Švėkšnoje – dar viena moderni biokuro katilinė

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento patalpas nuo praėjusios savaitės pradėta šildyti moderniais biokuru kūrenamais katilais. Žalioji energija pakeis iki šiol katilinei naudotą skalūnų alyvą. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga tikisi ne tik pastebimai sumažinti šildymo kaštus, bet ir mažiau teršti aplinką. Kūrenama biomasė neskleis nemalonaus kvapo ir neterš aplinkos degimo produktų atliekomis.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

„2010 metais Švėkšnos ligoninę prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės perėmėme ne kokį palikimą. Patalpoms ir vandeniui šildyti katilinė naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni iš didžiausių šalyje“, – apie iškilusį poreikį modernizuoti šildymo sistemą pasakojo naujos katilinės atidaryme dalyvavęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Prieš porą metų Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė paraišką ir pagal Klimato kaitos specialiąją programą gavo paramą Psichiatrijos departamento moderniai biokuro katilinei įrengti.
Rekonstruoti katilinę po viešųjų pirkimų konkurso buvo pradėta 2015 m. balandį.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ūkio ir techninės tarnybos vedėjas Vytautas Buivydas pasakojo, kad naujoje katilinėje šilumos energiją gamins kūrendami šiaudų, medžio ir žolių granules. Taip bus ne tik sutaupyta lėšų šildymui, bet naudą turėtų pajusti ir apylinkių ūkininkai, iš kurių būtų racionaliausia pirkti šildymui reikalingas žaliavas.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis taip pat patenkintas, kad nemaži ligoninės pastatai bus šildomi žaliąja energija: „Labai svarbu, kad prie globalinių ekologinių problemų sprendimo prisideda ir Švėkšnos miestelis bei čia esantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas“.
Naująją katilinę pašventinęs šio departamento kapelionas Antanas Gylys pridūrė: „Jeigu žmogus pats saugosi, tai ir Dievas jam padeda“.
Pasak ligoninės vadovų, bendra biokuro katilinės Švėkšnoje projekto vertė siekia per 330 tūkst. eurų, iš kurių 321 tūkst. sudaro projekto lėšos, dalį pinigų skyrė Klaipėdos jūrininkų ligoninė.
Ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga nuoširdžiai padėkojo katilinės rangovų UAB „Naujoji šiluma“ vadovui Vyteniui Daunoravičiui už tinkamai atliktą darbą.
„Pamario“ inf.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Petro Skutulo nuotr.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po