Šylantis klimatas pažers išbandymų ir Šilutei

Meteorologinių stebėjimų aikštelėje – nemažai įvairių prietaisų, apie kiekvieną iš jų ilgametė darbuotoja Ona Bubulienė gali pasakoti daug įdomaus.

Hidrometeorologijos tarnybos Šilutės stotyje vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė dirba 45-tus metus, tačiau kitų metų vasarą šios gražios sukakties savo mažame kolektyve jau nešvęs – iš 3 čia dirbančių stebėtojų nuo sausio beliks pusė etato techniko meteorologinių stebėjimų aikštelėje esantiems prietaisams prižiūrėti. Kitų metų liepą – ir asmeninis O. Bubulienės jubiliejus. Specialistė planavo po to ir išeiti iš darbo, tačiau darbą teks baigti šių metų pabaigoje.

Ir čia – pertvarkos
Nuo sausio 1 d. Hidrometeorologijos tarnybos Šilutės stotyje liks dirbti hidrologai ir teliks pusė etato techniko, kuris prižiūrės meteorologinių stebėjimų aikštelėje esančius prietaisus. Hidrologai, kaip įprasta, vandens postuose matuos jo gylį, srovės stiprumą ir t. t. Kadangi iš automatizuotos meteorologinių stebėjimų aikštelės prietaisų informacija kas valandą perduodama į Vilnių, technikui beliks nuvalyti prietaisus. Panaudojus ES paramą, aikštelė automatizuota prieš kelerius metus. Tad meteorologijos prietaisų informacija apie temperatūrą, kritulių kiekį, debesų aukštį ir visa kita į Vilnių keliauja be žmogaus įsikišimo. Kaip buvusios meteorologijos stotys išlieka Nidoje, Klaipėdoje, Laukuvoje.
„Gėles sodinsiu, anūkais džiaugsiuosi… Mano gimimą ir meteorologijos stoties įkūrimą Šilutėje skiria tik metai. Išeinu iš darbo irgi beveik tuo metu, kai stoties čia nebelieka“, – palygina O. Bubulienė, pro kurios akis nepraslydo Šilutės krašto lietūs, karštymečiai, sausros ir atėjęs atšilimas. Jis tikrai atėjo, anot specialistės, kasmet bus tik šiltesnis klimatas, tačiau ir gamtos anomalijų gausės. Galimos galingos audros, viesulai, žiemos irgi atneš staigmenų. Staigūs oro temperatūros svyravimai – ir šių metų faktas.
Apie šiuos metus ir prognozes
O. Bubulienė pasakojo, kad gegužę Šilutėje temperatūra buvo 4,3 laipsnio aukštesnė už normą, o kritulių iškrito tik 53 proc. Ir vėlesni mėnesiai buvo šiltesni negu įprasta. Kritulių buvo mažokai: palyginus su daugiamete norma, kovą – tik 44 proc., balandį – per 120 proc., gegužę – per 53 proc., birželį – per 63 proc., liepą – 173 proc., šis mėnuo buvo tikrai lietingesnis. Norma kiekvienai stočiai skaičiuojama iš 30 metų duomenų, o procentai ir yra tas nukrypimas nuo normos. Rugpjūtį sulaukta per 61 proc. kritulių, rugsėjį viršijo 77 proc., spalį – 120 proc.
„Šilti metai, nors kritulių liepą iškrito, bet buvo po sausrų, nes gegužę, birželį viską labai išdžiovino. Lapkritis irgi bus šiltesnis už normą. Darosi vis šiltyn. Šito jau nepaneigsi. 2015 metai buvo šilčiausi, metinė temperatūra daugiametę viršijo 1,9 laipsnio. 2017 metai išsiskyrė kritulių gausa, buvo šlapiausi. Ypač gausiai lietūs merkė rudenį: skendo sodybos, namų rūsiai. Žmonės mūsų prašė pažymų draudimo išmokoms gauti. Pažymų reikia ir ūkininkams dėl patirtų nuostolių. Ateina, gauna, o kai jų teks prašyti iš Vilniaus, bus gaišaties“, – pasakojo O. Bubulienė, priminusi praėjusių metų išbandymus: sausesnis buvo rugpjūtis, o liepą, rugsėjį, spalį prilijo ypač gausiai.
Anot specialistės, šiemet būdinga ilgai trunkanti šiluma, kai karštymečiai trunka ne kelias dienas, bet ilgiau, ir bobų vasara užsitęsė.
O. Bubulienė ragina nesistebėti, kad spalį iškritusį sniegą netrukus pakeičia šiluma, kad galimos stiprios audros, viesulai. Pripažinkime pokyčius: šiemet sausra įsivyravo nuo pat gegužės – visa vasara buvo sausa ir karšta. Dėl klimato kaitos tarsi ir metų laikai keičiasi. Žiemos vis labiau primena rudenį – sniego bebūna menkai ir tas pats greitai tirpsta. Nepastovesnės ir vasaros, kai sausrą, karštį keičia lietingas ir audringas periodas, po jo – vėl neįprasta šiluma. Šiemet tarsi vasara buvo ir rudenį.
Pranašauja audras
Klimatologai pajūrio gyventojams pranašauja audras, potvyniai būsią stipresni. Jie tikina, kad žiema būsianti šilta. Tad žemdirbių laukia įprastiniai išbandymai, juk nei sausros, nei karščiai ar ilgai trunkantys lietūs derliaus nedidina. Be to, pažeidžiamos augalų rūšys, nes sniego danga jų neapsaugo nuo šalčio. Būtent žemės ūkiui gamtos pokyčiai būna didžiausi išbandymai ir grėsmė. Klimato kaitos pokyčiai tampa ekstremalesni: staigiai atšalus greitai gali staigiai atšilti, sausu periodu gresia audros su vėjais ir gausiais krituliais.

Ne kartą Šilutės mieste praūžus audroms buvo išvartyti medžiai.

O. Bubulienė stebisi, kad žmogaus rankų, jo akių nebereikia: „Sakykim, dingsta elektra. Kai gamtoje tiek netikėtumų, visko gali atsitikti. Kaip tuomet iš mūsų meteorologijos aikštelės prietaisų duomenis gaus? O gal jų nė nereikia?..“
Išties Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pertvarka, matyt, pagrįsta taupymu, tokiu klimato kaitos metu kelia abejonių. Kai meteorologijos duomenys tampa vis svarbesni, darbuotojų paliekama mažiau… „Visą gyvenimą dirbame už minimalią algą…“ – sakė specialistė, abejojanti siekiu taupyti. Ji pajuokavo, kad stotyse dirba mažai darbuotojų, nėra tiek, kiek gydytojų, pedagogų, tai nėra ir kam piketuoti, streikuoti.
„Mus, mažų stočių darbuotojus, visada vertino kaip dirbančius svarbų darbą. Per daugybę metų ne kartą girdėjau, kad be mūsų žinių nieko nebūtų. Dabar labiau vertina prietaisus, įrangą. Nesupraskite, kad rūpinuosi savimi. Ne. Man rūpi tai, kam atidaviau beveik 45 savo gyvenimo metus. Kas beliks iš meteorologijos?“ – kalbėjo Ona Bubulienė, neslėpdama, kad šis darbas jai patiko. Ir dabar teberūpi, tebėra svarbus. „Neužtenka rytais vien nuvalyti prietaisų stiklelius, kurie netrukus vėl gali būti aptraukti šerkšnu, leduku, tada vėl reikia šveisti, jeigu nori gauti tikslius duomenis. Sako, dabar užteks nuvalyti iš ryto…“ – tokiais žodžiais Ona ir atsisveikino.

Stasė SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite