Švėkšnoje – dar viena moderni biokuro katilinė

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento patalpas nuo praėjusios savaitės pradėta šildyti moderniais biokuru kūrenamais katilais. Žalioji energija pakeis iki šiol katilinei naudotą skalūnų alyvą. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga tikisi ne tik pastebimai sumažinti šildymo kaštus, bet ir mažiau teršti aplinką. Kūrenama biomasė neskleis nemalonaus kvapo ir neterš aplinkos degimo produktų atliekomis.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

„2010 metais Švėkšnos ligoninę prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės perėmėme ne kokį palikimą. Patalpoms ir vandeniui šildyti katilinė naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni iš didžiausių šalyje“, – apie iškilusį poreikį modernizuoti šildymo sistemą pasakojo naujos katilinės atidaryme dalyvavęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Prieš porą metų Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė paraišką ir pagal Klimato kaitos specialiąją programą gavo paramą Psichiatrijos departamento moderniai biokuro katilinei įrengti.
Rekonstruoti katilinę po viešųjų pirkimų konkurso buvo pradėta 2015 m. balandį.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ūkio ir techninės tarnybos vedėjas Vytautas Buivydas pasakojo, kad naujoje katilinėje šilumos energiją gamins kūrendami šiaudų, medžio ir žolių granules. Taip bus ne tik sutaupyta lėšų šildymui, bet naudą turėtų pajusti ir apylinkių ūkininkai, iš kurių būtų racionaliausia pirkti šildymui reikalingas žaliavas.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis taip pat patenkintas, kad nemaži ligoninės pastatai bus šildomi žaliąja energija: „Labai svarbu, kad prie globalinių ekologinių problemų sprendimo prisideda ir Švėkšnos miestelis bei čia esantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas“.
Naująją katilinę pašventinęs šio departamento kapelionas Antanas Gylys pridūrė: „Jeigu žmogus pats saugosi, tai ir Dievas jam padeda“.
Pasak ligoninės vadovų, bendra biokuro katilinės Švėkšnoje projekto vertė siekia per 330 tūkst. eurų, iš kurių 321 tūkst. sudaro projekto lėšos, dalį pinigų skyrė Klaipėdos jūrininkų ligoninė.
Ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga nuoširdžiai padėkojo katilinės rangovų UAB „Naujoji šiluma“ vadovui Vyteniui Daunoravičiui už tinkamai atliktą darbą.
„Pamario“ inf.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Petro Skutulo nuotr.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Petro Skutulo nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite