„Teleloto“ Aukso puode – beveik milijonas eurų

Artėjantį sekmadienį, liepos 11 d., legendinės Lietuvos loterijos „Teleloto“ žaidėjų laukia neeilinis šansas. Dešimt savaičių augęs Aukso puodas pasiekė beveik milijoną – 900 000 eurų. Jei šį savaitgalį iki auksinio kamuoliuko kažkam pavyks užbraukti visus bilieto skaičius, tai bus antras pagal dydį laimėjimas „Teleloto“ žaidime per pastaruosius penkerius metus.

„Teleloto“ organizatorių nuotr.

Iki šiol didžiausias laimėtas „Teleloto“ Aukso puodas – 1 158 965 eurų – bene prieš trejus metus atiteko dviem žaidėjoms. „2018 spalį milžinišką sumą pasidalino buvusi mokytoja iš Kauno ir buhalterė iš Klaipėdos, – pasakoja marketingo vadovė Renata Mozuraitė. – Viena iš jų laimingą bilietą įsigijo minėdama Mokytojų dieną Nidoje, kita – su vyru užsukusi į parduotuvę įsigyti tepalo automobiliui.“

Pasak R. Mozuraitės, atvykusios atsiimti neeilinio laimėjimo žaidėjos dalinosi žemiškais norais ir planais: „Buvusi mokytoja, kuri šiai profesijai skyrė net 51-erius metus, kalbėjo, jog dabar ji galės padėti vaikams. Taip pat moteris pasakojo, jog norėtų butą, esantį ketvirtame aukšte, keisti į butą antrame aukšte ir taip pasilengvinti sau kasdienybę“.

„Laimėtoja iš Klaipėdos planavo pinigus skirti sveikatai, poilsiui, kelionėms, anūkams ir namų atnaujinimui. Jos kartu atvykęs vyras juokavo, kad galbūt ne atnaujinimui, o apskritai naujiems namams. Tikiu, kad visi šie abiejų laimėtojų planai buvo įgyvendinti,“ – pasakoja R. Mozuraitė.

Kol kas antras pagal prizo dydį Aukso puodas laimėtas 2016 metų birželį. Tada net 875 145 eurų atiteko vienam žaidėjui iš Šiaulių.

Kalbant apie šiuos metus, 2021-ųjų pirmas pusmetis „Teleloto“ žaidėjams itin sėkmingas. Jau laimėti trys Aukso puodai: 370 266 eurų laimėjimas iškeliavo žaidėjui į Plungę, 650 947 eurų – į Tauragę, o 400 347 – į Kauną. Iš viso jau išdalinta laimėjimų, kurių bendra vertė daugiau nei 7 milijonai eurų.

„Išaugusį laimėjimų ir laimėtojų skaičių lemia tai, jog šių metų pradžioje „Teleloto“ atsinaujino, – dalinasi marketingo vadovė R. Mozuraitė. – Įgyvendinta daug pokyčių, pavyzdžiui, minimali Aukso puodo suma padidinta dvigubai – dabar ji yra 400 000 eurų, o buvo – 200 000 eurų. Taip pat vietoje 47-o auksiniu kamuoliuku tapo 48-as, tad išaugo laimėjimo tikimybė, atsirado paguodos prizų – kai laimimas Aukso puodas, 1000 eurų laimėjimai atitenka ir visiems žaidėjams, kuriems iki Aukso puodo laimėjimo likę užbraukti vieną langelį. Visa tai ir atsispindi žvelgiant į šių metų statistiką. Bei, žinoma, stebint kaip greitai iki beveik milijono užaugo Aukso puodas.“

Šį sekmadienį laimėti 900 000 eurų gali bet kuris, dalyvaujantis „Teleloto“ loterijoje. Žaidimas vyks liepos 11 d., 17.20 val. per LNK. Bilietus šiam tiražui galima įsigyti parduotuvėse ir internetinėje svetainėje www.perlas.lt iki liepos 10 d. 23.40 val. Šalia Aukso puodo vyks ir automobilių, daiktinių prizų dalybos. Taip pat bus atrenkami dar du kandidatai į Sidabrinę vasaros premiją, kurios vertė 60 000 eurų.

Jei šią savaitę laimėti Aukso puodo nepavyks – jis liks toliau augti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite