Švėkšnos specialiojo ugdymo centras atgims su „Diemedžio“ vardu

Šilutės r. savivaldybei priklausęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras, kuriame ugdomi elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, turi naujus šeimininkus ir naują pavadinimą. Ateityje čia numatoma pakeitimų.

Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ( nuotraukoje centre) atvyko į Švėkšną savo akimis pamatyti kaip atrodo, kuo gyvena, kokią viziją kuria ministerijos žinion atitekęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras.

Švėkšnos specialiojo ugdymo centras po čia kilusio nepilnamečių merginų pardavinėjimo skandalo atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Pasak centro darbuotojų, tai, ką jie ne kartą kėlę į viešumą, pagaliau pasiekė aukščiausius valdžios kabinetus…
Balandžio mėnesį centrą perėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Pakeistas centro pavadinimas – dabar vadinasi Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centru, įstaigai vadovauja laikinai vadovo pareigas einanti Birutė Šimkuvienė. Kol kas centro darbuotojai dėl ateities turi daugiau klausimų negu atsakymų.
Praėjusį penktadienį centrą aplankė naujoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ministrės vizito tikslas – savo akimis pamatyti centrą, išsiaiškinti opiausias problemas, išgirsti darbuotojų lūkesčius būtent dabar, kai tarpinstitucinė darbo grupė rengia strateginį vaikų socializacijos centrų ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planą.
Kartu su ministre atvyko Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.
Ištuštėjus klasėms
Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė mokytojų kambaryje pasigedo stalo. Pedagogės tikino mokytojų kambaryje neužsibūnančios, o susirinkimams turi puikią konferencijų salę renovuotame pastate. Pravėrusi daugelio klasių duris ministrė neberado mokinių, kabinetuose triūsė pedagogai. Išgirdusi pedagogų lūkesčius, ministrė pritarė, kad centre turi būti daugiau švietimo pagalbos specialistų.
Ministrė susipažino su centro infrastruktūra, moderniomis terapijos priemonėmis, reabilitacijai skirtais kambariais, kur gali būti taikoma spalvų, šviesų, muzikos terapija, apžiūrėjo specialias vonias. Tačiau priekaištų turėjo dėl kambario, skirto vaikams nusiraminti. Tokios paskirties kambaryje sienos turi būti padengtos minkštais apmušalais, kad apimtas agresijos priepuolio vaikas nesusižalotų. Centro darbuotojai tikino, kad priepuolio metu vaiko nepalieka vieno, o dėl apmušalų ne kartą reiškė pageidavimus, kai patalpas renovavo, tačiau Savivaldybės vadovai nekreipę dėmesio…
Sumažės vaikų
Centre dirba beveik 90 darbuotojų. Iki šiol jie rūpindavosi 55 vaikais, o ankstesniais metais šis skaičius siekdavęs 80. Centro darbuotojai kol kas nežino, ar visi ir toliau turės čia darbą. O štai vaikų siūloma priimti tik 30, mat tik tada visi šio centro gyventojai turės galimybę tinkamai naudotis čia teikiamomis paslaugomis. Ministrės manymu, kol kas to nebuvo pasiekiama.
Iki šiol apie 70 proc. į centrą atvykstančių vaikų patekdavo iš vaikų globos namų. Pastebėta, kad specialiojo ugdymo centrų ir vaikų globos namų problemos yra panašios. Ministrė sakė, kad ir vienuose, ir kituose reikia sudaryti vaikams sąlygas, kuo artimesnes namų aplinkai, ugdyti socialinius įgūdžius, sudaryti sąlygas profesiniam rengimui. Išsakė mintį, kad centre turi vykti esminis pokytis, kurio ašis – vaiko gerovė.
Vaiko socializacija centre negali nutrūkti ir auklėtiniui grįžus į šeimą, vadinasi, specialistų darbas turi tęstis ir vaikui sugrįžus į namus. Centro darbuotojai pastebi, kad iš šeimų ir vaikų globos namų atvykstančių vaikų socialiniai įgūdžiai būna skirtingi.
Pasigedusi tvirtos centro vizijos, ministrė sakė, kad ne nuo renovuotų centro sienų priklauso jo gyvavimas, bet nuo sukurtos filosofijos darbui su sunkiai auklėjamais vaikais. Taigi, siūlė suformuoti įstaigos viziją, sudėti vertybinius pamatus įstaigos, kurioje vaikas jaustųsi saugiai.

Lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Nausėdienė (nuotraukoje kairėje), mokanti 5-7 klasių mokinius, kalbėjo apie prastą jų raštingumą.

Lauktų iš Žemaitijos
Centro darbuotojai užsiminė apie į centrą patenkančių vaikų kilmės geografiją. Palankiausia, kad į centrą būtų nukreipiami vaikai ne iš visos Lietuvos, bet iš Šiaurės Vakarų, t. y. iš Žemaitijos. Jiems būtų patogiau lankytis namuose.
Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priminė apie planuojamus įkurti 5 centrus, į kuriuos bus nukreipiama pagal gyvenamąjį regioną.
Šiuo metu vertinama centre ugdomų vaikų sveikata siekiant patikslinti diagnozę, kad į centrą sugrįžtų tie, kuriems čia būtina patekti. Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, gavęs psichiatrų pakartotinio vertinimo išvadas, patikslins vaikų specialiuosius ugdymo poreikius ir pateiks centrui rekomendacijas dėl ugdymo ir pagalbos teikimo.
Ministrė patikino, kad strateginis vaikų socializacijos centrų ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planas turės būti parengtas anksčiau, nelaukiant rugsėjo pirmosios. Tuo tikslu bus kalbamasi su darbo grupe, prašoma žmonių dirbti intensyviau.
Mažiau finansuos?
Centro darbuotojai laukia mažiau vaikų, tačiau nerimauja, kad pagal dabartinę metodiką mažės ir finansavimas. Ministrė patikino, kad bus ieškoma sprendimų, kaip padėti. Ji paminėjo daug naudos mokykloms davusį „Kūrybinių partnerysčių“ projektą, patikino, kad dėmesys bus skiriamas ir pedagogų švietimui.
Centro darbuotojai tikino dirbantys būtent ta kryptimi, tačiau jie pasigenda skirtingų institucijų susikalbėjimo. Ugdymo įstaiga atlieka daugybę funkcijų: teikia sveikatos apsaugos, socialines ir kitas paslaugas. Jau šį mėnesį centras laukia susitikimo su minėtųjų institucijų atstovais. Ministrė siūlė pasitarimą rengti ministerijoje, tačiau centro darbuotojai įsitikinę, kad susitikimas turėtų vykti Švėkšnoje.
Atsisveikindama su centro darbuotojais ministrė A. Pitrėnienė palinkėjo: „Bendradarbiaukime, bendraukime. Dabar vasara – pailsėkite. Viskas turi būti gerai, kitaip negali būti“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite