Tinkamai tvarkydami buitines nuotekas saugote ne tik aplinką, bet ir save

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį: tam, kad gyventojai, neturintys vandentiekio ir centralizuotos nuotekų sistemos ir individualiai šalinantys nuotekas, nepamirštų laikytis reikalavimų ir žinotų, kodėl jie svarbūs, aplinkosaugininkai atlieka patikrinimus.

Buitinės nuotekos, tvarkomos nesilaikant reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius: taip teršiami upeliai, upės, ežerai, nuodijami vandens gyvūnai ir žuvys, kurias žmonės paskui patys žvejoja.

„Dar viena problema, kad dabar su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų.  Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Skalbikliuose yra ir fosforo, ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfekantuose ir balikliuose – agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Todėl Panevėžio valdybos pareigūnai rengė tikslines išvykas Kupiškio, Rokiškio ir Biržų rajonuose.  Biržų rajono Čypėnų ir Remeikių kaimuose patikrinta 16 sodybų, nustatyti 4 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nėra įrengtų sandarių nuotekų kaupimo rezervuarų) ir 1 pažeidimas dėl mėšlo tvarkymo. Duoti privalomieji nurodymai.

Pasvalio rajone Namišių kaime patikrinta 21 sodyba ir nustatyti 7 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nuotekos nebūdavo išvežamos). Šiuo metu Biržų aplinkos apsaugos inspekcija atlieka nuotekų tvarkymo patikrinimą Papilio miestelyje.

Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija priemiesčio gyvenvietėje patikrino  31 gyvenamąjį  namą,  Rokiškio priemiesčio gyvenvietėje – 20 gyvenamųjų namų.  Abiejose gyvenvietėse nustatyta po 3 pažeidimus – netinkamai eksploatuojami nuotekų kaupimo rezervuarai.

Kas privaloma

Aplinkosaugininkai primena šiuos reikalavimus. Nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių. Į mažiausią nuotekų kaupimo rezervuarą turi tilpti per 7 dienas susidarančios nuotekos. Sukauptas nuotekas būtina periodiškai ir laiku išvežti, todėl gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais. Būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus. Pastebėjus, kad nuotekų kaupimo sistemos nesandarios, būtina nedelsiant jas užsandarinti. Už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriama administracinė bauda iki 1170 eurų, taip pat tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Vienas komentaras

  • Gamta

    Ar Šilutės aplinkosauga patikrino Pagrynių ir kitas gyvenvietes dėl nuotėkų tvarkymo , kokie rezultatai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite