Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

FONDASPagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves.

Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą vandenyną…“ – rašė Rimantas.
Švėkšniškis Rimantas Černiauskas, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, išleido 17 knygų, redagavo literatūrinius žurnalus, nuo 1987 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis vertė prozos knygas iš rusų ir švedų kalbų, o jo novelės verstos į rusų, lenkų, švedų, ispanų, prancūzų kalbas.

Renginio dalyviai, svečiai, pagėgiškiai.
Astos Andrulienės nuotr.

R. Černiausko knygos sulaukė įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje, jis buvo apdovanotas M. Gorkio, Ievos Simonaitytės literatūrine premija, už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą bei apsakymų ciklą apie Donelaitį 2008 m. rašytojas pelnė tarptautinę K. Donelaičio premiją.
Rimantas buvo tapęs savotišku Klaipėdos senamiesčio simboliu – rašytojas nuoširdžiai domėjosi Klaipėdos kultūriniu gyvenimu, pats aktyviai jame dalyvavo ir jį kūrė, dalyvavo kultūros renginiuose, knygų pristatymuose. 2010 m. R. Černiauskas tapo Klaipėdos kultūros magistru. Jį pažinojo turbūt visi. Rimanto netektis pribloškė draugus, bičiulius, tada, 2011-aisiais, buvo publikuota daug straipsnių, atsiminimų apie šviesios atminties rašytoją, su širdgėla jį prisiminė į vakarą susirinkę ir jį pažinoję Pagėgių krašto žmonės.
Renginio dalyviai išgirdo nuoširdžių ir šmaikščiai papasakotų Eugenijaus Skipičio prisiminimų, žmonos Helenos atskleistų, dar negirdėtų ir nepažįstamų rašytojo ir kūrėjo bruožų, dukters Rimantės prisiminimų apie tėvą. Ji teigė, kad tėtis svajojo užbaigti prieš kelerius metus pradėtą novelių romaną apie Kristijoną Donelaitį.

Rašytojo dukra Rimantė Černiauskaitė (dešinėje) ir poetas Eugenijus Skipitis.

R. Černiauskas buvo iš tų rašytojų, kurie iš karto rašė po kelias knygas ir neskubėjo jų išleisti į gyvenimą. Laikėsi nuostatos, kad parašytos knygos turi susigulėti. „Rašau nedaug ir lėtai, stengiuosi, kad skaitytojo nepasiektų joks šlamštas, kuris nori nenori išsprūsta iš po plunksnos“, – yra sakęs jis. Rašytojo stalčiuje taip ir liko neužbaigtos kelios knygos.
Rašytojo kūrybos gerbėjus nudžiugino knyga „Tolminkiemio istorijos“, kurią po autoriaus mirties sudarė ir išleido jo dukra Rimantė Černiauskaitė.
Vakaro metu iš Černiauskų šeimos archyvo parodytas dokumentinis filmas su paties rašytojo pamąstymais apie gyvenimą ir kūrybą bei jo draugų, plunksnos brolių, pastebėjimais apie Rimantą Černiauską. Klausytojai įdėmiai klausėsi aktoriaus Aleksandro Šimanskio skaitomų rašytojo novelių apie Donelaitį. Su Donelaičio vardu susijusi ir vakaro svečiams pristatyta Šilutės pirmosios gimnazijos 2a, 3 kl. gimnazistų dailės darbų paroda „Mano Donelaitis“. Dailės mokytoja Kristina Blankaitė pakvietė savo mokinius dalyvauti rašytojo kūrybos vakare, sudarė puikią galimybę pasidairyti po naują Pagėgių biblioteką. Beje, jaunųjų šilutiškių menininkų dailės darbų paroda bus eksponuojama bibliotekoje visą lapkritį.
Įteikdama gėlių knygos sudarytojai Rimantei Černiauskaitei ir rašytojo žmonai Helenai gražių ir prasmingų pagarbos žodžių tarė Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, skaidrų prisiminimų vakarą pakylėjo Mildos dainos, o skaitytojai, įsigiję rašytojo Rimanto Černiausko knygą „Tolminkiemio istorijos“, kantriai laukė eilutėje sudarytojos autografo…

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite