Tautinio kostiumo spalvų ir raštų pynė

Lapkritį Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale atidaryta fotodokumentikos paroda ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“. Parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti, parengė ir pristatė viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.

Renginio metu papasakota apie lietuvių tautinio kostiumo grožį. Kostiumas buvo siuvamas iš specialių lininių arba vilnonių audinių, dažytų ryškiomis kontrastingomis spalvomis: raudona, mėlyna, žalia, juoda, ruda, geltona. Būtent audimas ir buvo vienas iš svarbiausių kaimo moterų užsiėmimų.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Jie skiriasi vienas nuo kito tarmėmis, įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais drabužiais. Kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, audiniai, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai. Kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, pagal prosenelių tradicijas. Renginio dalyviams papasakota apie tautinių drabužių savitumus, būdingus tam tikram etnografiniam regionui.
Pasak D. Adomavičienės, prijuostes Lietuvoje dėvėdavo visos moterys, net mažos mergaitės, nes tai buvo labai svarbi moters kostiumo dalis, iš seno įprasta, atitinkanti padorumo reikalavimus. Tuo tarpu vyrų kostiumas, kurio stilių dažnai lėmė turtas bei luomo apribojimai, XIX amžiuje keitėsi greičiau ir ilgainiui tapo panašesnis į miestiečių aprangą.
Liemenės irgi laikytos privaloma kostiumo dalimi. Būtent liemenė aiškiausiai rodė aukštesnių luomų atstovų ir miestiečių madų įtaką.
Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari visoje Lietuvoje tautinio kostiumo dalis – riešinė – šiandien vėl tapo madinga. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai – jomis suverždavo plačias marškinių rankoves, jos maloniai šildydavo žvarbiu oru.
Danutė surengė pamokė susirinkusias moteris, kaip megzti riešines su karoliukais. Šiuo metu tokios riešinės tapo ir moterų kasdieninės aprangos puošnia detale, kurią nusimegzti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Dalyvėms parodyti riešinių mezgimo raštai, papasakota apie karoliukų vėrimo ant siūlo gudrybes bei riešinių mezgimo principą.
Smagiai besišnekučiuodamos stebėjomės raštų gausumu, kūrybinga karoliukų spalvų darna, mezgimo preciziškumu. Ne viena renginio dalyvė užsikrėtė noru nusimegzti riešinę, papuoštą smulkiais įvairiaspalviais karoliukais. Tie karoliukai atėjo iš prosenelių tradicijų.
Parodą ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“ aplankė ir Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai. Mažiesiems paaiškinta, kas yra tautinis kostiumas, kokios jo sudedamosios dalys, spalvos, kokie gražūs ir įvairiaspalviai tautiniai raštai. Susipažinę su tautiniu kostiumu, vaikai spalvino lėlių tautinius drabužius, šoko ir žaidė visokius tautinius žaidimus.

Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite