Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

FONDASPagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves.

Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą vandenyną…“ – rašė Rimantas.
Švėkšniškis Rimantas Černiauskas, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, išleido 17 knygų, redagavo literatūrinius žurnalus, nuo 1987 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis vertė prozos knygas iš rusų ir švedų kalbų, o jo novelės verstos į rusų, lenkų, švedų, ispanų, prancūzų kalbas.

Renginio dalyviai, svečiai, pagėgiškiai.
Astos Andrulienės nuotr.

R. Černiausko knygos sulaukė įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje, jis buvo apdovanotas M. Gorkio, Ievos Simonaitytės literatūrine premija, už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą bei apsakymų ciklą apie Donelaitį 2008 m. rašytojas pelnė tarptautinę K. Donelaičio premiją.
Rimantas buvo tapęs savotišku Klaipėdos senamiesčio simboliu – rašytojas nuoširdžiai domėjosi Klaipėdos kultūriniu gyvenimu, pats aktyviai jame dalyvavo ir jį kūrė, dalyvavo kultūros renginiuose, knygų pristatymuose. 2010 m. R. Černiauskas tapo Klaipėdos kultūros magistru. Jį pažinojo turbūt visi. Rimanto netektis pribloškė draugus, bičiulius, tada, 2011-aisiais, buvo publikuota daug straipsnių, atsiminimų apie šviesios atminties rašytoją, su širdgėla jį prisiminė į vakarą susirinkę ir jį pažinoję Pagėgių krašto žmonės.
Renginio dalyviai išgirdo nuoširdžių ir šmaikščiai papasakotų Eugenijaus Skipičio prisiminimų, žmonos Helenos atskleistų, dar negirdėtų ir nepažįstamų rašytojo ir kūrėjo bruožų, dukters Rimantės prisiminimų apie tėvą. Ji teigė, kad tėtis svajojo užbaigti prieš kelerius metus pradėtą novelių romaną apie Kristijoną Donelaitį.

Rašytojo dukra Rimantė Černiauskaitė (dešinėje) ir poetas Eugenijus Skipitis.

R. Černiauskas buvo iš tų rašytojų, kurie iš karto rašė po kelias knygas ir neskubėjo jų išleisti į gyvenimą. Laikėsi nuostatos, kad parašytos knygos turi susigulėti. „Rašau nedaug ir lėtai, stengiuosi, kad skaitytojo nepasiektų joks šlamštas, kuris nori nenori išsprūsta iš po plunksnos“, – yra sakęs jis. Rašytojo stalčiuje taip ir liko neužbaigtos kelios knygos.
Rašytojo kūrybos gerbėjus nudžiugino knyga „Tolminkiemio istorijos“, kurią po autoriaus mirties sudarė ir išleido jo dukra Rimantė Černiauskaitė.
Vakaro metu iš Černiauskų šeimos archyvo parodytas dokumentinis filmas su paties rašytojo pamąstymais apie gyvenimą ir kūrybą bei jo draugų, plunksnos brolių, pastebėjimais apie Rimantą Černiauską. Klausytojai įdėmiai klausėsi aktoriaus Aleksandro Šimanskio skaitomų rašytojo novelių apie Donelaitį. Su Donelaičio vardu susijusi ir vakaro svečiams pristatyta Šilutės pirmosios gimnazijos 2a, 3 kl. gimnazistų dailės darbų paroda „Mano Donelaitis“. Dailės mokytoja Kristina Blankaitė pakvietė savo mokinius dalyvauti rašytojo kūrybos vakare, sudarė puikią galimybę pasidairyti po naują Pagėgių biblioteką. Beje, jaunųjų šilutiškių menininkų dailės darbų paroda bus eksponuojama bibliotekoje visą lapkritį.
Įteikdama gėlių knygos sudarytojai Rimantei Černiauskaitei ir rašytojo žmonai Helenai gražių ir prasmingų pagarbos žodžių tarė Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, skaidrų prisiminimų vakarą pakylėjo Mildos dainos, o skaitytojai, įsigiję rašytojo Rimanto Černiausko knygą „Tolminkiemio istorijos“, kantriai laukė eilutėje sudarytojos autografo…

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasieniečiai įsigijo naują patrulinį laivą ir tris katerius

Klaipėdoje pristatomi naujas patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ ir trys kateriai. Patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų. ES lėšomis finansuota 90 proc. šios sumos, kita dalis – Lietuvos biudžeto. Puoselėjant istorinę atmintį ir VSAT tradicijas, laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas. Pakrančių patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Taip pat jis galės

Orai: savaitgalį bus kritulių

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantį savaitgalį šalčių nebus, tačiau kai kur kris gausūs krituliai. Lapkričio 25 d., penktadienį, įdienojus temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Lapkričio 26 d., šeštadienį, naktį bus niūrūs ir darganoti orai. Vietomis, daugiausia šiaurinėje šalies pusėje, numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur plikledis vis dar laikysis, o kai kur formuosis naujas.  Pietiniuose rajonuose galimas rūkas. Dvelks vos juntamas nepastovios krypties vėjas. Žemiausia temperatūra šią naktį sieks nuo 4 laipsnių šalčio iki 1

Iš pašto ženklų sukurtas Jono Basanavičiaus portretas perduotas Signatarų namams

Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų lankytojai nuo šiol galės grožėtis ir didžiausia šalyje mozaika iš pašto ženklų, kurioje įamžintas daktaras Jonas Basanavičius. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurtą kūrinį signataro gimtadienio išvakarėse, lapkričio 22 d., perdavė Lietuvos paštas. Būtent jo iniciatyva prieš penkerius metus ir buvo nuspręsta tokiu būdu įamžinti J. Basanavičiaus atminimą ir paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Paveikslas keliavo po Lietuvą Originaliu būdu pagaminta, iš pašto ženklų sudėliota Jono Basanavičiaus mozaika per valstybės atkūrimo šimtmetį keliavo po visą Lietuvą ir

Aplinkosaugininkai Šilutės sendaikčių parduotuvėje rado vilko galvos iškamšą

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidėjus dažnai išaiškina vykdydami reidus turguose ar kitose prekybos vietose. Šįkart Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė asmenį, neteisėtai pardavinėjusį vilko galvos iškamšą. Aplinkosaugininkai nuolat vykdo Prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis arba gaminiais iš jų kontrolę. Išaiškintam asmeniui Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje, už neteisėtai pardavinėjamą vilko galvos iškamšą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys prekiauja laukinių gyvūnų dalimis ar jų gaminiais neturėdami teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Todėl įspėjame, kad

Taip pat skaitykite