Švėkšnoje – dar viena moderni biokuro katilinė

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento patalpas nuo praėjusios savaitės pradėta šildyti moderniais biokuru kūrenamais katilais. Žalioji energija pakeis iki šiol katilinei naudotą skalūnų alyvą. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga tikisi ne tik pastebimai sumažinti šildymo kaštus, bet ir mažiau teršti aplinką. Kūrenama biomasė neskleis nemalonaus kvapo ir neterš aplinkos degimo produktų atliekomis.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

„2010 metais Švėkšnos ligoninę prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės perėmėme ne kokį palikimą. Patalpoms ir vandeniui šildyti katilinė naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni iš didžiausių šalyje“, – apie iškilusį poreikį modernizuoti šildymo sistemą pasakojo naujos katilinės atidaryme dalyvavęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Prieš porą metų Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė paraišką ir pagal Klimato kaitos specialiąją programą gavo paramą Psichiatrijos departamento moderniai biokuro katilinei įrengti.
Rekonstruoti katilinę po viešųjų pirkimų konkurso buvo pradėta 2015 m. balandį.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ūkio ir techninės tarnybos vedėjas Vytautas Buivydas pasakojo, kad naujoje katilinėje šilumos energiją gamins kūrendami šiaudų, medžio ir žolių granules. Taip bus ne tik sutaupyta lėšų šildymui, bet naudą turėtų pajusti ir apylinkių ūkininkai, iš kurių būtų racionaliausia pirkti šildymui reikalingas žaliavas.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis taip pat patenkintas, kad nemaži ligoninės pastatai bus šildomi žaliąja energija: „Labai svarbu, kad prie globalinių ekologinių problemų sprendimo prisideda ir Švėkšnos miestelis bei čia esantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas“.
Naująją katilinę pašventinęs šio departamento kapelionas Antanas Gylys pridūrė: „Jeigu žmogus pats saugosi, tai ir Dievas jam padeda“.
Pasak ligoninės vadovų, bendra biokuro katilinės Švėkšnoje projekto vertė siekia per 330 tūkst. eurų, iš kurių 321 tūkst. sudaro projekto lėšos, dalį pinigų skyrė Klaipėdos jūrininkų ligoninė.
Ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga nuoširdžiai padėkojo katilinės rangovų UAB „Naujoji šiluma“ vadovui Vyteniui Daunoravičiui už tinkamai atliktą darbą.
„Pamario“ inf.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Petro Skutulo nuotr.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima