Susitikimas su Pagėgių krašto Garbės piliečiu Domu Kaunu

FONDASMinint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“.

Nuotraukoje (iš dešinės): Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius ir Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Astos Andrulienės nuotr.

Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbingas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo garsinimą ir įprasminimą. Svarūs profesoriaus Domo Kauno nuopelnai Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimo, įamžinimo bei įprasminimo srityje, jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje rodė iniciatyvą kurti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, yra jo ilgametis globėjas, daugelio reikšmingų iniciatyvų Pagėgių krašte autorius.
Apie didžius prof. habil. dr. Domo Kauno nuopelnus Lietuvai liudija ir gausybė jam skirtų svarių valstybinio ir tarptautinio įvertinimo ženklų. Vienas jų – 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu skirtas apdovanojimas už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą.
Susitikimo su profesoriumi Domu Kaunu Pagėgių bibliotekoje metu skaitytojai išklausė niekur nepublikuotą pranešimą „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Pranešimas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis K. Donelaičio epochos aplinkos, pirmųjų šio lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinių ir apie jį parašytų leidinių skaidrėmis. Kadangi jokiuose iki šių dienų išlikusiuose informacijos šaltiniuose nėra užfiksuotas Kristijono Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimo faktas ir šia tema niekada nebuvo atlikta jokių mokslinių tyrinėjimų, prof. habil. dr. Domas Kaunas šios bibliotekos buvimo faktą stengėsi išsiaiškinti remdamasis prielaidomis, iškeltomis nagrinėjant XVIII amžiaus Lietuvos politinę, kultūrinę, ekonominę ir religinę situaciją, jos įtaką K. Donelaičio asmenybei bei jo kūrybiniam, literatūriniam poreikiui.
Už įdomų ir išsamų Pagėgių krašto žmonėms perskaitytą pranešimą profesoriui Domui Kaunui padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas perdavė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bei jos skaitytojams Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto išleistas ir Pagėgių bibliotekai padovanotas mokslo populiarinimo knygas, taip pat profesorius padovanojo leidinių iš savo asmeninės bibliotekos.
Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius bibliotekai įteikė Vydūno ir apie Vydūną išleistų knygų.
Profesoriaus Domo Kauno pranešimas paskatino turiningą susitikimo dalyvių diskusiją, svečias atsakinėjo į gausius žiūrovų klausimus.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite