Švėkšnoje – dar viena moderni biokuro katilinė

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento patalpas nuo praėjusios savaitės pradėta šildyti moderniais biokuru kūrenamais katilais. Žalioji energija pakeis iki šiol katilinei naudotą skalūnų alyvą. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga tikisi ne tik pastebimai sumažinti šildymo kaštus, bet ir mažiau teršti aplinką. Kūrenama biomasė neskleis nemalonaus kvapo ir neterš aplinkos degimo produktų atliekomis.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

Iškilminga naujosios katilinės atidarymo akimirka.

„2010 metais Švėkšnos ligoninę prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės perėmėme ne kokį palikimą. Patalpoms ir vandeniui šildyti katilinė naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni iš didžiausių šalyje“, – apie iškilusį poreikį modernizuoti šildymo sistemą pasakojo naujos katilinės atidaryme dalyvavęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Prieš porą metų Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė paraišką ir pagal Klimato kaitos specialiąją programą gavo paramą Psichiatrijos departamento moderniai biokuro katilinei įrengti.
Rekonstruoti katilinę po viešųjų pirkimų konkurso buvo pradėta 2015 m. balandį.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ūkio ir techninės tarnybos vedėjas Vytautas Buivydas pasakojo, kad naujoje katilinėje šilumos energiją gamins kūrendami šiaudų, medžio ir žolių granules. Taip bus ne tik sutaupyta lėšų šildymui, bet naudą turėtų pajusti ir apylinkių ūkininkai, iš kurių būtų racionaliausia pirkti šildymui reikalingas žaliavas.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis taip pat patenkintas, kad nemaži ligoninės pastatai bus šildomi žaliąja energija: „Labai svarbu, kad prie globalinių ekologinių problemų sprendimo prisideda ir Švėkšnos miestelis bei čia esantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas“.
Naująją katilinę pašventinęs šio departamento kapelionas Antanas Gylys pridūrė: „Jeigu žmogus pats saugosi, tai ir Dievas jam padeda“.
Pasak ligoninės vadovų, bendra biokuro katilinės Švėkšnoje projekto vertė siekia per 330 tūkst. eurų, iš kurių 321 tūkst. sudaro projekto lėšos, dalį pinigų skyrė Klaipėdos jūrininkų ligoninė.
Ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga nuoširdžiai padėkojo katilinės rangovų UAB „Naujoji šiluma“ vadovui Vyteniui Daunoravičiui už tinkamai atliktą darbą.
„Pamario“ inf.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Petro Skutulo nuotr.

Katilinėje įrengti du nauji 500 kW galingumo katilai. Įrangą apžiūri Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga (kairėje), Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite