Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

FONDASPagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves.

Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą vandenyną…“ – rašė Rimantas.
Švėkšniškis Rimantas Černiauskas, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, išleido 17 knygų, redagavo literatūrinius žurnalus, nuo 1987 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis vertė prozos knygas iš rusų ir švedų kalbų, o jo novelės verstos į rusų, lenkų, švedų, ispanų, prancūzų kalbas.

Renginio dalyviai, svečiai, pagėgiškiai.
Astos Andrulienės nuotr.

R. Černiausko knygos sulaukė įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje, jis buvo apdovanotas M. Gorkio, Ievos Simonaitytės literatūrine premija, už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą bei apsakymų ciklą apie Donelaitį 2008 m. rašytojas pelnė tarptautinę K. Donelaičio premiją.
Rimantas buvo tapęs savotišku Klaipėdos senamiesčio simboliu – rašytojas nuoširdžiai domėjosi Klaipėdos kultūriniu gyvenimu, pats aktyviai jame dalyvavo ir jį kūrė, dalyvavo kultūros renginiuose, knygų pristatymuose. 2010 m. R. Černiauskas tapo Klaipėdos kultūros magistru. Jį pažinojo turbūt visi. Rimanto netektis pribloškė draugus, bičiulius, tada, 2011-aisiais, buvo publikuota daug straipsnių, atsiminimų apie šviesios atminties rašytoją, su širdgėla jį prisiminė į vakarą susirinkę ir jį pažinoję Pagėgių krašto žmonės.
Renginio dalyviai išgirdo nuoširdžių ir šmaikščiai papasakotų Eugenijaus Skipičio prisiminimų, žmonos Helenos atskleistų, dar negirdėtų ir nepažįstamų rašytojo ir kūrėjo bruožų, dukters Rimantės prisiminimų apie tėvą. Ji teigė, kad tėtis svajojo užbaigti prieš kelerius metus pradėtą novelių romaną apie Kristijoną Donelaitį.

Rašytojo dukra Rimantė Černiauskaitė (dešinėje) ir poetas Eugenijus Skipitis.

R. Černiauskas buvo iš tų rašytojų, kurie iš karto rašė po kelias knygas ir neskubėjo jų išleisti į gyvenimą. Laikėsi nuostatos, kad parašytos knygos turi susigulėti. „Rašau nedaug ir lėtai, stengiuosi, kad skaitytojo nepasiektų joks šlamštas, kuris nori nenori išsprūsta iš po plunksnos“, – yra sakęs jis. Rašytojo stalčiuje taip ir liko neužbaigtos kelios knygos.
Rašytojo kūrybos gerbėjus nudžiugino knyga „Tolminkiemio istorijos“, kurią po autoriaus mirties sudarė ir išleido jo dukra Rimantė Černiauskaitė.
Vakaro metu iš Černiauskų šeimos archyvo parodytas dokumentinis filmas su paties rašytojo pamąstymais apie gyvenimą ir kūrybą bei jo draugų, plunksnos brolių, pastebėjimais apie Rimantą Černiauską. Klausytojai įdėmiai klausėsi aktoriaus Aleksandro Šimanskio skaitomų rašytojo novelių apie Donelaitį. Su Donelaičio vardu susijusi ir vakaro svečiams pristatyta Šilutės pirmosios gimnazijos 2a, 3 kl. gimnazistų dailės darbų paroda „Mano Donelaitis“. Dailės mokytoja Kristina Blankaitė pakvietė savo mokinius dalyvauti rašytojo kūrybos vakare, sudarė puikią galimybę pasidairyti po naują Pagėgių biblioteką. Beje, jaunųjų šilutiškių menininkų dailės darbų paroda bus eksponuojama bibliotekoje visą lapkritį.
Įteikdama gėlių knygos sudarytojai Rimantei Černiauskaitei ir rašytojo žmonai Helenai gražių ir prasmingų pagarbos žodžių tarė Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, skaidrų prisiminimų vakarą pakylėjo Mildos dainos, o skaitytojai, įsigiję rašytojo Rimanto Černiausko knygą „Tolminkiemio istorijos“, kantriai laukė eilutėje sudarytojos autografo…

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite