Suskambėjo per Petrines

FONDASPetrinės – vidurvasario šventė. Laikas, kai pievos skendi medumi kvepiančiuose žieduose. Šienpjoviai jau skuba į pievas. Anksčiau pjovėjai guldydami pradalges, o mergelės grėbdamos vis dainuodavo. Gal todėl gardamiškiai būtent tokiu metu kasmet ir rengia šventę „Sugužėkim, suskambėkim“, į kuriuos sukviečia pavienius muzikantus, pasakorius, dainininkus. Ir susirinko ne tik iš Šilutės rajono – atvyko iš Klaipėdos, Gargždų.

5510 Gardamo seniūnas T. Balčytis papuošė inkakliškę pasakorę Aureliją Norvilienę seniūnijos marškinėliais.

Sekmadienį Gardamo Šv. Roko bažnyčioje vyko Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai, o vakarop Gardamo miestelį sudrebino pavieniai muzikantai, suklegėjo pasakoriai, skubantys į „Sugužėkim, suskambėkim“ festivalį.
Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir Degučių kaimo folkloro ansamblio vadovė Adma Baltutienė paporino, kad anksčiau laikotarpis nuo Joninių iki Petrinių ir Povilinių buvo vadinamas Kupolinėmis. Mūsų senoliai per Petrines nukeldavo kupoles nuo kuolo, o ratą su kupole pakabindavo prie svirno. Gardamiškiai neatsilikdami nuo tradicijų kupolėmis išdabino šventinę sceną. „Nuo seno žinoma, kad kupolės apsaugo nuo blogos akies, bėdų ir nelaimių, o svarbiausia, nuo perkūno. Kas šiandyn lipsit ant scenos, tropniai žinau, Perkūns, jūsų nenutrenks, kupolės apsaugos“, – patikino A. Baltutienė.
„Pilutės“ dainoriai apdainavo žolynus, šienpjovius, gegutę ir lengvą poilsėlį. Dainorių lūpomis prisiminti papročiai, liaudies pastebėjimai. Vienas jų – apie gegutę. Manyta, jei gegutė kukuoja ir po Petrinių, lauk ilgo rudens, vėlyvos žiemos. Dainorė Liuda pasakojo, kad anksčiau Petrinės buvo švenčiamos ne ką trumpiau už Jonines. Jaunimas visą naktį nemiegodavęs, prie upių ir ežerų linksmindavosi: vaikinai varžydavosi, kas stipresnis, kilnodami rąstus, traukdami virvę, merginos pindavo vainikus, traukdavo dainą, Petrų duris vainikuodavo. Ir jauniausia „Pilutės“ dainorėlė Guoda žinanti, kad jos močiutė per Petrines iš žąsies sparno ištraukia plunksną, kad žąsis būtų riebesnė ir plunksnuotesnė. Kiti dainoriai priminė, kad Šv. Petras buvęs žvejys, taigi, įvairiose Lietuvos vietose per Petrines buvo rengiami žuvų turgūs. Tikėta, kad Petrinių naktį tinklai virsta šilkiniais, o į juos įkliuvusios žuvys – auksinėmis.
Grojo, porino, sportavo
Šventės vedėjas Marijus Budraitis kalbino ir į sceną kvietė muzikantus, pasakorius. Linksmų melodijų armonika pagriežė Antanas Lukošius, Pranas Lomsargis, Erikas Lorenčas, Laimonas Eičas, o klaipėdietis Romualdas Mačernius griežė armonika ir lūpine armonikėle.
Muzikantas Pranas Lomsargis pademonstravo, kad ne tik muzikuoja, bet ir valdo lietuvišką žodį. Jis prisipažino muzikuoti pradėjęs būdamas 8 metų, kai dovanų gavęs lūpinę armonikėlę. Dažniausiai skubėdavo groti prie kūdros, kur pirmosios klausytojos buvo varlės, paskui – kaimo vaikai. Vėliau į rankas paėmė akordeoną, su kuriuo iki šiol nesisikiria. Sugriežęs kelias linksmas melodijas nuo scenos atskubėjo pasisveikinti su šio rašinio autore, šį pavasarį aplankiusią muzikantą jo namuose, Būviečių kaimo vienkiemyje. Vėl pakvietė į svečius, priminęs pavasarį duotą pažadą parodyti juoduosius gandrus.
Šmaikščiai apie „užbimbalėjusį“ sūnų pasakojo Virginija Rukšnaitienė, švėkšniškių tarme porino inkakliškė Aurelija Norvilienė, o neseniai išleistos knygelės „Iš kartos į kartą“ autorė Teresė Lorenčienė prabilo apie save ir savo močiutę, apie gimtinę Kadagiškius ir Šilmeižių kaimą, kuriame dabar gyvena. „Aš iš tų laikų, kai dar nebuvo elektros, televizoriaus, bet mes turėjome savo namuose šviesulį, mokiusį nepaprastų dalykų, papročių, elgesio normų. Mano močiutė visada sakydavo: ar eini į svečius, ar grįžti į namus, visados neškis dovanų. Laikausi šio prisakymo“, – sakė T. Lorenčienė, į knygelę sudėjusi pasakojimus, legendas apie kaimų, upių, piliakalnių vardų atsiradimą, žuvų vardus.
Pasakorius keitė mišrus kamerinis choras „Vox libri“, vadovaujamas Rasos Lašaitės, smuiku griežė rusniškis Vaclovas Olcvikis, jam akordeonu pritarė Valerijonas Krutikovas, mušamaisiais – Sergėjus Nikonovas. Po skambių melodijų pakalbintas smuikininkas prisipažino, kad grieždamas į natas nesidairo, melodijas atkuria iš klausos. Garbaus amžiaus muzikantas rusniškis Vaclovas prisiminė vaikystę, kai jam, 10-mečiui, baltarusis Mikalojus ant lentelės pritvirtino stygas iš telefono laidų, o stryką padarė iš arklio uodegos. Deja, groti tokiu instrumentu jam tuomet nepavyko. Kiek ūgtelėjusiam Vaclovui į rankas papuolė balalaika, gitara, armonika. Sukūręs šeimą gyveno Klaipėdoje, muzikavo kapeloje „Senoliai“, „Syriaus“ įmonės saviveikloje. Prieš penkerius metus apsigyveno Rusnėje, kasmet mielai atvyksta į pavienių muzikantų šventę. Meilę muzikai paveldėjo ir jo dukra, grojanti Klaipėdos muzikiniame teatre.
Pavienių muzikantų šventę vainikavo Birutės kapela ir instrumentinė grupė „Albatrosas“ iš Klaipėdos.
Atsidėkodami už muzikavimą, pasakojimus Gardamo seniūnas Tomas Balčytis ir seniūno pavaduotoja Birutė Pocevičienė dalyvius papuošė žaliais marškinėliais su Gardamo ženklu, įteikė gėlių.
Gardamiškiai šventė ir sportuodami. Nuo ryto krepšinio, tinklinio aikštelėse varžėsi komandos iš Pajūrio, Švėkšnos, Degučių, Šilutės. Gatvės krepšinio turnyre tarp 7 komandų čempionais pripažinta Arvydo Būdvyčio, Nerijaus Vaitkaus ir Justo Jokšo komanda. Tinklinis geriausiai sekėsi šilutiškių komandai „Arbata“ (dalyvavo 6 komandos). Baudų mėtymo varžybose geriausiai sekėsi Giedriui Bartkui. Padėkos įteiktos nugalėtojams ir sportinių varžybų organizatoriams Vilijai Parnarauskienei ir Giedrei Pupšytei.
Sveikino
Gardamiškius ir svečius pasveikino Gardamo seniūnas Tomas Balčytis. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis prisipažino, kad Petro vardas jam asmeniškai brangus, mat ne per gimtadienį, bet per Petrines giminės rinkdavosi pasveikinti senelio.
Šventės globėjas Remigijus Žemaitaitis nepamiršo pasveikinti ir medžiotojų bei šienpjovių, pasidžiaugė, kad lietuviški vardai Petras, Povilas, Paulina, Jonas vis dažniau prisimenami ir yra populiarūs. Gardamo Šv. Roko parapijos klebonas Antanas Gylys pasidžiaugė, kad gardamiškiai kasmet vis labiau moka švęsti, linkėjo: „Būkime visi vieningi, supratingi, tolerantiški, vienas kitą mylėkime, supraskime“. Primindamas, kad apaštalas Paulius mokė nešioti vieniems kitų naštas, džiaugtis su besidžiaugiančiais, verkti su verkiančiais, šventės dalyviams linkėjo dvasinės ramybės, šeimoms – Dievo palaimos.
Padėkos raštai ir dovanos įteiktos darnioms šeimoms: Ingridai ir Egidijui Girskiams, Gražinai ir Kęstučiui Liukaičiams, Daivai ir Žydrūnui Paulikams, Jolantai ir Arūnui Žvirbliams bei Janinai Vilidienei. Pagerbtos garbaus amžiaus šeimos, išleidusios į gyvenimą vaikus, sulaukusios anūkų. Už užaugintą ir gražiai išauklėtą šeimą pagerbti Ona ir Juozapas Kinčiai, Lijana Mačijauskienė, Kazimiera Bastakienė, Birutė ir Jonas Šiaudvyčiai, Bronė Dambrauskienė, Alma Elena ir Antanas Nausėdos, Paulina Rapalavičienė, Elvyra Žąsytienė.
Simbolinės dovanos įteiktos varduvininkams. O vakare koncertavo legendinis „Nerijos“ atlikėjas Antanas Čapas.

Laima PUTRIUVIENĖ

IMGP5627_resize_resize IMGP5605_resize_resize IMGP5600_resize_resize IMGP5548_resize_resize IMGP5539_resize_resize IMGP5500_resize_resize IMGP5497_resize_resize IMGP5474_resize_resize IMGP5468_resize_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite