Šventė ant marių krantelio…

Kuršių marių plaukimo maratono dalyviai su savo valstybių vėliavomis, pirmasis iš kairės – Arlandas Juodeška.

Ant Kuršių marių kranto vyko įspūdinga 100–mečio Marių šventė – tradicinė ir daug kuo kitokia Kintų seniūnijos bendruomenių šventė. Du chorai dainomis paskelbė Kintų muzikos festivalio pradžią. Įvyko tarptautinis plaukimo maratonas per Kuršių marias. Buvo surengtas bėgimo maratonas. Vėlų vakarą svečiai iš Klaipėdos parodė modernaus šokio spektaklį pagal Vydūno misteriją „Ragana“. Koncertavo rusniškis Valdas Lacko, nacionalinių Eurovizijos konkursų dalyvis, kitos šalies scenos žvaigždės, žinomi kolektyvai iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio ir Kintų.

Apie Kintų bendruomenių šventę išgirdo net šešiose valstybėse – 25 plaukikai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos dalyvavo mūsų šalies valstybingumo 100-mečio Kuršių marių plaukimo maratone. Plaukikai startavo anapus marių, Lydumo rage, o finišavo Kintų prieplaukoje. Perplaukti Kuršių marias susidarė net 10 kilometrų! Toks jėgų išbandymas Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje yra pirmasis.
Suvažiavo labai stiprūs ir garsūs plaukikai. Pergalę šventė vilnietis Edgaras Štura, aplenkęs svečią iš Latvijos bei trečiąją vietą laimėjusį klaipėdietį. Už šį unikalų sportininkų pasirodymą šventėje dėkota pagrindiniam organizatoriui – Kauno plaukimo federacijos prezidentui Arlandui Juodeškai. Visiems sportininkams „palijo“ dovanomis, prie to prisidėjo ir Šilutės r. savivaldybė. Dovanų nepagailėta ir Kintų apylinkėmis bei gerokai toliau bėgusiems bėgikams.
Organizatorių – būrys
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, pasipuošusi, anot jos, pačios pasisiūtais tautiniais rūbais, apie 100-mečio Marių šventę „Pamariui“ pasakojo, kad plaukimo maratonas per Kuršių marias – ypatingas šventės akcentas, nes prieš 30 metų, 1988 m., buvęs toks maratonas nuo Nidos iki Ventės.
„Arlandas Juodeška, daugelio varžybų nugalėtojas, taures ir medalius vos besutalpinantis plaukimo veteranas, daug keliaujantis po pasaulį, įgyvendino svajonę – suorganizavo šį Kuršių marių maratoną. Marios buvo ramios, šiltas vanduo. Pasisekė. Nustebino ir bėgimo maratonas miškais, pievomis, lauko takais. Įvykis – neeilinis, dalyvavo per 130 bėgikų, dalis bėgo net 43 km.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda su Kintų bendruomenės pirmininke Sigita Kasparavičiene ir seniūnu Antanu Kliženčiu.

Tretieji „Marių šventės“ organizatoriai – viešoji įstaiga „Kintai Arts“ ir jos direktorė, Kintų muzikos festivalio įkūrėja Audra Juodeškienė. Festivalio pradžios akcentas – šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos…“ dalyvių, chorų „Aukuras“ iš Klaipėdos ir Plungės kultūros centro choro bendras pasirodymas, vadovas – Alfonsas Vildžiūnas.
Šių metų šventę Kintuose rengė minėtieji trys organizatoriai bei seniūnijos bendruomenės. Tai tarsi tradicinė šventė, tačiau praturtinta naujais akcentais. Tai – šventė ant marių kranto, gamtoje ir su gamta – vandens, miško, pelkių, nendrynų išbandymais, žinoma, ir su dainomis, muzika, pramogomis ir linksmybėmis, – pasakojo R. Tarvydienė, įsitikinusi, kad tokia šventės programa įdomi ir dalyviams, ir žiūrovams. – Mums beliko aptarnauti prisidėjusius šventės organizatorius, skanios žuvienės išvirti, pagerbti, padėkoti ir atlikti visas kitas rūpestingų šeimininkų pareigas“.

Prie papuošto Ventės ir Šturmų kiemelio Rita Tarvydienė (kairėje) ir Antanina Jokaitienė.

Iškilmės
Ventės ir Šturmų bendruomenės kiemelis su vaišių stalu buvo papuoštas Lietuvos trispalve ir iš lauko gėlių ir žolynų nupintu skaičiumi – 100. Būtent šis Lietuvos valstybingumo jubiliejus buvo pirmiausia paminėtas ir šventės atidarymo iškilmėse. Paminėtas ir Vydūnas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet mini Lietuva, kuris yra gyvenęs Kintuose. „Gyvenimo nuoboduliu serga tik nuobodūs žmonės…“ – perskaitytoje Vydūno citatoje nuskambėjo ir tokie žodžiai.
Kintų seniūnijos vėliavą šalia Lietuvos trispalvės iškėlė Kintų seniūnas Antanas Kližentis ir bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė. Pasveikino Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, dovanų atvežęs įrėmintą Nepriklausomybės akto kopiją. Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis dovanų kintiškiams įteikė ąžuoliuką, kad pasodintas augtų ir primintų 2018 m. švęstą šimtąją Vasario 16-ąją. Meras sakė, kad plaukimo ir bėgimo maratonai, Kintų muzikos festivalis išskyrė šių metų Marių šventę iš visų kitų, Savivaldybė vertina naujoves ir prisidės jas rengiant ateityje.

Vėtrungės – dovanų plaukimo maratono dalyviams.

Skambant muzikai prie scenos artėjo tautiniais rūbais pasipuošusios merginos. Viena iš jų laikė ąžuolo ir gėlių vainiką – jis skirtas iš marių negrįžusiems, kurie pagerbti tylos minute. Vainiką ir uždegtą žvakelę perėmė Ventės ir Šturmų bendruomenės pirmininkė Antanina Jokaitienė ir seniūnaitis Remigijus Rimkus, kuriems patikėta vainiką ir žvakelę padėti prie paminklo negrįžusiems iš marių (paminklas yra šalia kelio į Ventę, ant Kuršmarių kranto).
Dainos
Ant suoliukų prieš sceną susirinko nedaug žmonių, nemažai žiūrovų sėdėjo prie stalų, kur užkandžiavo, skanavo alaus. Tačiau klaipėdiečių „Aukuro“ ir svečių iš Plungės jungtinio choro dainos buvo sutiktos taip, kaip ir buvo verta. Choro vadovas A. Vildžiūnas priminė, kad liepos 15 d. – Žalgirio mūšio metinės, o ta proga skambėjo „Kur bėga Šešupė“. 37 dainininkų choras traukė „Lietuva brangi“, „Anoj pusėj Dunojėlio“ – iš viso 7 dainas, kurias žiūrovai įvertino plodami net atsistoję.Kintų muzikos festivalio sumanytoja ir organizatorė A. Juodeškienė, matydama žiūrovų reakciją ir dėkingumą, pasidžiaugė, kad būtent šios šventės dieną prasideda muzikos festivalis Kintuose, būtent šis dviejų chorų pasirodymas tarsi atveria klausytojams festivalio duris ir pakvietė atvykti, klausytis ir džiaugtis.
Belieka priminti, kad Kintų muzikos festivalis vyks iki rugpjūčio 15 d. Taigi, Marių šventė Kintuose dar oš visą mėnesį…

 

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite