Teismo nutartis Šilutės mero neišgąsdino

Šilutės rajono savivaldybėje – tradicinės nuotaikos: vasarį rajono Taryba svarstys šių metų biudžetą, smurtas šeimose patikėtas uoliajai policijai. Tačiau pradėta viena nauja tradicija: Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras kreipėsi į teismą, priešindamasis, kad ši įstaiga būtų prijungta prie Šilutės ligoninės. Teismas laikinai sustabdė rajono Tarybos sprendimo galiojimą ir uždraudė priimti kitus su šių įstaigų jungimu susijusius sprendimus.
„Pamarys“ kalbina rajono merą Vytautą LAURINAITĮ.
– Jūs ką tik iš pasitarimo, kuriame svarstytas šių metų rajono biudžeto projektas. Kokių žinių turite rajono gyventojams?
– Biudžetas niekuo nesiskiria nuo pernykščio, jis bus šiek tiek didesnis, nes padidinta minimali mėnesio alga, taip pat didėja atlyginimai kultūros darbuotojams, šiek tiek – pedagogams, simboliškai – mokyklų vadovams. Bet tai yra didėjimas, ne mažėjimas.
Šių metų rajono biudžete jau mažesnė skola. Dabar ji sudaro beveik 10 milijonų eurų, ankstesniais metais būdavo 4 milijonais eurų didesnė. Dar nuo 2014 metų, kai esu rajono meras, su koalicijos partneriais turėjome tikslą mažinti skolas. Pirmiausia, įmonių, viešųjų ir kitų įstaigų, pavaldžių Savivaldybei. Jos skolų neturi, išskyrus Šilutės seniūnijos 5-6 metų senumo skolą komunalininkams už gatvių valymą, tvarkymą. Šilutės autobusų parkui sumokėta net į priekį.
Biudžetinės įstaigos praėjusius metus užbaigė be skolų. Per 2-3 mėnesius atsiskaitome ir su statybų darbus atlikusiomis bendrovėmis, ko anksčiau nėra buvę. Pernai į rajono biudžetą įplaukė 670 tūkstančių eurų neplanuotų pajamų. Galbūt dar galėsime grąžinti paimtų kreditų bankams.
– Teismas sustabdė rajono Tarybos priimto sprendimo galiojimą, uždraudė priimti kitus panašius sprendimus – taip pakrypo Savivaldybės noras Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungti prie Šilutės ligoninės. Gal samdomi darbuotojai pasisavino Savivaldybės įstaigą ir joje, pasitelkę teismą, tvarkosi kaip nuosavoje?
– Šilutės rajono apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, laikinai sustabdė galiojimą sprendimo, kuriuo rajono Taryba nusprendė Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungti prie Šilutės ligoninės. Tad laikinai nedarysime jokių veiksmų, susijusių su šių dviejų Savivaldybės įstaigų ateitimi. Toks teismo sprendimas. Nežinau, ar susiformavusi tokia teismų praktika, ar formuojasi nauja.
Man žinoma, kad trys Lietuvos savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas nori jungti prie ligoninių, antrinio lygio įstaigų. Bendravau su Klaipėdos rajono meru – jie irgi ruošiasi tą daryti. Sumažėja išlaikymo kaštų, sutaupoma pinigų, juos galima panaudoti pacientų reikmėms. Savivaldybėje apie tai kalbėjome jau 3-4 metus. Štai Šilutės PSPC atsisako fliorografo paslaugos, kuri kasmet duodavo 30 tūkstančių litų nuostolį. Jo ir nereikia, nes po tuo pačiu stogu veikianti Šilutės ligoninė turi modernų ir šiuolaikišką tokį aparatą.
– Į „Pamario“ redakciją paskambinusi medicinos darbuotoja sakė, kad tame 4 aukštų pastate pusantro aukšto priklauso Šilutės ligoninei, pustrečio – Šilutės PSPC. Po beveik tuo pačiu stogu yra 2 administracijos, 2 registratūros, 2 rentgeno kabinetai, 2 buhalterijos, 2 ūkio skyriai, 2 laboratorijos, 2 statistikos, 2 viešųjų pirkimų skyriai. Liktų po 1, akivaizdu, kad būtų sutapyta didelė suma gyventojų sveikatos draudimo įmokų, nes juk iš to ir gyvena abi šios įstaigos. Medikė teigė, kad klaida buvusi po vienu ligoninės stogu atskirti ir įsteigti atskirą Šilutės PSPC. Tačiau tokia buvo „reforma“.
– Sutaupyti tikrai galima ir yra kur dėti tuos pinigus. Galima pirkti modernesnės įrangos tyrimams, tvarkytis patalpas, kviesti konsultantų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kad rajono gyventojams nereikėtų ten važiuoti. Galima didinti medikų atlyginimus, nes specialistų algos jau supanašėjo su minimalią gaunančiųjų. Štai ko siekiame, tą ir aiškiname. Visi supranta, bet yra vienintelė priešinimosi priežastis – Šilutės PSPC vadovas ir finansininkė, kurie saugo savo kėdes.
– Yra ir dar vienas kitas… Viešai teko girdėti, kad vienas iš Šilutės PSPC vadovų gauna net keturis atlyginimus. Tokie prilimpa prie šiltų kėdžių ir labai bijo permainų, nes netektų to, kuo dabar naudojasi.
– Sveikatos apsaugos sistema yra ne saviškiams šelpti, pinigus pasiimti – ši sistema egzistuoja pacientams aptarnauti: gydyti, padėti, globoti, teikti kuo geresnes paslaugas. Pacientai yra svarbiausia, o ne grupelė įstaigoje susėdusių saviškių. Daug kas Šilutės PSPC tai matė, žinojo, tik mes ėmėmės žingsnių ir neatsitrauksime, Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį skųsime apygardos teismui. Eisime teisiniu keliu, reorganizacija bus: tai viena įstaiga su vienu vadovu, be papildomų pavaduotojų, be paslaugas dubliuojančių darbuotojų. Žengėme žingsnį ir mes nuo jo neatsitrauksime.
– Teismo nutartyje užsiminta, kad reikėtų neva atsiklausti gyventojų nuomonės dėl jungimo. Kyla abejonių, ką ir ko klausti, jeigu prie Šilutės PSPC šeimos gydytojų prisirašę gyventojai ir po pertvarkos turės tuos pačius savo gydytojus, jie pacientus priiminės tuose pačiuose kabinetuose, tuo pačiu darbo laiku. Visi kiti Šilutės gyventojai yra pasirinkę šeimos gydytojus trijuose privačiuose centruose, tad jiems įstaigų jungimas nerūpi, nes jų neliečia.
– Apklausos čia nė negali būti. Kaip pacientas gali atsakyti į klausimą, kai jis nežino įstaigų struktūros, finansavimo mechanizmo, pajamų, išlaidų.
– Teko vartyti audito išvadų aplanką – 50 lapų, nemažai Darbo apmokėjimo tvarkos pažeidimų, nesiskaityta su Stebėtojų taryba, keliolika lapų sudaro Šilutės PSPC kolektyvo darbuotojų skundų kopijos dėl vadovo netinkamo elgesio, abejotino priemokų skyrimo ir kt. Gaila, kad pacientai to nežino, o Savivaldybė ilgus metus apie tai tylėjo. Kai žmogus netinkamas būti vadovu, greit pasimato per finansų tvarkymą ir konfliktus kolektyve. Šilutės PSPC taip vargsta jau su ne pirmu vadovu.
– Pacientui reikia kokybiškos paslaugos be ilgų eilių, reikia gero gydymo ir gero rezultato – pasveikti. Ar tai jam garantuoja viena didelė įstaiga, ar dvi mažesnės, nėra svarbu. Esu bendravęs su Šilutės PSPC darbuotojais. Šiam centrui priklauso Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrius, kuris nori savarankiškumo ar kitokio pavaldumo. Mat GMP gauna gerą finansavimą, o jų uždirbtų pinigų dalį jau pradėjo naudoti Šilutės PSPC šeimos gydytojų struktūrai išlaikyti, kitoms reikmėms. Tą matome ataskaitose. Šilutės PSPC taip gali turėti daug etatų, dubliuojančių paslaugų, ko nėra kitur. Šilutėje veikia 3 privatūs šeimos gydytojų centrai, beje, nuomodami ar nusipirkę patalpas, o Šilutės PSPC gavo Savivaldybės patalpas nemokamai, turi GMP su jos pajamomis, ko kiti privatūs centrai neturi. PSPC veikia išskirtinai Savivaldybės globojamas, o kiti privatūs šeimos gydytojų centrai yra tarsi antrarūšiai. Privatūs centrai irgi atlieka tą patį darbą – aptarnauja gyventojus. Esame ne vieną kartą sulaukę priekaištų, kad Savivaldybės požiūris į šias paslaugas yra nevienodas, šiltnamio sąlygomis gyvena tik Šilutės PSPC, to nenori prarasti, nes prijungus prie Šilutės ligoninės tektų gyventi taupiau.
Jungti vieną įstaigą prie kitos Savivaldybė gali – tokią teisę tvarkytis su pavaldžiomis įstaigomis suteikia Vietos savivaldos įstatymas. Kad įstaigų jungimas yra Savivaldybės kompetencija, sutiko ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai, teisės departamento specialistai, kai ten lankiausi ne kartą. Mums išaiškino įstatymą, įstaigos prijungimo eigą, ką ir kada reikia daryti.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagyrė Alytaus rajono savivaldybę, kad nuo 2011 metų už Savivaldybės lėšas užkodavo kelias dešimtis alkoholikų, subūrė mobilią grupę į smurtaujančias šeimas nedelsiant vykti, globoti vaikus paėmusiems gyventojams moka ne tik valstybės padidintą išmoką, bet prideda ir Savivaldybės biudžeto išmoką. Ar Prezidentė rastų už ką pagirti Šilutės rajono savivaldybę?
– Pernai Šilutės policijai Savivaldybė skyrė automobilį, gal pagelbėsime ir šiemet. Policija dirba operatyviai, smurto šeimose atvejų daug, tačiau neteko girdėti, kad policija laiku nenuvyktų, negelbėtų. Blogai tai, kad smurtautojai išvengia atsakomybės, nes nukentėjusieji susitaiko su smurtautoju.
Planuojame nuomotis automobilių ir jais aprūpinti seniūnijų socialinius darbuotojus, kurie lanko socialinės rizikos šeimas, kad galėtų vykti greitai, kasdien, aplankyti per dieną kuo daugiau šeimų. Norime pasiekti, kad vienam socialiniam darbuotojui tektų mažiau globojamų šeimų. Skatiname darbuotojus vienkartinėmis išmokomis, nesame nusisukę, suprantame, koks nelengvas jų darbas.
Tris šeimynas iš Saugų vaikų globos namų planuojame iškeldinti gyventi į atskirus būstus, kuriuose vaikus globotų vietos bendruomenės. Numatyta lėšų iš Kaipėdos regiono plėtrai skirtųjų. Tačiau dar negalime visiškai atsisakyti vaikų globos namų, pastatai tvarkyti gavus Europos Sąjungos paramą, privalu tęsti veiklą, nes yra reikalavimai. Galbūt po 3-4 metų galėtume tvarkytis kitaip. Vaikų globos namai turi 60 vaikų – tai yra per daug po vienu stogu, nors sąlygos čia nėra blogos. Kol kas nenumatėme išmokų vaikus globėjams, nes Savivaldybė turi skolų. Galbūt vėliau tai bus galima padaryti.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite