Šventos Agotos dieną pagerbė duoną ir jos kepėjus

Tokią šventę vasario 5 d. surengė Pagėgių savivaldybės kultūros centras, suvadinęs į būrį krašto duonos kepėjus, dainų apie duoną atlikėjus, patarlių žinovus. Švente „Sava duona gardesnė“ Pagėgiuose paminėta šv. Agotos diena, lietuvių nuo seno skirta duonai pagarbinti.

Iš kairės: garsi Bitėnų kaimo duonos kepėja Zofija Zubrickienė, šventės vedančiosios Rasa Armonienė ir Svetlana Jašinskienė. Autorės nuotr.

Šv. Agota, vadinama duonos deive, ir ugnies deivė Gabija (vaidmenis atliko kultūros darbuotojos Svetlana Jašinskienė ir Rasa Armonienė) į mažąją kultūros centro salę įžengė nešinos kepaliukais duonos ir degančiomis žvakelėmis. Sutartinę traukė folkloro ansamblis „Kamana“, kuriam vadovauja Aksavera Mikšienė. Du šv. Agotos atnešti apvalūs duonos kepalėliai rado vietos ant rugių varpų puokšte papuošto stalelio, kur jau buvo prikrauta kelių rūšių duonos. Šalia tradicinio stačiakampio juodos duonos kepalo – tradicinio ir labiausiai menančio senuosius Mažosios Lietuvos laikus – kvepėjo ir baltos, ir pilkos duonos kepalėliai – pailgi, ovaliniai, stačiakampiai, aukšti ir žemi, iš įvairių miltų, su vaisiais, o vienas – net iš bananų, tačiau iškeptas Pagėgių krašte, o ne kur Afrikoje.
Dešimtis Pagėgių krašto kepėjų į šventę atnešė savo iškeptos duonos. Radosi ir giros, uogienės, medaus. Šventė baigėsi duonelės raikymu ir ragavimu.
Iš Stoniškių į šventę atvažiavo būrys vaikų ir jaunimo. Visų akys krypo į gražiąją šventės puošmeną – iš gelsvų šiaudelių pintus sodus, kuriuos padarė Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Vida Gečienė. Sodus pakabino virš stalo su duonos kepalais. Mokytojos V. Gečienės vadovaujamas Stoniškių mokyklos vaikų ansamblis „Eisra“ pažėrė patarlių, jas žinantiems dovanojo riestainių, padainavo, pažaidė ir visus pakvietė į žaidimų ratelį.
Apie duoną ir rugį dainavo ir Pagėgių neįgaliųjų draugijos moterų ansamblis „Rambynas“ bei Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių moterų ansamblis „Žilvitis“, Mažosios Lietuvos senąsias dainas traukė folkloro ansamblis „Kamana“.
Pateikta daug įdomybių apie Mažosios Lietuvos papročius, susijusias su duonos kepimu. Marti į vyro namus atsinešdavusi savo raugo, iškepdavusi duonos – iš tos duonos skonio spręsdavę, ar tinkamą marčią gavo. Duonelė buvo tarsi žmogaus gyvenimo palydovė, nešusi gerovę, darną, saugojusi sveikatą ir kartu mažu gabalėliu atgulusi amžinojo poilsio. Šias visas tradicijas susirinkusiems pristatė šventės šeimininkės šv. Agota ir deivė Gabija.
Visų žvilgsniai krypo į stalą su dešimties rūšių duonos kepalais – kas tie Pagėgių krašto duonos kepėjai? Pagėgiškė Valentina Zdanevičienė pasakojo dovanų gavusi duonkepę. Taip ir pradėjusi kepti namuose duonelę, paskanintą razinomis. Pagėgiškė Irena Jurgaitienė ruginės plikytos duonos kepaliuką papuošė rugių varpomis. Jos kepimo tradicijos – nuo Rietavo, žemaitiškos.
Iš Šilgalių atvykusi lietuvininkė Anė Paldavičienė Štriekis, jau garbaus amžiaus močiutė, tik mostelėjo rankomis – esą jau nebe tas amžius, kad pajėgtų duoną išminkyti. Pasirodo, bene sunkiausias darbas buvęs prie duonlovio. Kai motinai lūžo ranka, dukrai tebuvę gal devyneri. Tada pirmą kartą turėjusi minkyti duoną. Močiutė pasakojo, kad duoną kepdavę tik savo šeimai, motina turėjo savo raugo, kurį laikė moliniame inde. Dar vandens, miltų ir, išraugintą, išminkytą, – liže į krosnį.
A. Paldavičienė Štriekis – tremtinė, kurių daugelis sugrįžę į gimtinę Pagėgių krašte rado kitų užimtus namus. Tad teko apsigyventi ten, kur buvo tuščia. Nei grūdų, nei miltų – o duonos šeimai reikia… Tad paskolino kaimynai kibirą grūdų, patys sumalė girnomis, pridėjo virtų sėtinių, bulvių ir kepė duoną. Močiutė prisiminė, kaip motina virdavusi duonzupę iš kleckų su spirgais ir grietine. „Tais gerais laikais prie Smetonos, vokiečio…“ – lietuvininkų tarme atviravo močiutė, iš vaikystės pripratinta gerbti duonelę, jos nemėtyti, nešerti gyvuliams.
Visų receptai skirtingi
Vienintelis vyras, pristatęs savo keptą duonelę, buvo Egidijus Platūkis iš Benininkų. „Išsižiojęs“ kepalėlis, nes neįspausta rėžio. Savo duonos kepimo paslaptimis dalijosi šilgališkė Kristina Dvarvytienė, bitėniškė Indrė Žukauskienė, pagėgiškė Jovita Kubilinskienė, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė. Apie Loretos Palionienės duonelę pasakojo šios moters motina iš Stoniškių Danutė Bardauskienė.
Pagaliau ant rankų paimtas ant lino rankšluosčio gulėjęs didžiausias juodos duonos kepalas – Zofijos Zubrickienės iš Bitėnų kaimo tikros senovinės duonos pavyzdys. Iš rupių miltų, tikrai juodos duonos, kietas ir kvapnus, net pluta, rodos, burnoje tirpsta.
Kas iškepė duonelės su razinomis, kas – su bananais… Apie bananus kalbėjo Jovita Kubilinskienė, kurios sesuo tokią duoną su bananais pirmą kartą kepusi Šveicarijoje. Nei raugina, nei brandina. Cukrus, miltai, kiaušiniai… Diana Milašauskienė pristatė kryželiu paženklintą kepaliuką, apibarstytą savoje žemėje užaugusiais kmynais, keptą iš šeimos užaugintų rugių.
Zofija Zubrickienė pasakojo, kad jos didelis juodos rupios duonos kepalas – senovinis, tokią duonelę kepę gal prieš 70 metų. Iš motinos išmokusi, pati turi saviškio raugo, pati užsiaugina rugių, pati susimala miltų. „Minkyti reikia švelniai, meiliai…“ – pasakojo moteris, žvelgdama į beveik 5 kg sveriantį duonos kepalą.
Beveik visi į šventę susirinkusieji duonos kepėjai gavo simbolinius sertifikatus ir išgirdo palinkėjimą siekti ir gauti tikrus naminės duonos kepėjų sertifikatus, puoselėti tautinį paveldą, tobulinti savuosius receptus, skleisti gerąją patirtį.
Su daina visi kilo ir rinkosi prie stalo. Kepėjai pjaustė savo duonelės kepalus ir kvietė visus ragauti. Toks skanumėlis, kad trūksta žodžių visa tai perteikti…

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • BP

    Labai vykęs renginys, ačiū organizatoriams. Gaila tik ,kad į renginį neateina net tame pačiame pastate dirbantys darbuotojai, o ką kalbėt apie administraciją, vengia jie kultūros kaip velnias bažnyčios

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite