Susimokėkite už lietaus vandenį! Ar vėliau neteks mokėti už saulės šviesą, orą?..

Verslininkai bando kovoti su mokesčiu, kuris gresia visiems. Tik ar ta kova nebus panaši į kovą su vėjo malūnais?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas (dešinėje) ir visuomenės veikėju save vadinantis verslininkas Edvardas Jurjonas perdavė Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui 46 Šilutės verslininkų pasirašytą dokumentą.

Kreipimąsi į rajono vadovus ir Seimą pasirašė 46 verslininkai, nors tokių parašų galėjo būti ir gerokai daugiau.

Nuo šių metų pradžios juridiniams asmenims teks mokėti po 34 centus už kubinį metrą paviršinių vandenų. Kai kurioms įmonėms per metus susidarys tūkstantinės sumos. Gyventojai kol kas tokio mokesčio nemoka, bet, tikėtina, kad tai truks nebeilgai. Naujus mokesčius patvirtino Šilutės r. savivaldybės taryba. Dėl tokio mokesčio pasipiktinę verslininkai kreipėsi į Savivaldybės vadovus ir LR Seimo narius.
Kreipimasis dėl padidėjusių kainų
46 Šilutės rajono verslininkai pasirašė kreipimąsi į Šilutės r. savivaldybės vadovus ir Seimo narius dėl naujojo mokesčio. Rašoma, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotėkų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo”, kuriuo buvo patvirtintos paviršinių nuotekų tvarkymo ir valymo kainos abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
Įgyvendinant vandentvarkos projektus, lėšų iš ES buvo prašoma ir įsisavinama tik vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynams kloti. O kartu buvo galima kloti ir vamzdžius paviršinėms nuotekoms. Tokiu atveju jų surinkimo kaštai būtų gerokai mažesni ir nereikėtų tokios mokesčio naštos perkelti kitiems verslo ir ūkio subjektams.

Iš UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus A. Markvaldo aiškinamojo rašto prie paviršinių nuotekų tvarkymos sutarties:
Kadangi nuo jums priklausančių komercinių ir negyvenamų patalpų stogų ir sklypų teritorijos paviršinis vanduo patenka į paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius … pateikiame pasirašyti „Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį“. Toliau įspėjama, kas bus, jeigu sutartį subjektas atsisakys pasirašyti: „tokiu atveju laikysime, kad Sutartis sudaryta (LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 str. 4 d.)“.

Nuotekų tvarkymas mūsų rajone nustatytas vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, kuriame aptarti aplinkosauginiai reikalavimai paviršinėms nuotekoms surinkti, valyti ir išleisti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Tačiau šio reglamento nuostatos nėra privalomos, tai nėra pagrindas savivaldybėms rinkti šį mokestį. Reglamentas tik patikslina, kaip mokestį skaičiuoti, patikslina pačią tvarką, jeigu savivaldybės nuspręstų šį mokestį skaičiuoti. Pelno neturėtų būti siekiama, tai mokestis, kuris turėtų tik padengti kaštus.
„Mes, Šilutės rajono įmonių vadovai, savininkai, įgalioti atstovai, 2017 metų sausio 12 dieną pradėjome gauti UAB „Šilutės vandenys“ pranešimus ir sutartis dėl paviršinių nuotekų surinkimo. Jeigu nesutiksime pasirašyti, vis tiek nuo 2017 metų sausio 28 dienos mums bus skaičiuojamas minėtas mokestis ir siunčiamos sąskaitos, kurias turėsime apmokėti. Savivaldybė šiuo mokesčiu tik papildys savo biudžetą, tai dar vienas būdas papildyti biudžetą. Neaptarus mokesčio ir jo taikymo dydžio ir masto, manome, kad toks skubotai priimtas sprendimas negali būti laikomas socialiai teisingu. Tai – konkurencingumą ribojantis sprendimas. Tai papildomi kaštai įmonėms, kurie tik didina išlaidas ir mažina konkurencinį pranašumą ne tik visame rajone, bet ir kituose regionuose. Kitos savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymui randa lėšų iš kitų šaltinių. Vadinasi, yra kitų galimybių ir šaltinių. Jų neaptarus ir negavus konkrečių pasiūlymų buvo pasirinktas paprasčiausias būdas ir priemonė.
Mes nesutinkame su priimtu sprendimu, kuris tik dar labiau paskatins įmonių likvidavimą, emigraciją ir kitas opias ne tik Šilutės krašto, bet ir visos Lietuvos problemas. Kviečiame Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį svarstyti šiame kreipimesi išsakytus argumentus ir susitikti viešai argumentuotai diskusijai su įmonių vadovais“, – rašoma 46 Šilutės rajono verslininkų pasirašytame kreipimesi.
Meras žada ieškoti išeities
Šį 46 verslininkų pasirašytą dokumentą Savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui įteikė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ir visuomenės veikėju save vadinantis Edvardas Jurjonas. Pasak K. Andrijausko, kitokios galimybės, kaip kreiptis į Savivaldybę ir Seimą, jie neturi ir tikisi sulaukti pagalbos.
„Teko rinkti dalį parašų ir girdėti negražių atsiliepimų apie mokestį už lietų. Jis neteisingas vien tuo, kad nebuvo diskutuota ir kalbėta. Neaiškios šio mokesčio dedamosios dalys“, – antrino E. Jurjonas.
Pasak mero, anksčiau paviršinių nuotekų tvarkymo išlaidas dengdavo savivaldybė. Per metus susidarydavo keliasdešimt tūkstančių litų. Tas lėšas sumokėdavo Šilutės seniūnija iš rajono biudžeto. „Nežinau, kiek reikės mokėti pagal naująją tvarką. Jeigu tai ženkliai daugiau, kyla klausimas, kas nulėmė tokį kainos padidėjimą. Objektų daugiau neatsirado, lietaus daugiau taip pat turbūt neiškrenta“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Merui atsakė K. Andrijauskas, teigdamas, kad jam pačiam už apie 5 hektarų teritoriją, kurioje glaudžiasi ir jis, per metus teks sumokėti apie 10 tūkstančių eurų.) Tūkstantinės sumos laukia ir kitų įmonių.
Anot K. Andrijausko, per visą mūsų rajoną taip bus surinktas ne vienas šimtas tūkstančių eurų. Mero Vytauto Laurinaičio teigimu, galimybę pristabdyti mokesčio mokėjimą turi Savivaldybės taryba. Gal taip ir reikėtų padaryti, kol bus sulaukta Seimo narių, į kuriuos kreiptasi, reakcijos.
Sumokėti vis vien turės
UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas sakė, kad už paviršines nuotekas mokėti vis vien reikės. Tiesa, dalį kainos Tarybos sprendimu iš savo biudžeto gali kompensuoti savivaldybė. Kai kur taip ir daroma. Be to, tie, kurie sudarė sutartis su UAB „Šilutės vandenys“, galėjo patikslinti, kokį įmonės plotą užima stogai ir kietos dangos, už kuriuos reikia mokėti ir kokią teritorijos dalį – pievos ir dirva, už kuriuos mokėti nereikia. Tiems, kurie sutarčių nesudarė, mokestis paskaičiuotas pagal iš Registro gautus duomenis apie bendrą įmonių plotą.
Alfredas Markvaldas paaiškino, kaip tas mokestis atsirado. Anot jo, prieš trejus metus UAB „Šilutės vandenys“ perėmė paviršinių nuotekų sistemos priežiūrą. Jeigu iki tol buvo tik šalinamos avarijos ir tuomet tų kelių tūkstančių savivaldybės skiriamų litų užtekdavo, tai pradėjus sistemą „normaliai eksploatuoti“, išlaidų gerokai padaugėję.
Nuo 2018 m. miestai, kur gyventojų yra daugiau kaip 10 tūkstančių, privalės valyti paviršinių nuotekų vandenis. Tam reikėsią papildomus valymo įrenginių ir, žinoma, papildomų pinigų. 34 centų už kubinį metrą nuotekų kainą patvirtino Valstybinė kainų ir energetiko kontrolės komisija pagal net 30 puslapių užimančią metodiką. Ir ta kaina esanti nepajudinama.
Anot A. Markvaldo, tikėtina, kad ateityje už paviršinių nuotekų tvarkymą teks mokėti ir gyventojams.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite