Švėkšnoje – dar viena moderni biokuro katilinė

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento patalpas nuo praėjusios savaitės pradėta šildyti moderniais biokuru kūrenamais katilais. Žalioji energija pakeis iki šiol katilinei naudotą skalūnų alyvą. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga tikisi ne tik pastebimai sumažinti šildymo kaštus, bet ir mažiau teršti aplinką. Kūrenama biomasė neskleis nemalonaus kvapo ir neterš aplinkos degimo produktų atliekomis.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

„2010 metais Švėkšnos ligoninę prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės perėmėme ne kokį palikimą. Patalpoms ir vandeniui šildyti katilinė naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni iš didžiausių šalyje“, – apie iškilusį poreikį modernizuoti šildymo sistemą pasakojo naujos katilinės atidaryme dalyvavęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Prieš porą metų Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė paraišką ir pagal Klimato kaitos specialiąją programą gavo paramą Psichiatrijos departamento moderniai biokuro katilinei įrengti.
Rekonstruoti katilinę po viešųjų pirkimų konkurso buvo pradėta 2015 m. balandį.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ūkio ir techninės tarnybos vedėjas Vytautas Buivydas pasakojo, kad naujoje katilinėje šilumos energiją gamins kūrendami šiaudų, medžio ir žolių granules. Taip bus ne tik sutaupyta lėšų šildymui, bet naudą turėtų pajusti ir apylinkių ūkininkai, iš kurių būtų racionaliausia pirkti šildymui reikalingas žaliavas.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis taip pat patenkintas, kad nemaži ligoninės pastatai bus šildomi žaliąja energija: „Labai svarbu, kad prie globalinių ekologinių problemų sprendimo prisideda ir Švėkšnos miestelis bei čia esantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas“.
Naująją katilinę pašventinęs šio departamento kapelionas Antanas Gylys pridūrė: „Jeigu žmogus pats saugosi, tai ir Dievas jam padeda“.
Pasak ligoninės vadovų, bendra biokuro katilinės Švėkšnoje projekto vertė siekia per 330 tūkst. eurų, iš kurių 321 tūkst. sudaro projekto lėšos, dalį pinigų skyrė Klaipėdos jūrininkų ligoninė.
Ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga nuoširdžiai padėkojo katilinės rangovų UAB „Naujoji šiluma“ vadovui Vyteniui Daunoravičiui už tinkamai atliktą darbą.
„Pamario“ inf.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Petro Skutulo nuotr.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti