Švėkšnoje nuaidėjo Dvaro šventė

„Pasidžiaukime tais, kurie šalia, prisiminkime tuos, kurie toli, ir tuos, kurie išėjo…“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius Švėkšnos parke kreipėsi seniūnas Alfonsas Šeputis liepos 30 d., šeštadienį, kai visų keliai suko į garsiąją šių metų Švėkšnos dvaro šventę. 

Šv. Jokūbo statulėlė įteikta Vaidotui Bliūdžiui, garsiam Švėkšnos krašto vėtrungių meistrui, laivadirbiui, dailidei, skulptūrų kūrėjui, restauratoriui. Šią statulėlę išdrožė Kęstutis Paulauskas (kairėje), o įteikė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Šv. Jokūbo statulėlė įteikta Vaidotui Bliūdžiui, garsiam Švėkšnos krašto vėtrungių meistrui, laivadirbiui, dailidei, skulptūrų kūrėjui, restauratoriui. Šią statulėlę išdrožė Kęstutis Paulauskas (kairėje), o įteikė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Pagerbtieji
Jau net 20 Švėkšnos seniūnijos kraštui ištikimų ir nusipelniusių asmenų apdovanota šv. Jokūbo statulėle ir pažymėjimu, kad yra įvertinti už nuopelnus kultūrai, už krašto puoselėjimą ir garsinimą. Šįkart Kęstučio Paulausko išdrožta šv. Jokūbo statulėlė įteikta garsiam kūrėjui Vaidotui Bliūdžiui, šiuo apdovanojimu įvertintam už Švėkšnos krašto garsinimą ir bendruomeniškumą. V. Bliūdžiaus sumeistrauta vėtrungė yra padovanota net Romos Popiežiui, įvairių šalių ambasadoriams, garsiems Lietuvos asmenims. V. Bliūdžius daro vėtrunges, yra talentingas dailidė, laivadirbys, skulptorius, restauratorius.
Garbingų apdovanojimų gavo ir 8 tvarkingiausių ir gražiausių sodybų šeimininkai: Pranciška ir Zenonas Kiudžiai, Edita ir Kęstutis Kaktos, Ana ir Sigitas Lengvinai, Eleonora ir Algirdas Vingiai, Edita ir Audrius Gaisriai kartu su Aldona ir Domininku Raukčiais, Daiva Zimkutė, Alma ir Romas Kačinskai, Rūta ir Juozas Alsiai.

Rankų lenkimas sudomino
Švėkšnos dvaro šventės programoje buvo įvairių sporto rungčių: gatvės krepšinio, šuolių į tolį. Ypač didelio žiūrovų ir dalyvių dėmesio sulaukė rankų lenkimas. Parke prieš susėdusius žiūrovus bei sceną pastačius rankų lenkimo stalą, jį bemat apspito ir norintieji išbandyti rankų stiprumą, ir smalsuoliai. Rungėsi merginos, moterys, tačiau visų žvilgsniai krypo į atletiškos išvaizdos du vaikinus iš Šilutės ir Žemaičių Naumiesčio. Būtent jų dvikova finale prikaustė visų žvilgsnius.
Pirmosios vietos laimėtojas Oskaras Girskis kopė į sceną atsiimti taurės, piniginio prizo ir šventinių dovanų. Šis iš Žemaičių Naumiesčio atvykęs vaikinas jau ne kartą garsino Šilutės kraštą, Lietuvą ir Europos bei pasaulio rankų lenkimo čempionatuose, yra laimėjęs prizinių vietų bei garbingų apdovanojimų. Vaikinas – kuklus, daug sportuoja, išvaizda tikrai skiriasi nuo bendraamžių, tačiau pripažino, kad tam reikia ištvermės, užsispyrimo ir… pinigų, nors mesti sporto tikrai neketina.
Antrąją vietą iškovojo irgi sportiškos išvaizdos Domantas Budrikas iš Šilutės. Iš moterų grupės į sceną atsiimti apdovanojimo kilo Rita Urbonaitė.

Rankų lenkimo finalinė kova – pergalę šventė Osvaldas Girskis (kairėje), Domantas Budrikas liko antras.gerbti, ir apdovanoti.

Jaunųjų švėkšniškių koncertas
Į sceną vienas po kito kilo jaunieji šokėjai, muzikantai, dainininkai. Šis koncertas buvo įspūdingas, ant žiūrovams skirtų suolų nebuvo nė vienos laisvos vietos. Ernesta Klumbytė dainavo su savo mama Žaneta, šoko tautiniais rūbais pasipuošę vaikai, skambėjo akordeono muzika. Seniūnas A. Šeputis, padėkojęs Švėkšnos vaikams už šią dovaną, mokytojai Onutei Jurjonienei įteikė didelį Jokūbo saldainį visiems koncertavusiems vaikams. Vienas paklausė, kaip tą vieną saldainį pasidalinti? Tačiau atplėšus saldainio galą, visi iš ten sėmėsi saujas saldainių ir džiūgavo taip apdovanoti.
Elegancija ir grakštumu išsiskyrė Švėkšnos „Šalnos“ šokių kolektyvas, mat nelengva suktis prieš saviškius žiūrovus: šiame kolektyve šoka ir pats seniūnas su žmona. Šoko, dainavo net keli kolektyvai: „Dainoriai“, ‚Vainuta“, „Veiviržas“, „Ašvelė“. Šįkart lietuvininkų tarme žiūrovus kalbino šilutiškė Indrė Skablauskaitė, vis aptarinėjusi su žiūrovais lietuvininkų ir žemaičių tautinius rūbus, papročius, tradicijas.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė, Seimo narys Stasys Šedbaras ir prelatas Petras Stukas.

Daug svečių
Kai žirgo traukiama karieta per parką buvo atvežta Švėkšnos vėliava, garbė ją iškelti patikėta aktyviam jaunam žmogui Silvestrui Merliūnui. Susirinkusius į šventę pasveikino seniūnas A. Šeputis, Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, trijų bendruomenių pirmininkėms atvežęs po sveikinimą, nes šie metai – Bendruomenių metai.
Sveikinimai buvo skirti Švėkšnos bendruomenės lyderei Onutei Jurjonienei, švėkšniškių „Tėviškės“ draugijos vadovei Onai Pintverienei ir Stemplių kaimo bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei. Po keletą sveikinimo žodžių tarė Savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras. Šventės metu po parką vaikščiojo ir Švėkšnos parapijos garbės klebonas, prelatas Petras Vincentas Stukas, maloniai pabendravęs su S. Tamašauskiene, S. Šedbaru, kitais.
Po iškilmių ir apdovanojimų su gitara į sceną kilo dainininkas Andrius Rimiškis, o seniūnas S. Šeputis maloniai pasitiko atvykusią dainininkę Irmą Jurgelevičiūtę. Koncertavo grupės „Ego“ ir „Hit“, buvo ir šventiniai fejerverkai. Tuo metu parkas prieš didelę sceną jau buvo pilnutėlis žiūrovų, kurių suvažiavo ir iš Šilutės bei kitų aplinkinių miestelių ir kaimų.
Buvo giros ir alaus, kvepėjo kepami šašlykai, moteris domino kvepalai, papuošalai, suknelės ir kepuraitės, piniginės gintaro gaminiai, vardiniai šaukšteliai..

Stasė SKUTULIENĖ

Kūrybingi švėkšniškiai bei Neįgaliųjų draugijos nariai prieigas prie Švėkšnos bažnyčios išpuošė gėlių kilimais bei iš žiedų sudėtu Švėkšnos herbu.

Kūrybingi švėkšniškiai bei Neįgaliųjų draugijos nariai prieigas prie Švėkšnos bažnyčios išpuošė gėlių kilimais bei iš žiedų sudėtu Švėkšnos herbu.

Dvaro šventės Švėkšnoje šokėjai, dainininkai ir žiūrovai.

Dvaro šventės Švėkšnoje šokėjai, dainininkai ir žiūrovai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite