Tautinio kostiumo spalvų ir raštų pynė

Lapkritį Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale atidaryta fotodokumentikos paroda ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“. Parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti, parengė ir pristatė viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.

Renginio metu papasakota apie lietuvių tautinio kostiumo grožį. Kostiumas buvo siuvamas iš specialių lininių arba vilnonių audinių, dažytų ryškiomis kontrastingomis spalvomis: raudona, mėlyna, žalia, juoda, ruda, geltona. Būtent audimas ir buvo vienas iš svarbiausių kaimo moterų užsiėmimų.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Jie skiriasi vienas nuo kito tarmėmis, įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais drabužiais. Kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, audiniai, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai. Kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, pagal prosenelių tradicijas. Renginio dalyviams papasakota apie tautinių drabužių savitumus, būdingus tam tikram etnografiniam regionui.
Pasak D. Adomavičienės, prijuostes Lietuvoje dėvėdavo visos moterys, net mažos mergaitės, nes tai buvo labai svarbi moters kostiumo dalis, iš seno įprasta, atitinkanti padorumo reikalavimus. Tuo tarpu vyrų kostiumas, kurio stilių dažnai lėmė turtas bei luomo apribojimai, XIX amžiuje keitėsi greičiau ir ilgainiui tapo panašesnis į miestiečių aprangą.
Liemenės irgi laikytos privaloma kostiumo dalimi. Būtent liemenė aiškiausiai rodė aukštesnių luomų atstovų ir miestiečių madų įtaką.
Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari visoje Lietuvoje tautinio kostiumo dalis – riešinė – šiandien vėl tapo madinga. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai – jomis suverždavo plačias marškinių rankoves, jos maloniai šildydavo žvarbiu oru.
Danutė surengė pamokė susirinkusias moteris, kaip megzti riešines su karoliukais. Šiuo metu tokios riešinės tapo ir moterų kasdieninės aprangos puošnia detale, kurią nusimegzti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Dalyvėms parodyti riešinių mezgimo raštai, papasakota apie karoliukų vėrimo ant siūlo gudrybes bei riešinių mezgimo principą.
Smagiai besišnekučiuodamos stebėjomės raštų gausumu, kūrybinga karoliukų spalvų darna, mezgimo preciziškumu. Ne viena renginio dalyvė užsikrėtė noru nusimegzti riešinę, papuoštą smulkiais įvairiaspalviais karoliukais. Tie karoliukai atėjo iš prosenelių tradicijų.
Parodą ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“ aplankė ir Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai. Mažiesiems paaiškinta, kas yra tautinis kostiumas, kokios jo sudedamosios dalys, spalvos, kokie gražūs ir įvairiaspalviai tautiniai raštai. Susipažinę su tautiniu kostiumu, vaikai spalvino lėlių tautinius drabužius, šoko ir žaidė visokius tautinius žaidimus.

Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus