Susitikimas su Pagėgių krašto Garbės piliečiu Domu Kaunu

FONDASMinint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“.

Nuotraukoje (iš dešinės): Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius ir Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Astos Andrulienės nuotr.

Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbingas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo garsinimą ir įprasminimą. Svarūs profesoriaus Domo Kauno nuopelnai Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimo, įamžinimo bei įprasminimo srityje, jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje rodė iniciatyvą kurti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, yra jo ilgametis globėjas, daugelio reikšmingų iniciatyvų Pagėgių krašte autorius.
Apie didžius prof. habil. dr. Domo Kauno nuopelnus Lietuvai liudija ir gausybė jam skirtų svarių valstybinio ir tarptautinio įvertinimo ženklų. Vienas jų – 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu skirtas apdovanojimas už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą.
Susitikimo su profesoriumi Domu Kaunu Pagėgių bibliotekoje metu skaitytojai išklausė niekur nepublikuotą pranešimą „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Pranešimas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis K. Donelaičio epochos aplinkos, pirmųjų šio lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinių ir apie jį parašytų leidinių skaidrėmis. Kadangi jokiuose iki šių dienų išlikusiuose informacijos šaltiniuose nėra užfiksuotas Kristijono Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimo faktas ir šia tema niekada nebuvo atlikta jokių mokslinių tyrinėjimų, prof. habil. dr. Domas Kaunas šios bibliotekos buvimo faktą stengėsi išsiaiškinti remdamasis prielaidomis, iškeltomis nagrinėjant XVIII amžiaus Lietuvos politinę, kultūrinę, ekonominę ir religinę situaciją, jos įtaką K. Donelaičio asmenybei bei jo kūrybiniam, literatūriniam poreikiui.
Už įdomų ir išsamų Pagėgių krašto žmonėms perskaitytą pranešimą profesoriui Domui Kaunui padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas perdavė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bei jos skaitytojams Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto išleistas ir Pagėgių bibliotekai padovanotas mokslo populiarinimo knygas, taip pat profesorius padovanojo leidinių iš savo asmeninės bibliotekos.
Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius bibliotekai įteikė Vydūno ir apie Vydūną išleistų knygų.
Profesoriaus Domo Kauno pranešimas paskatino turiningą susitikimo dalyvių diskusiją, svečias atsakinėjo į gausius žiūrovų klausimus.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešoji biblioteka pelnė garbingą apdovanojimą

2026 m. kovo 11-ąją, Pagėgių savivaldybės Kultūros centre vykusio iškilmingo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo metu, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pagerbta Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus įsteigtu apdovanojimu – atminimo ženklu „Bendruomenės gerovės kūrėjas“ ir padėka. Šis svarus įvertinimas įstaigai skirtas už prasmingas iniciatyvas ir reikšmingus nuopelnus Pagėgių krašto kultūrinio identiteto stiprinimui: už 2025 m. aktyviai plėtotas įtraukiąsias kultūrines ir šviečiamąsias veiklas bei nūdienos iššūkius ir aktualijas atliepiančias profesionalias, visiems prieinamas viešąsias paslaugas skirtingų socialinių ir amžiaus grupių lankytojams;

Ar telefonas gali pakeisti kino kamerą?

Ar išmanusis telefonas gali mesti iššūkį profesionalioms kino kameroms? Režisierius Emilijus Vėlyvis kartu su prodiuseriu Gediminu Juodeika nusprendė tai patikrinti praktiškai. Kuriamas lietuviškas serialas nuguls šalies istorijoje kaip pirmasis, filmuojamas tik išmaniaisiais telefonais – „Samsung Galaxy S25 Ultra“ ir visai neseniai pristatytais „Galaxy S26 Ultra“, – kurių Lietuvos parduotuvėse galima rasti jau nuo kovo 11 d. Įsivaizduokite – virtuvės orkaitėje lėtai kepa viščiukas, o už stiklo vyksta aktorių dialogas. Kamera šią sceną fiksuoja ne iš įprasto kampo, o iš orkaitės

Kasdien po 5 klausimus ir šansas laimėti 10 tūkst. eurų – startuoja „Didysis NORFOS žaidimas“ 

norfa

Praneša ELTA Ar mėgstate iššūkius ir azartą? Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ kartu su naujienų portalu „Delfi“ pristato „Didįjį NORFOS žaidimą“. Tai konkursas, kuriame kiekvieną dieną galėsite pasitikrinti savo žinias, rinkti taškus ir pretenduoti į piniginius prizus.  Dalyvaukite jau dabar! Žaidimas startuoja 2026 m. kovo 9 d. ir tęsis iki birželio 9 d. (imtinai) specialiame polapyje http://www.norfazaidimas.lt. Dalyvauti gali visi 18 metų sulaukę fiziniai asmenys, turintys galiojančią „Norfos“ lojalumo kortelę. Norint pretenduoti į prizus, būtina užsiregistruoti, nurodyti lojalumo kortelės numerį bei

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Taip pat skaitykite