Tautinio kostiumo spalvų ir raštų pynė

Lapkritį Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale atidaryta fotodokumentikos paroda ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“. Parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti, parengė ir pristatė viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.

Renginio metu papasakota apie lietuvių tautinio kostiumo grožį. Kostiumas buvo siuvamas iš specialių lininių arba vilnonių audinių, dažytų ryškiomis kontrastingomis spalvomis: raudona, mėlyna, žalia, juoda, ruda, geltona. Būtent audimas ir buvo vienas iš svarbiausių kaimo moterų užsiėmimų.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Jie skiriasi vienas nuo kito tarmėmis, įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais drabužiais. Kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, audiniai, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai. Kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, pagal prosenelių tradicijas. Renginio dalyviams papasakota apie tautinių drabužių savitumus, būdingus tam tikram etnografiniam regionui.
Pasak D. Adomavičienės, prijuostes Lietuvoje dėvėdavo visos moterys, net mažos mergaitės, nes tai buvo labai svarbi moters kostiumo dalis, iš seno įprasta, atitinkanti padorumo reikalavimus. Tuo tarpu vyrų kostiumas, kurio stilių dažnai lėmė turtas bei luomo apribojimai, XIX amžiuje keitėsi greičiau ir ilgainiui tapo panašesnis į miestiečių aprangą.
Liemenės irgi laikytos privaloma kostiumo dalimi. Būtent liemenė aiškiausiai rodė aukštesnių luomų atstovų ir miestiečių madų įtaką.
Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari visoje Lietuvoje tautinio kostiumo dalis – riešinė – šiandien vėl tapo madinga. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai – jomis suverždavo plačias marškinių rankoves, jos maloniai šildydavo žvarbiu oru.
Danutė surengė pamokė susirinkusias moteris, kaip megzti riešines su karoliukais. Šiuo metu tokios riešinės tapo ir moterų kasdieninės aprangos puošnia detale, kurią nusimegzti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Dalyvėms parodyti riešinių mezgimo raštai, papasakota apie karoliukų vėrimo ant siūlo gudrybes bei riešinių mezgimo principą.
Smagiai besišnekučiuodamos stebėjomės raštų gausumu, kūrybinga karoliukų spalvų darna, mezgimo preciziškumu. Ne viena renginio dalyvė užsikrėtė noru nusimegzti riešinę, papuoštą smulkiais įvairiaspalviais karoliukais. Tie karoliukai atėjo iš prosenelių tradicijų.
Parodą ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“ aplankė ir Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai. Mažiesiems paaiškinta, kas yra tautinis kostiumas, kokios jo sudedamosios dalys, spalvos, kokie gražūs ir įvairiaspalviai tautiniai raštai. Susipažinę su tautiniu kostiumu, vaikai spalvino lėlių tautinius drabužius, šoko ir žaidė visokius tautinius žaidimus.

Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo