Šventė ant marių krantelio…

Kuršių marių plaukimo maratono dalyviai su savo valstybių vėliavomis, pirmasis iš kairės – Arlandas Juodeška.

Ant Kuršių marių kranto vyko įspūdinga 100–mečio Marių šventė – tradicinė ir daug kuo kitokia Kintų seniūnijos bendruomenių šventė. Du chorai dainomis paskelbė Kintų muzikos festivalio pradžią. Įvyko tarptautinis plaukimo maratonas per Kuršių marias. Buvo surengtas bėgimo maratonas. Vėlų vakarą svečiai iš Klaipėdos parodė modernaus šokio spektaklį pagal Vydūno misteriją „Ragana“. Koncertavo rusniškis Valdas Lacko, nacionalinių Eurovizijos konkursų dalyvis, kitos šalies scenos žvaigždės, žinomi kolektyvai iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio ir Kintų.

Apie Kintų bendruomenių šventę išgirdo net šešiose valstybėse – 25 plaukikai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos dalyvavo mūsų šalies valstybingumo 100-mečio Kuršių marių plaukimo maratone. Plaukikai startavo anapus marių, Lydumo rage, o finišavo Kintų prieplaukoje. Perplaukti Kuršių marias susidarė net 10 kilometrų! Toks jėgų išbandymas Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje yra pirmasis.
Suvažiavo labai stiprūs ir garsūs plaukikai. Pergalę šventė vilnietis Edgaras Štura, aplenkęs svečią iš Latvijos bei trečiąją vietą laimėjusį klaipėdietį. Už šį unikalų sportininkų pasirodymą šventėje dėkota pagrindiniam organizatoriui – Kauno plaukimo federacijos prezidentui Arlandui Juodeškai. Visiems sportininkams „palijo“ dovanomis, prie to prisidėjo ir Šilutės r. savivaldybė. Dovanų nepagailėta ir Kintų apylinkėmis bei gerokai toliau bėgusiems bėgikams.
Organizatorių – būrys
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, pasipuošusi, anot jos, pačios pasisiūtais tautiniais rūbais, apie 100-mečio Marių šventę „Pamariui“ pasakojo, kad plaukimo maratonas per Kuršių marias – ypatingas šventės akcentas, nes prieš 30 metų, 1988 m., buvęs toks maratonas nuo Nidos iki Ventės.
„Arlandas Juodeška, daugelio varžybų nugalėtojas, taures ir medalius vos besutalpinantis plaukimo veteranas, daug keliaujantis po pasaulį, įgyvendino svajonę – suorganizavo šį Kuršių marių maratoną. Marios buvo ramios, šiltas vanduo. Pasisekė. Nustebino ir bėgimo maratonas miškais, pievomis, lauko takais. Įvykis – neeilinis, dalyvavo per 130 bėgikų, dalis bėgo net 43 km.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda su Kintų bendruomenės pirmininke Sigita Kasparavičiene ir seniūnu Antanu Kliženčiu.

Tretieji „Marių šventės“ organizatoriai – viešoji įstaiga „Kintai Arts“ ir jos direktorė, Kintų muzikos festivalio įkūrėja Audra Juodeškienė. Festivalio pradžios akcentas – šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos…“ dalyvių, chorų „Aukuras“ iš Klaipėdos ir Plungės kultūros centro choro bendras pasirodymas, vadovas – Alfonsas Vildžiūnas.
Šių metų šventę Kintuose rengė minėtieji trys organizatoriai bei seniūnijos bendruomenės. Tai tarsi tradicinė šventė, tačiau praturtinta naujais akcentais. Tai – šventė ant marių kranto, gamtoje ir su gamta – vandens, miško, pelkių, nendrynų išbandymais, žinoma, ir su dainomis, muzika, pramogomis ir linksmybėmis, – pasakojo R. Tarvydienė, įsitikinusi, kad tokia šventės programa įdomi ir dalyviams, ir žiūrovams. – Mums beliko aptarnauti prisidėjusius šventės organizatorius, skanios žuvienės išvirti, pagerbti, padėkoti ir atlikti visas kitas rūpestingų šeimininkų pareigas“.

Prie papuošto Ventės ir Šturmų kiemelio Rita Tarvydienė (kairėje) ir Antanina Jokaitienė.

Iškilmės
Ventės ir Šturmų bendruomenės kiemelis su vaišių stalu buvo papuoštas Lietuvos trispalve ir iš lauko gėlių ir žolynų nupintu skaičiumi – 100. Būtent šis Lietuvos valstybingumo jubiliejus buvo pirmiausia paminėtas ir šventės atidarymo iškilmėse. Paminėtas ir Vydūnas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet mini Lietuva, kuris yra gyvenęs Kintuose. „Gyvenimo nuoboduliu serga tik nuobodūs žmonės…“ – perskaitytoje Vydūno citatoje nuskambėjo ir tokie žodžiai.
Kintų seniūnijos vėliavą šalia Lietuvos trispalvės iškėlė Kintų seniūnas Antanas Kližentis ir bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė. Pasveikino Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, dovanų atvežęs įrėmintą Nepriklausomybės akto kopiją. Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis dovanų kintiškiams įteikė ąžuoliuką, kad pasodintas augtų ir primintų 2018 m. švęstą šimtąją Vasario 16-ąją. Meras sakė, kad plaukimo ir bėgimo maratonai, Kintų muzikos festivalis išskyrė šių metų Marių šventę iš visų kitų, Savivaldybė vertina naujoves ir prisidės jas rengiant ateityje.

Vėtrungės – dovanų plaukimo maratono dalyviams.

Skambant muzikai prie scenos artėjo tautiniais rūbais pasipuošusios merginos. Viena iš jų laikė ąžuolo ir gėlių vainiką – jis skirtas iš marių negrįžusiems, kurie pagerbti tylos minute. Vainiką ir uždegtą žvakelę perėmė Ventės ir Šturmų bendruomenės pirmininkė Antanina Jokaitienė ir seniūnaitis Remigijus Rimkus, kuriems patikėta vainiką ir žvakelę padėti prie paminklo negrįžusiems iš marių (paminklas yra šalia kelio į Ventę, ant Kuršmarių kranto).
Dainos
Ant suoliukų prieš sceną susirinko nedaug žmonių, nemažai žiūrovų sėdėjo prie stalų, kur užkandžiavo, skanavo alaus. Tačiau klaipėdiečių „Aukuro“ ir svečių iš Plungės jungtinio choro dainos buvo sutiktos taip, kaip ir buvo verta. Choro vadovas A. Vildžiūnas priminė, kad liepos 15 d. – Žalgirio mūšio metinės, o ta proga skambėjo „Kur bėga Šešupė“. 37 dainininkų choras traukė „Lietuva brangi“, „Anoj pusėj Dunojėlio“ – iš viso 7 dainas, kurias žiūrovai įvertino plodami net atsistoję.Kintų muzikos festivalio sumanytoja ir organizatorė A. Juodeškienė, matydama žiūrovų reakciją ir dėkingumą, pasidžiaugė, kad būtent šios šventės dieną prasideda muzikos festivalis Kintuose, būtent šis dviejų chorų pasirodymas tarsi atveria klausytojams festivalio duris ir pakvietė atvykti, klausytis ir džiaugtis.
Belieka priminti, kad Kintų muzikos festivalis vyks iki rugpjūčio 15 d. Taigi, Marių šventė Kintuose dar oš visą mėnesį…

 

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite