Švėkšnos specialiojo ugdymo centras atgims su „Diemedžio“ vardu

Šilutės r. savivaldybei priklausęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras, kuriame ugdomi elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, turi naujus šeimininkus ir naują pavadinimą. Ateityje čia numatoma pakeitimų.

Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ( nuotraukoje centre) atvyko į Švėkšną savo akimis pamatyti kaip atrodo, kuo gyvena, kokią viziją kuria ministerijos žinion atitekęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras.

Švėkšnos specialiojo ugdymo centras po čia kilusio nepilnamečių merginų pardavinėjimo skandalo atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Pasak centro darbuotojų, tai, ką jie ne kartą kėlę į viešumą, pagaliau pasiekė aukščiausius valdžios kabinetus…
Balandžio mėnesį centrą perėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Pakeistas centro pavadinimas – dabar vadinasi Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centru, įstaigai vadovauja laikinai vadovo pareigas einanti Birutė Šimkuvienė. Kol kas centro darbuotojai dėl ateities turi daugiau klausimų negu atsakymų.
Praėjusį penktadienį centrą aplankė naujoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ministrės vizito tikslas – savo akimis pamatyti centrą, išsiaiškinti opiausias problemas, išgirsti darbuotojų lūkesčius būtent dabar, kai tarpinstitucinė darbo grupė rengia strateginį vaikų socializacijos centrų ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planą.
Kartu su ministre atvyko Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.
Ištuštėjus klasėms
Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė mokytojų kambaryje pasigedo stalo. Pedagogės tikino mokytojų kambaryje neužsibūnančios, o susirinkimams turi puikią konferencijų salę renovuotame pastate. Pravėrusi daugelio klasių duris ministrė neberado mokinių, kabinetuose triūsė pedagogai. Išgirdusi pedagogų lūkesčius, ministrė pritarė, kad centre turi būti daugiau švietimo pagalbos specialistų.
Ministrė susipažino su centro infrastruktūra, moderniomis terapijos priemonėmis, reabilitacijai skirtais kambariais, kur gali būti taikoma spalvų, šviesų, muzikos terapija, apžiūrėjo specialias vonias. Tačiau priekaištų turėjo dėl kambario, skirto vaikams nusiraminti. Tokios paskirties kambaryje sienos turi būti padengtos minkštais apmušalais, kad apimtas agresijos priepuolio vaikas nesusižalotų. Centro darbuotojai tikino, kad priepuolio metu vaiko nepalieka vieno, o dėl apmušalų ne kartą reiškė pageidavimus, kai patalpas renovavo, tačiau Savivaldybės vadovai nekreipę dėmesio…
Sumažės vaikų
Centre dirba beveik 90 darbuotojų. Iki šiol jie rūpindavosi 55 vaikais, o ankstesniais metais šis skaičius siekdavęs 80. Centro darbuotojai kol kas nežino, ar visi ir toliau turės čia darbą. O štai vaikų siūloma priimti tik 30, mat tik tada visi šio centro gyventojai turės galimybę tinkamai naudotis čia teikiamomis paslaugomis. Ministrės manymu, kol kas to nebuvo pasiekiama.
Iki šiol apie 70 proc. į centrą atvykstančių vaikų patekdavo iš vaikų globos namų. Pastebėta, kad specialiojo ugdymo centrų ir vaikų globos namų problemos yra panašios. Ministrė sakė, kad ir vienuose, ir kituose reikia sudaryti vaikams sąlygas, kuo artimesnes namų aplinkai, ugdyti socialinius įgūdžius, sudaryti sąlygas profesiniam rengimui. Išsakė mintį, kad centre turi vykti esminis pokytis, kurio ašis – vaiko gerovė.
Vaiko socializacija centre negali nutrūkti ir auklėtiniui grįžus į šeimą, vadinasi, specialistų darbas turi tęstis ir vaikui sugrįžus į namus. Centro darbuotojai pastebi, kad iš šeimų ir vaikų globos namų atvykstančių vaikų socialiniai įgūdžiai būna skirtingi.
Pasigedusi tvirtos centro vizijos, ministrė sakė, kad ne nuo renovuotų centro sienų priklauso jo gyvavimas, bet nuo sukurtos filosofijos darbui su sunkiai auklėjamais vaikais. Taigi, siūlė suformuoti įstaigos viziją, sudėti vertybinius pamatus įstaigos, kurioje vaikas jaustųsi saugiai.

Lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Nausėdienė (nuotraukoje kairėje), mokanti 5-7 klasių mokinius, kalbėjo apie prastą jų raštingumą.

Lauktų iš Žemaitijos
Centro darbuotojai užsiminė apie į centrą patenkančių vaikų kilmės geografiją. Palankiausia, kad į centrą būtų nukreipiami vaikai ne iš visos Lietuvos, bet iš Šiaurės Vakarų, t. y. iš Žemaitijos. Jiems būtų patogiau lankytis namuose.
Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priminė apie planuojamus įkurti 5 centrus, į kuriuos bus nukreipiama pagal gyvenamąjį regioną.
Šiuo metu vertinama centre ugdomų vaikų sveikata siekiant patikslinti diagnozę, kad į centrą sugrįžtų tie, kuriems čia būtina patekti. Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, gavęs psichiatrų pakartotinio vertinimo išvadas, patikslins vaikų specialiuosius ugdymo poreikius ir pateiks centrui rekomendacijas dėl ugdymo ir pagalbos teikimo.
Ministrė patikino, kad strateginis vaikų socializacijos centrų ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planas turės būti parengtas anksčiau, nelaukiant rugsėjo pirmosios. Tuo tikslu bus kalbamasi su darbo grupe, prašoma žmonių dirbti intensyviau.
Mažiau finansuos?
Centro darbuotojai laukia mažiau vaikų, tačiau nerimauja, kad pagal dabartinę metodiką mažės ir finansavimas. Ministrė patikino, kad bus ieškoma sprendimų, kaip padėti. Ji paminėjo daug naudos mokykloms davusį „Kūrybinių partnerysčių“ projektą, patikino, kad dėmesys bus skiriamas ir pedagogų švietimui.
Centro darbuotojai tikino dirbantys būtent ta kryptimi, tačiau jie pasigenda skirtingų institucijų susikalbėjimo. Ugdymo įstaiga atlieka daugybę funkcijų: teikia sveikatos apsaugos, socialines ir kitas paslaugas. Jau šį mėnesį centras laukia susitikimo su minėtųjų institucijų atstovais. Ministrė siūlė pasitarimą rengti ministerijoje, tačiau centro darbuotojai įsitikinę, kad susitikimas turėtų vykti Švėkšnoje.
Atsisveikindama su centro darbuotojais ministrė A. Pitrėnienė palinkėjo: „Bendradarbiaukime, bendraukime. Dabar vasara – pailsėkite. Viskas turi būti gerai, kitaip negali būti“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite