Tautinio kostiumo spalvų ir raštų pynė

Lapkritį Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale atidaryta fotodokumentikos paroda ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“. Parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti, parengė ir pristatė viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.

Renginio metu papasakota apie lietuvių tautinio kostiumo grožį. Kostiumas buvo siuvamas iš specialių lininių arba vilnonių audinių, dažytų ryškiomis kontrastingomis spalvomis: raudona, mėlyna, žalia, juoda, ruda, geltona. Būtent audimas ir buvo vienas iš svarbiausių kaimo moterų užsiėmimų.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Jie skiriasi vienas nuo kito tarmėmis, įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais drabužiais. Kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, audiniai, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai. Kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, pagal prosenelių tradicijas. Renginio dalyviams papasakota apie tautinių drabužių savitumus, būdingus tam tikram etnografiniam regionui.
Pasak D. Adomavičienės, prijuostes Lietuvoje dėvėdavo visos moterys, net mažos mergaitės, nes tai buvo labai svarbi moters kostiumo dalis, iš seno įprasta, atitinkanti padorumo reikalavimus. Tuo tarpu vyrų kostiumas, kurio stilių dažnai lėmė turtas bei luomo apribojimai, XIX amžiuje keitėsi greičiau ir ilgainiui tapo panašesnis į miestiečių aprangą.
Liemenės irgi laikytos privaloma kostiumo dalimi. Būtent liemenė aiškiausiai rodė aukštesnių luomų atstovų ir miestiečių madų įtaką.
Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari visoje Lietuvoje tautinio kostiumo dalis – riešinė – šiandien vėl tapo madinga. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai – jomis suverždavo plačias marškinių rankoves, jos maloniai šildydavo žvarbiu oru.
Danutė surengė pamokė susirinkusias moteris, kaip megzti riešines su karoliukais. Šiuo metu tokios riešinės tapo ir moterų kasdieninės aprangos puošnia detale, kurią nusimegzti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Dalyvėms parodyti riešinių mezgimo raštai, papasakota apie karoliukų vėrimo ant siūlo gudrybes bei riešinių mezgimo principą.
Smagiai besišnekučiuodamos stebėjomės raštų gausumu, kūrybinga karoliukų spalvų darna, mezgimo preciziškumu. Ne viena renginio dalyvė užsikrėtė noru nusimegzti riešinę, papuoštą smulkiais įvairiaspalviais karoliukais. Tie karoliukai atėjo iš prosenelių tradicijų.
Parodą ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“ aplankė ir Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai. Mažiesiems paaiškinta, kas yra tautinis kostiumas, kokios jo sudedamosios dalys, spalvos, kokie gražūs ir įvairiaspalviai tautiniai raštai. Susipažinę su tautiniu kostiumu, vaikai spalvino lėlių tautinius drabužius, šoko ir žaidė visokius tautinius žaidimus.

Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame