Susimokėkite už lietaus vandenį! Ar vėliau neteks mokėti už saulės šviesą, orą?..

Verslininkai bando kovoti su mokesčiu, kuris gresia visiems. Tik ar ta kova nebus panaši į kovą su vėjo malūnais?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas (dešinėje) ir visuomenės veikėju save vadinantis verslininkas Edvardas Jurjonas perdavė Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui 46 Šilutės verslininkų pasirašytą dokumentą.

Kreipimąsi į rajono vadovus ir Seimą pasirašė 46 verslininkai, nors tokių parašų galėjo būti ir gerokai daugiau.

Nuo šių metų pradžios juridiniams asmenims teks mokėti po 34 centus už kubinį metrą paviršinių vandenų. Kai kurioms įmonėms per metus susidarys tūkstantinės sumos. Gyventojai kol kas tokio mokesčio nemoka, bet, tikėtina, kad tai truks nebeilgai. Naujus mokesčius patvirtino Šilutės r. savivaldybės taryba. Dėl tokio mokesčio pasipiktinę verslininkai kreipėsi į Savivaldybės vadovus ir LR Seimo narius.
Kreipimasis dėl padidėjusių kainų
46 Šilutės rajono verslininkai pasirašė kreipimąsi į Šilutės r. savivaldybės vadovus ir Seimo narius dėl naujojo mokesčio. Rašoma, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotėkų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo”, kuriuo buvo patvirtintos paviršinių nuotekų tvarkymo ir valymo kainos abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
Įgyvendinant vandentvarkos projektus, lėšų iš ES buvo prašoma ir įsisavinama tik vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynams kloti. O kartu buvo galima kloti ir vamzdžius paviršinėms nuotekoms. Tokiu atveju jų surinkimo kaštai būtų gerokai mažesni ir nereikėtų tokios mokesčio naštos perkelti kitiems verslo ir ūkio subjektams.

Iš UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus A. Markvaldo aiškinamojo rašto prie paviršinių nuotekų tvarkymos sutarties:
Kadangi nuo jums priklausančių komercinių ir negyvenamų patalpų stogų ir sklypų teritorijos paviršinis vanduo patenka į paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius … pateikiame pasirašyti „Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį“. Toliau įspėjama, kas bus, jeigu sutartį subjektas atsisakys pasirašyti: „tokiu atveju laikysime, kad Sutartis sudaryta (LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 str. 4 d.)“.

Nuotekų tvarkymas mūsų rajone nustatytas vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, kuriame aptarti aplinkosauginiai reikalavimai paviršinėms nuotekoms surinkti, valyti ir išleisti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Tačiau šio reglamento nuostatos nėra privalomos, tai nėra pagrindas savivaldybėms rinkti šį mokestį. Reglamentas tik patikslina, kaip mokestį skaičiuoti, patikslina pačią tvarką, jeigu savivaldybės nuspręstų šį mokestį skaičiuoti. Pelno neturėtų būti siekiama, tai mokestis, kuris turėtų tik padengti kaštus.
„Mes, Šilutės rajono įmonių vadovai, savininkai, įgalioti atstovai, 2017 metų sausio 12 dieną pradėjome gauti UAB „Šilutės vandenys“ pranešimus ir sutartis dėl paviršinių nuotekų surinkimo. Jeigu nesutiksime pasirašyti, vis tiek nuo 2017 metų sausio 28 dienos mums bus skaičiuojamas minėtas mokestis ir siunčiamos sąskaitos, kurias turėsime apmokėti. Savivaldybė šiuo mokesčiu tik papildys savo biudžetą, tai dar vienas būdas papildyti biudžetą. Neaptarus mokesčio ir jo taikymo dydžio ir masto, manome, kad toks skubotai priimtas sprendimas negali būti laikomas socialiai teisingu. Tai – konkurencingumą ribojantis sprendimas. Tai papildomi kaštai įmonėms, kurie tik didina išlaidas ir mažina konkurencinį pranašumą ne tik visame rajone, bet ir kituose regionuose. Kitos savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymui randa lėšų iš kitų šaltinių. Vadinasi, yra kitų galimybių ir šaltinių. Jų neaptarus ir negavus konkrečių pasiūlymų buvo pasirinktas paprasčiausias būdas ir priemonė.
Mes nesutinkame su priimtu sprendimu, kuris tik dar labiau paskatins įmonių likvidavimą, emigraciją ir kitas opias ne tik Šilutės krašto, bet ir visos Lietuvos problemas. Kviečiame Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį svarstyti šiame kreipimesi išsakytus argumentus ir susitikti viešai argumentuotai diskusijai su įmonių vadovais“, – rašoma 46 Šilutės rajono verslininkų pasirašytame kreipimesi.
Meras žada ieškoti išeities
Šį 46 verslininkų pasirašytą dokumentą Savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui įteikė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ir visuomenės veikėju save vadinantis Edvardas Jurjonas. Pasak K. Andrijausko, kitokios galimybės, kaip kreiptis į Savivaldybę ir Seimą, jie neturi ir tikisi sulaukti pagalbos.
„Teko rinkti dalį parašų ir girdėti negražių atsiliepimų apie mokestį už lietų. Jis neteisingas vien tuo, kad nebuvo diskutuota ir kalbėta. Neaiškios šio mokesčio dedamosios dalys“, – antrino E. Jurjonas.
Pasak mero, anksčiau paviršinių nuotekų tvarkymo išlaidas dengdavo savivaldybė. Per metus susidarydavo keliasdešimt tūkstančių litų. Tas lėšas sumokėdavo Šilutės seniūnija iš rajono biudžeto. „Nežinau, kiek reikės mokėti pagal naująją tvarką. Jeigu tai ženkliai daugiau, kyla klausimas, kas nulėmė tokį kainos padidėjimą. Objektų daugiau neatsirado, lietaus daugiau taip pat turbūt neiškrenta“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Merui atsakė K. Andrijauskas, teigdamas, kad jam pačiam už apie 5 hektarų teritoriją, kurioje glaudžiasi ir jis, per metus teks sumokėti apie 10 tūkstančių eurų.) Tūkstantinės sumos laukia ir kitų įmonių.
Anot K. Andrijausko, per visą mūsų rajoną taip bus surinktas ne vienas šimtas tūkstančių eurų. Mero Vytauto Laurinaičio teigimu, galimybę pristabdyti mokesčio mokėjimą turi Savivaldybės taryba. Gal taip ir reikėtų padaryti, kol bus sulaukta Seimo narių, į kuriuos kreiptasi, reakcijos.
Sumokėti vis vien turės
UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas sakė, kad už paviršines nuotekas mokėti vis vien reikės. Tiesa, dalį kainos Tarybos sprendimu iš savo biudžeto gali kompensuoti savivaldybė. Kai kur taip ir daroma. Be to, tie, kurie sudarė sutartis su UAB „Šilutės vandenys“, galėjo patikslinti, kokį įmonės plotą užima stogai ir kietos dangos, už kuriuos reikia mokėti ir kokią teritorijos dalį – pievos ir dirva, už kuriuos mokėti nereikia. Tiems, kurie sutarčių nesudarė, mokestis paskaičiuotas pagal iš Registro gautus duomenis apie bendrą įmonių plotą.
Alfredas Markvaldas paaiškino, kaip tas mokestis atsirado. Anot jo, prieš trejus metus UAB „Šilutės vandenys“ perėmė paviršinių nuotekų sistemos priežiūrą. Jeigu iki tol buvo tik šalinamos avarijos ir tuomet tų kelių tūkstančių savivaldybės skiriamų litų užtekdavo, tai pradėjus sistemą „normaliai eksploatuoti“, išlaidų gerokai padaugėję.
Nuo 2018 m. miestai, kur gyventojų yra daugiau kaip 10 tūkstančių, privalės valyti paviršinių nuotekų vandenis. Tam reikėsią papildomus valymo įrenginių ir, žinoma, papildomų pinigų. 34 centų už kubinį metrą nuotekų kainą patvirtino Valstybinė kainų ir energetiko kontrolės komisija pagal net 30 puslapių užimančią metodiką. Ir ta kaina esanti nepajudinama.
Anot A. Markvaldo, tikėtina, kad ateityje už paviršinių nuotekų tvarkymą teks mokėti ir gyventojams.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite