Susitikimas su Pagėgių krašto Garbės piliečiu Domu Kaunu

FONDASMinint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“.

Nuotraukoje (iš dešinės): Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius ir Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Astos Andrulienės nuotr.

Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbingas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo garsinimą ir įprasminimą. Svarūs profesoriaus Domo Kauno nuopelnai Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimo, įamžinimo bei įprasminimo srityje, jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje rodė iniciatyvą kurti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, yra jo ilgametis globėjas, daugelio reikšmingų iniciatyvų Pagėgių krašte autorius.
Apie didžius prof. habil. dr. Domo Kauno nuopelnus Lietuvai liudija ir gausybė jam skirtų svarių valstybinio ir tarptautinio įvertinimo ženklų. Vienas jų – 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu skirtas apdovanojimas už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą.
Susitikimo su profesoriumi Domu Kaunu Pagėgių bibliotekoje metu skaitytojai išklausė niekur nepublikuotą pranešimą „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Pranešimas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis K. Donelaičio epochos aplinkos, pirmųjų šio lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinių ir apie jį parašytų leidinių skaidrėmis. Kadangi jokiuose iki šių dienų išlikusiuose informacijos šaltiniuose nėra užfiksuotas Kristijono Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimo faktas ir šia tema niekada nebuvo atlikta jokių mokslinių tyrinėjimų, prof. habil. dr. Domas Kaunas šios bibliotekos buvimo faktą stengėsi išsiaiškinti remdamasis prielaidomis, iškeltomis nagrinėjant XVIII amžiaus Lietuvos politinę, kultūrinę, ekonominę ir religinę situaciją, jos įtaką K. Donelaičio asmenybei bei jo kūrybiniam, literatūriniam poreikiui.
Už įdomų ir išsamų Pagėgių krašto žmonėms perskaitytą pranešimą profesoriui Domui Kaunui padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas perdavė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bei jos skaitytojams Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto išleistas ir Pagėgių bibliotekai padovanotas mokslo populiarinimo knygas, taip pat profesorius padovanojo leidinių iš savo asmeninės bibliotekos.
Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius bibliotekai įteikė Vydūno ir apie Vydūną išleistų knygų.
Profesoriaus Domo Kauno pranešimas paskatino turiningą susitikimo dalyvių diskusiją, svečias atsakinėjo į gausius žiūrovų klausimus.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą