Šylantis klimatas pažers išbandymų ir Šilutei

Meteorologinių stebėjimų aikštelėje – nemažai įvairių prietaisų, apie kiekvieną iš jų ilgametė darbuotoja Ona Bubulienė gali pasakoti daug įdomaus.

Hidrometeorologijos tarnybos Šilutės stotyje vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė dirba 45-tus metus, tačiau kitų metų vasarą šios gražios sukakties savo mažame kolektyve jau nešvęs – iš 3 čia dirbančių stebėtojų nuo sausio beliks pusė etato techniko meteorologinių stebėjimų aikštelėje esantiems prietaisams prižiūrėti. Kitų metų liepą – ir asmeninis O. Bubulienės jubiliejus. Specialistė planavo po to ir išeiti iš darbo, tačiau darbą teks baigti šių metų pabaigoje.

Ir čia – pertvarkos
Nuo sausio 1 d. Hidrometeorologijos tarnybos Šilutės stotyje liks dirbti hidrologai ir teliks pusė etato techniko, kuris prižiūrės meteorologinių stebėjimų aikštelėje esančius prietaisus. Hidrologai, kaip įprasta, vandens postuose matuos jo gylį, srovės stiprumą ir t. t. Kadangi iš automatizuotos meteorologinių stebėjimų aikštelės prietaisų informacija kas valandą perduodama į Vilnių, technikui beliks nuvalyti prietaisus. Panaudojus ES paramą, aikštelė automatizuota prieš kelerius metus. Tad meteorologijos prietaisų informacija apie temperatūrą, kritulių kiekį, debesų aukštį ir visa kita į Vilnių keliauja be žmogaus įsikišimo. Kaip buvusios meteorologijos stotys išlieka Nidoje, Klaipėdoje, Laukuvoje.
„Gėles sodinsiu, anūkais džiaugsiuosi… Mano gimimą ir meteorologijos stoties įkūrimą Šilutėje skiria tik metai. Išeinu iš darbo irgi beveik tuo metu, kai stoties čia nebelieka“, – palygina O. Bubulienė, pro kurios akis nepraslydo Šilutės krašto lietūs, karštymečiai, sausros ir atėjęs atšilimas. Jis tikrai atėjo, anot specialistės, kasmet bus tik šiltesnis klimatas, tačiau ir gamtos anomalijų gausės. Galimos galingos audros, viesulai, žiemos irgi atneš staigmenų. Staigūs oro temperatūros svyravimai – ir šių metų faktas.
Apie šiuos metus ir prognozes
O. Bubulienė pasakojo, kad gegužę Šilutėje temperatūra buvo 4,3 laipsnio aukštesnė už normą, o kritulių iškrito tik 53 proc. Ir vėlesni mėnesiai buvo šiltesni negu įprasta. Kritulių buvo mažokai: palyginus su daugiamete norma, kovą – tik 44 proc., balandį – per 120 proc., gegužę – per 53 proc., birželį – per 63 proc., liepą – 173 proc., šis mėnuo buvo tikrai lietingesnis. Norma kiekvienai stočiai skaičiuojama iš 30 metų duomenų, o procentai ir yra tas nukrypimas nuo normos. Rugpjūtį sulaukta per 61 proc. kritulių, rugsėjį viršijo 77 proc., spalį – 120 proc.
„Šilti metai, nors kritulių liepą iškrito, bet buvo po sausrų, nes gegužę, birželį viską labai išdžiovino. Lapkritis irgi bus šiltesnis už normą. Darosi vis šiltyn. Šito jau nepaneigsi. 2015 metai buvo šilčiausi, metinė temperatūra daugiametę viršijo 1,9 laipsnio. 2017 metai išsiskyrė kritulių gausa, buvo šlapiausi. Ypač gausiai lietūs merkė rudenį: skendo sodybos, namų rūsiai. Žmonės mūsų prašė pažymų draudimo išmokoms gauti. Pažymų reikia ir ūkininkams dėl patirtų nuostolių. Ateina, gauna, o kai jų teks prašyti iš Vilniaus, bus gaišaties“, – pasakojo O. Bubulienė, priminusi praėjusių metų išbandymus: sausesnis buvo rugpjūtis, o liepą, rugsėjį, spalį prilijo ypač gausiai.
Anot specialistės, šiemet būdinga ilgai trunkanti šiluma, kai karštymečiai trunka ne kelias dienas, bet ilgiau, ir bobų vasara užsitęsė.
O. Bubulienė ragina nesistebėti, kad spalį iškritusį sniegą netrukus pakeičia šiluma, kad galimos stiprios audros, viesulai. Pripažinkime pokyčius: šiemet sausra įsivyravo nuo pat gegužės – visa vasara buvo sausa ir karšta. Dėl klimato kaitos tarsi ir metų laikai keičiasi. Žiemos vis labiau primena rudenį – sniego bebūna menkai ir tas pats greitai tirpsta. Nepastovesnės ir vasaros, kai sausrą, karštį keičia lietingas ir audringas periodas, po jo – vėl neįprasta šiluma. Šiemet tarsi vasara buvo ir rudenį.
Pranašauja audras
Klimatologai pajūrio gyventojams pranašauja audras, potvyniai būsią stipresni. Jie tikina, kad žiema būsianti šilta. Tad žemdirbių laukia įprastiniai išbandymai, juk nei sausros, nei karščiai ar ilgai trunkantys lietūs derliaus nedidina. Be to, pažeidžiamos augalų rūšys, nes sniego danga jų neapsaugo nuo šalčio. Būtent žemės ūkiui gamtos pokyčiai būna didžiausi išbandymai ir grėsmė. Klimato kaitos pokyčiai tampa ekstremalesni: staigiai atšalus greitai gali staigiai atšilti, sausu periodu gresia audros su vėjais ir gausiais krituliais.

Ne kartą Šilutės mieste praūžus audroms buvo išvartyti medžiai.

O. Bubulienė stebisi, kad žmogaus rankų, jo akių nebereikia: „Sakykim, dingsta elektra. Kai gamtoje tiek netikėtumų, visko gali atsitikti. Kaip tuomet iš mūsų meteorologijos aikštelės prietaisų duomenis gaus? O gal jų nė nereikia?..“
Išties Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pertvarka, matyt, pagrįsta taupymu, tokiu klimato kaitos metu kelia abejonių. Kai meteorologijos duomenys tampa vis svarbesni, darbuotojų paliekama mažiau… „Visą gyvenimą dirbame už minimalią algą…“ – sakė specialistė, abejojanti siekiu taupyti. Ji pajuokavo, kad stotyse dirba mažai darbuotojų, nėra tiek, kiek gydytojų, pedagogų, tai nėra ir kam piketuoti, streikuoti.
„Mus, mažų stočių darbuotojus, visada vertino kaip dirbančius svarbų darbą. Per daugybę metų ne kartą girdėjau, kad be mūsų žinių nieko nebūtų. Dabar labiau vertina prietaisus, įrangą. Nesupraskite, kad rūpinuosi savimi. Ne. Man rūpi tai, kam atidaviau beveik 45 savo gyvenimo metus. Kas beliks iš meteorologijos?“ – kalbėjo Ona Bubulienė, neslėpdama, kad šis darbas jai patiko. Ir dabar teberūpi, tebėra svarbus. „Neužtenka rytais vien nuvalyti prietaisų stiklelius, kurie netrukus vėl gali būti aptraukti šerkšnu, leduku, tada vėl reikia šveisti, jeigu nori gauti tikslius duomenis. Sako, dabar užteks nuvalyti iš ryto…“ – tokiais žodžiais Ona ir atsisveikino.

Stasė SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų