Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

FONDASPagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves.

Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą vandenyną…“ – rašė Rimantas.
Švėkšniškis Rimantas Černiauskas, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, išleido 17 knygų, redagavo literatūrinius žurnalus, nuo 1987 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis vertė prozos knygas iš rusų ir švedų kalbų, o jo novelės verstos į rusų, lenkų, švedų, ispanų, prancūzų kalbas.

Renginio dalyviai, svečiai, pagėgiškiai.
Astos Andrulienės nuotr.

R. Černiausko knygos sulaukė įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje, jis buvo apdovanotas M. Gorkio, Ievos Simonaitytės literatūrine premija, už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą bei apsakymų ciklą apie Donelaitį 2008 m. rašytojas pelnė tarptautinę K. Donelaičio premiją.
Rimantas buvo tapęs savotišku Klaipėdos senamiesčio simboliu – rašytojas nuoširdžiai domėjosi Klaipėdos kultūriniu gyvenimu, pats aktyviai jame dalyvavo ir jį kūrė, dalyvavo kultūros renginiuose, knygų pristatymuose. 2010 m. R. Černiauskas tapo Klaipėdos kultūros magistru. Jį pažinojo turbūt visi. Rimanto netektis pribloškė draugus, bičiulius, tada, 2011-aisiais, buvo publikuota daug straipsnių, atsiminimų apie šviesios atminties rašytoją, su širdgėla jį prisiminė į vakarą susirinkę ir jį pažinoję Pagėgių krašto žmonės.
Renginio dalyviai išgirdo nuoširdžių ir šmaikščiai papasakotų Eugenijaus Skipičio prisiminimų, žmonos Helenos atskleistų, dar negirdėtų ir nepažįstamų rašytojo ir kūrėjo bruožų, dukters Rimantės prisiminimų apie tėvą. Ji teigė, kad tėtis svajojo užbaigti prieš kelerius metus pradėtą novelių romaną apie Kristijoną Donelaitį.

Rašytojo dukra Rimantė Černiauskaitė (dešinėje) ir poetas Eugenijus Skipitis.

R. Černiauskas buvo iš tų rašytojų, kurie iš karto rašė po kelias knygas ir neskubėjo jų išleisti į gyvenimą. Laikėsi nuostatos, kad parašytos knygos turi susigulėti. „Rašau nedaug ir lėtai, stengiuosi, kad skaitytojo nepasiektų joks šlamštas, kuris nori nenori išsprūsta iš po plunksnos“, – yra sakęs jis. Rašytojo stalčiuje taip ir liko neužbaigtos kelios knygos.
Rašytojo kūrybos gerbėjus nudžiugino knyga „Tolminkiemio istorijos“, kurią po autoriaus mirties sudarė ir išleido jo dukra Rimantė Černiauskaitė.
Vakaro metu iš Černiauskų šeimos archyvo parodytas dokumentinis filmas su paties rašytojo pamąstymais apie gyvenimą ir kūrybą bei jo draugų, plunksnos brolių, pastebėjimais apie Rimantą Černiauską. Klausytojai įdėmiai klausėsi aktoriaus Aleksandro Šimanskio skaitomų rašytojo novelių apie Donelaitį. Su Donelaičio vardu susijusi ir vakaro svečiams pristatyta Šilutės pirmosios gimnazijos 2a, 3 kl. gimnazistų dailės darbų paroda „Mano Donelaitis“. Dailės mokytoja Kristina Blankaitė pakvietė savo mokinius dalyvauti rašytojo kūrybos vakare, sudarė puikią galimybę pasidairyti po naują Pagėgių biblioteką. Beje, jaunųjų šilutiškių menininkų dailės darbų paroda bus eksponuojama bibliotekoje visą lapkritį.
Įteikdama gėlių knygos sudarytojai Rimantei Černiauskaitei ir rašytojo žmonai Helenai gražių ir prasmingų pagarbos žodžių tarė Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, skaidrų prisiminimų vakarą pakylėjo Mildos dainos, o skaitytojai, įsigiję rašytojo Rimanto Černiausko knygą „Tolminkiemio istorijos“, kantriai laukė eilutėje sudarytojos autografo…

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą