Susitikimas su Pagėgių krašto Garbės piliečiu Domu Kaunu

FONDASMinint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“.

Nuotraukoje (iš dešinės): Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius ir Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Astos Andrulienės nuotr.

Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbingas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo garsinimą ir įprasminimą. Svarūs profesoriaus Domo Kauno nuopelnai Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimo, įamžinimo bei įprasminimo srityje, jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje rodė iniciatyvą kurti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, yra jo ilgametis globėjas, daugelio reikšmingų iniciatyvų Pagėgių krašte autorius.
Apie didžius prof. habil. dr. Domo Kauno nuopelnus Lietuvai liudija ir gausybė jam skirtų svarių valstybinio ir tarptautinio įvertinimo ženklų. Vienas jų – 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu skirtas apdovanojimas už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą.
Susitikimo su profesoriumi Domu Kaunu Pagėgių bibliotekoje metu skaitytojai išklausė niekur nepublikuotą pranešimą „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Pranešimas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis K. Donelaičio epochos aplinkos, pirmųjų šio lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinių ir apie jį parašytų leidinių skaidrėmis. Kadangi jokiuose iki šių dienų išlikusiuose informacijos šaltiniuose nėra užfiksuotas Kristijono Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimo faktas ir šia tema niekada nebuvo atlikta jokių mokslinių tyrinėjimų, prof. habil. dr. Domas Kaunas šios bibliotekos buvimo faktą stengėsi išsiaiškinti remdamasis prielaidomis, iškeltomis nagrinėjant XVIII amžiaus Lietuvos politinę, kultūrinę, ekonominę ir religinę situaciją, jos įtaką K. Donelaičio asmenybei bei jo kūrybiniam, literatūriniam poreikiui.
Už įdomų ir išsamų Pagėgių krašto žmonėms perskaitytą pranešimą profesoriui Domui Kaunui padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas perdavė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bei jos skaitytojams Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto išleistas ir Pagėgių bibliotekai padovanotas mokslo populiarinimo knygas, taip pat profesorius padovanojo leidinių iš savo asmeninės bibliotekos.
Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius bibliotekai įteikė Vydūno ir apie Vydūną išleistų knygų.
Profesoriaus Domo Kauno pranešimas paskatino turiningą susitikimo dalyvių diskusiją, svečias atsakinėjo į gausius žiūrovų klausimus.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite