Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ.

LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda antradienį dalyvavo pirmajame Pagėgių savivaldybės naujai išrinktos tarybos posėdyje ir pasveikino naująjį Pagėgių savivaldybės meru tiesiogiai išrinktą Vaidą Bendaravičių.

Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. – pirmasis prezidento rinkimų turas, gegužės 26 d. – antrasis, kuriame rungsis du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Tad vasarą turėtų prisiekti naujas šalies vadovas, išrinktas penkerių metų kadencijai. Kaip Konstitucijoje numatyta, išrinktam prezidentui Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus, tad Vyriausybė tvirtinama iš naujo.
Kovo 10 d. pavasario sesiją (jos per metus yra dvi) pradėjęs Seimas posėdžiavo 4 savaites, savaitę prieš šv. Velykas darė pertrauką, neposėdžiaus ir vieną dieną po šv. Velykų. Kadangi Seimo nariai oficialiai neturi atostogų, Seimo nario Alfredo Stasio NAUSĖDOS pirmiausia pasiteiravome:

– Ar Seimo nariai išėjo velykinių atostogų?
– Seimo vadovai, komitetų pirmininkai, darbo grupės dirba kaip įprasta, būna susitikimų, išvykų. Vasarą ši sesija bus tikrai pratęsta. O dabar norime susitikti su gyventojais, pasikalbėti apie gegužės 12 dienos rinkimus, referendumus. Bendrauti su gyventojais irgi mūsų darbas.

– Ir vėl sulauksite klausimų, koks tas Vaiko teisių gynimo galutinis įstatymas? Atiminės vaikus ar leis diržu paauklėti?
– Mums, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai su bendraminčiais, beje, buvo ir du konservatoriai, pavyko priimti šį įstatymą. Anas įstatymas buvo savotiška norvegų tvarkos kopija, suteikiant pernelyg daug galių vaiko teisių apsaugos tarnyboms, o jose dirba įvairūs žmonės… Vedini ne kiek valstybinio požiūrio, kartais stokodami jautrumo, žmoniškumo, kai kuriais atvejais jie aklai laikėsi to įstatymo raidės. Ir prasidėjo valstybę ir mus, Lietuvos gyventojus, nepuošiantys dalykai. Vos kas – atima vaiką…

– Jeigu paaiškėtų, kad yra taisytinų dalykų ir šiame jau priimtame įstatyme, Seimas juk gali prie to sugrįžti, taisyti? Tačiau gal rasis daugiau pasitikėjimo tėvais, pagarbos šeimai, į kurią bet kas ir bet kada nesikiš, be pagrindo vaikų neišveš?
– Taip, taisyti įstatymą galima. Ne man priklauso šie žodžiai, tačiau valstybės ląstelė yra šeima. Tai ji augina, auklėja vaikus, moko pilietiškumo, dorovės, paruošia gyvenimui, kad būtų valstybės geras pilietis, patriotas. Šeima vaikui įskiepija vertybes. Ir pagarbą vyresniems, ir pagarbą mokytojui, valstybei, motinai ir tėvui. Pasigendame pagarbos mokytojui, irgi peržengtos ribos, kai vaikas žino savo teises, o pareigos lieka nuošalyje… Į mokyklą atėjęs vaikas turi žinoti: privalu gerbti mokytoją, mokytis bei pagarbiai elgtis su savo draugais.

– Tai mus taip augino, kiekviena jūsų mintis man primena vaikystę ir jaunystę kaimo mokykloje. Ir prisiminimai – labai šilti, malonūs.
– Iš savo draugo šeimos žinau, kad JAV mokykloje yra griežta tvarka, reikalavimai, kurių privalu laikytis. Vertinant valstybiškai, tos visos teisės negali būti kaip palaida bala. Vaikas ateina į mokyklą ne šunybių krėsti, bet mokytis. Todėl ir sugrįžtu prie to, kad vaiko teisių apsaugos srityje mes Lietuvoje iš pradžių bandėme perimti tai, kas mums netinka. Ir „Pamario“ laikraščiui esu sakęs, kad skandinaviškas vaiko teisių apsaugos modelis mums netinka, gal verčiau sekti lenkų, olandų, vokiečių pavyzdžiu. Prisipažinsiu, man gaila mūsų mokytojų, iš kurių mokiniai net tyčiojasi. Ir čia turi būti sudėti taškai ten, kur jie būtini. Vaikas dar nesubrendęs, dar ne viską sugeba suprasti ir įvertinti, o jam jau viskas galima… Laisvė – tai suprasta būtinybė.

– Referendumo dėl dvigubos pilietybės formuluotė tokia, kad tik mokslininkas suprastų. Niekas nieko neaiškina žmonėms…
– Klaidą taisysiu, kiek galėsiu. Priekaištas teisingas. Jis tinka ir mums, Seimo nariams. Dėl dvigubos pilietybės buvo toks primityvokas mąstymas: išvažiavo žmogus į užsienį, tai jį ir peržegnokime. Pilietybė jį turi sieti su savo gimtine, su savo kraštu. Ir jeigu nepalaikysime dvigubos pilietybės, emigracijos skaudulio nesumažinsime. Palikime išvažiavusiam žmogui galimybę sugrįžti į savo valstybę ir jaustis pilnateisiu piliečiu, kaip kad jis jaučiasi ir kitoje valstybėje, kurios pilietybę turi. Kitos valstybės pilietybę jis, tarkim, pasirinko dėl ekonominių aplinkybių. Juk visais laikais iš Lietuvos žmonės emigravo dėl sunkmečių, dėl politinio persekiojimo ar kitų labai svarbių priežasčių. Ar jų ten, užsienyje, su pyragais laukė? Kiek vargta, kol įsidarbinta, prasigyventa? Išskyrus nedaugelį laimingųjų, visų kitų emigracijos kelias skausmu ir vargu paženklintas. Juk tenka ištverti ir Tėvynės ilgesį, gyvenimą toli nuo savo artimųjų, giminių, draugų. Ar galime juos atstumti? Ar jie jau ne mūsų Tėvynės vaikai?

– Kitas gegužės 12 dieną rengiamas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Kokių turite argumentų?
– Esame sutarę Seimo narių skaičių nuo 141 sumažinti iki 121. Būtų dvidešimčia mažiau. Nuolat girdime: „Ką jie ten veikia? Kam jų tiek reikia?“ Ir dar faktas – savivaldybių tarybose narių skaičius yra mažinamas, jeigu sumažėjo gyventojų. Štai Šilutės rajono savivaldybės taryboje buvo 27 nariai, kadenciją baigiančioje ir naujojoje taryboje – tik 25. Pagėgių savivaldybėje per rinkimus šiemet terinko 17 Savivaldybės tarybos narių. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Kadangi Lietuvoje gyventojų irgi sumažėjo, manome, galima sumažinti ir Seimo narių skaičių. Referendume rinkėjai tars savo žodį, ar tam pritaria. Tikiuosi, kad pritars. Tikiu, kad referendumai įvyks, kad rinkėjai bus aktyvūs.

Abu referendumai yra rinkėjo valia nulemti labai svarbius valstybės reikalus. Kviečiu ir raginu Šilutės rajono ir visos Lietuvos žmones dalyvauti gegužės 12 dieną Prezidento rinkimuose ir pareikšti savo valią dviejuose referendumuose. Mums prikiša, ypač Seimo opozicija, kad gilinamės į bankų veiklą, skolinimąsi krizės metais, kad 4 milijardus litų Lietuva pasiskolino iš užsienio bankų, o ne kaip latviai – per Tarptautinį valiutos fondą, kur palūkanos siekė 2-3 procentus, o Lietuva bankams turi mokėti 4 kartus didesnes palūkanas. Jas reikia mokėti! Tai ir išsiaiškinkime, iš blogų darbų pasimokykime.

– O kokias vaikystės Velykas prisimenate? Kaip šiemet švęsite?
– Iš vaikystės menu, kad mama leisdavo mums kiaušinius marginti. Paišydavome ten visko… O pirmą kartą į bažnyčią mane mama dviračiu nusivežė pasodinusi ant bagažinės. Būdavo linksmybių, tačiau mes margučių neridendavome – nebuvo tokios tradicijos. Įsiminė rungtynės, kieno margutis stipresnis. Dėdė mėgo juokauti: jo didelis margutis visus įveikdavo. Ir kai tas „nugalėtojas“ nukrito ant žemės ir nesudužo… Supratome… Įsiminė šventiškumas: ir maistas toks, ir aplinka, smagi nuotaika, visi puošniau apsirengę. Senelis barzdą nusiskuta, močiutė irgi pasipuošia…

Šiemet per šventes pas mane į Stubrių kaimą (Katyčių sen.) suvažiuos šeši anūkai, dukros su šeimomis. Ridensime margučius. Dukros atsiveža pačių išmargintų, mes tą padarome išvakarėse. Piešiame vašku, su žolelėmis įvyniojame, verdame svogūnų lukštuose.
Linkiu visiems linksmų šventų Velykų, geros nuotaikos. Neieškokime priešų, ieškokime draugų. Gyvenkime ir džiaukimės!

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 472

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite