Usėnuose – lietus ir „Perkūno kulkos“

Lietingą šeštadienį Usėnuose vyko šventė „Perkūno kulkos“. Nors parkelyje šalia mokyklos nušienautoje pievoje telkšojo balos, scena švytėjo prožektorių blyksniais, skambėjo eilės, dainos, muzika, svečių sveikinimai, buvo daug apdovanojimų, veikė bendruomenių kiemeliai su vaišėmis,  kurias čia pat ruošė sumanios šeimininkės, joms talkino paslaugūs vyrai.

Šie žolynais išpuošti aukšti vartai buvo skirti perkūnui išlydėti: savo darbą padaręs, tad laikas su juo atsisveikinti, kad kitais metais sugrįžęs žemę pabudintų, žmones išjudintų.

Šie žolynais išpuošti aukšti vartai buvo skirti perkūnui išlydėti: savo darbą padaręs, tad laikas su juo atsisveikinti, kad kitais metais sugrįžęs žemę pabudintų, žmones išjudintų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro etnografė Jūratė Daugalienė šventę pradėjo eilėmis apie rugpjūčio naktį krintančias žvaigždes ir gamtos grožį. Mat šis metas ypatingas tuo, kad vasara jau gręžiasi nuo mūsų, su jauduliu stebime rudenėjančią gamtą. Vasaros ir rudens ribą ženklina šv. Laurynas ir minima paskutinė Perkūno diena. Po jos perkūnas jau traukiasi. Tad Usėnai šventė „Perkūno kulkas“. Mat nuo šios dienos perkūno nebebaisu – jei ir sudundės, tai negrėsmingai, be gaisrų. Tad švenčiama, vaišinamasi ir laukiama išjojančio perkūno.

Ir šeimininkės dailios, ir katilas didelis, tad lašišos žuvienės samčiu tik sėmė, tik sėmė...

Ir šeimininkės dailios, ir katilas didelis, tad lašišos žuvienės samčiu tik sėmė, tik sėmė…

Lietus vis nesiliovė, tačiau į sceną pakviestas Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys turėjo kuo pasidžiaugti. Ypatinga akimirka – Usėnų tikintiesiems prisistatė Pagėgių parapijos kleboną Vytautą Gedvainį pakeitęs Kazys Žutautas – iš Vilkyškių parapijos į Pagėgius perkeltas klebonas aptarnaus Pagėgių, Stoniškių ir Usėnų krašto tikinčiuosius. Beje, klebonas K. Žutautas ir vėliau kartu su svečiais dar kilo į sceną, padėjo įteikti kiemelius išpuošusiems ir vaišių prigaminusiems kolektyvams dovanas, per lietų lankė kiemelius, ragavo žuvienės, kopūstų košės su žirniais, medžiotojų ypatingos sriubos ir visokių kitolių skanumynų.
Svečių būryje buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Dainų pynę dovanojo Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“ (vadovė Dalia Svirskaitė). Apdovanoti gatvės krepšinio 3×3, parko tinklinio, lauko šaškių turnyrų nugalėtojai. Dovanų atsiimti į sceną kviesti ir Lauryno vaišių kiemelius išpuošę, vaišių priruošę, čia pat karštų sriubų, košių privirusios komandos. Žemaitkiemio „virtuvės“ pavėsinėje vyriausioji šefė buvo Kristina Bartkienė, Galzdonų ir Kavolių kiemelyje virtuvę valdė Kristina Kilinskienė, Usėnų kaimo daugiabučio namo Nemuno g. 8 komandai vadovavo Genovaitė Norkienė, Usėnų medžiotojų būrelio vadas buvo Raimundas Plikšnys, o prizo atsiimti į sceną kilo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, Usėnų bendruomenės kiemelyje iš visų moterų daugiausia valdžios teko Erikai Paleckienei.
Šv. Lauryno dieną, pasak šventės vedėjos J. Daugalienės, vaikai apstoja lazdyną, riešutavimas dar tik pramoga, nes sukietėjusio riešuto dar neaptiksi, bet suaugusių kevalų – gali. Tai ir esąs laimės ženklas. Tad Usėnų vaikai pririešutavo pilnas kišenes, dieną piešė ant akmenukų – perkūno kulkų, o vakare šių dovanų teko ir svečiams, ir žiūrovams.
Lietaus įmerktoje pievelėje žiūrovų buvo nedaug, tačiau į sceną kilo smagių dainų ir muzikos grupė „Kitava“. Buvo ir fejerverkų, o aikštės krašte stovėjo žolynais iškaišyti perkūno vartai – pro juos savo darbus padaręs išlydėtas perkūnas, kad kitais metais sugrįžęs vėl žemę pabudintų, žmones išjudintų.

Į šventę atvykęs klebonas Kazys Žutautas (dešinėje) ne tik pasveikino tikinčiuosius, bet ir kartu su svečiais aplankė kiemelius, ragavo ir sriubų, ir košių, pabendravo su daugeliu žmonių.

Į šventę atvykęs klebonas Kazys Žutautas (dešinėje) ne tik pasveikino tikinčiuosius, bet ir kartu su svečiais aplankė kiemelius, ragavo ir sriubų, ir košių, pabendravo su daugeliu žmonių.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite