienė pažymėdama ir pagrindines priežastis, kurias įvardijo ugdymo įstaigų vadovai: didžioji dalis priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomi ne bendrojo ugdymo mokyklose, bet darželiuose, o kita – daugelis maisto tiekėjų pasikeitimams dar nepasiruošę. Tačiau, anot D. Butvydienės, pasiruošimams dar yra laiko iki naujų mokslo metų. Jos tvirtinimu, nuo rugsėjo 1-osios nemokami pietūs bus skiriami ne tik priešmokyklinukams, bet ir pirmokams.

Reikšminga dar ir tai, jog tėvų pajamos nebevertinamos, kaip buvo iki šiol. Švietimo skyriaus vedėja informavo, kad tėvams reikia užpildyti ir pateikti nustatytos formos prašymą.

Puikūs atsiliepimai

„Patenkinti vaikai. Jei nori, įsideda daugiau garnyro, jei nepatinka, vieną kartą įsipila sriubos, kitą – jos nevalgo. Manau, tai labai pasiteisina ir patinka. Savarankiškumas ugdomas“, – gerais atsiliepimais dalijosi Vainuto gimnazijos direktorė Laima Barakauskienė.

Gimnazijos direktorė paaiškino, kad nuo sausio maistą dalinio švediško stalo principu gauna ne tik pradinių klasių mokiniai, bet ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Pasirodo, kad Vainuto gimnazijos 1-4 klasių mokiniai, kuriems skiriamas nemokamas maitinimas, valgykloje apsitarnauja patys nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios.

Galės atsisakyti

Nuo naujų mokslo metų Šilutės r. savivaldybė kartu su ugdymo įstaigomis galės pačios nutarti, koks maitinimo būdas – švediškas stalas ar maisto patiekimas porcijomis – priimtinesnis mokiniams ir jų tėvams. „Nuo tada nebebus privaloma maistą tiekti švediško stalo principu. Vaikai vis tiek gaus maitinimą nemokamai. Nors Vainuto gimnazija, kuri jau tiekia savitarnos principu maistą, tikėtina, tai darys ir toliau. Mokiniams tai naudinga – mokosi sveikai maitintis, tausoja maistą – gali įsidėti tiek, kiek nori, ko nori“, – sakė D. Butvydienė, kuriai antrino ir pati L. Barakauskienė.

Ji patvirtino, kad gimnazija neketina atsisakyti švediško stalo principo. „Blogų atsiliepimų nėra nei iš tėvų, nei vaikų. Stebiu, kaip jiems sekasi, ką valgo, tai viskas labai gerai. Manome, kad pavyks pritaikyti ir vyresniems vaikams, kurie gauna nemokamą maitinimą, bet trūksta vietos. Gal nuo kitų metų“, – sakė Vainuto gimnazijos direktorė.

Nuo vasario 4-osios, antradienio, prie projekto prisijungė ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, kurioje besimokantys priešmokyklinio amžiaus vaikai maitinimą gauna dalinio švediško stalo principu – vaikai patys gali įsidėti daržovių ar įsipilti sriubos.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 187

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite