Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

FONDASPagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves.

Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą vandenyną…“ – rašė Rimantas.
Švėkšniškis Rimantas Černiauskas, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, išleido 17 knygų, redagavo literatūrinius žurnalus, nuo 1987 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis vertė prozos knygas iš rusų ir švedų kalbų, o jo novelės verstos į rusų, lenkų, švedų, ispanų, prancūzų kalbas.

Renginio dalyviai, svečiai, pagėgiškiai.
Astos Andrulienės nuotr.

R. Černiausko knygos sulaukė įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje, jis buvo apdovanotas M. Gorkio, Ievos Simonaitytės literatūrine premija, už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą bei apsakymų ciklą apie Donelaitį 2008 m. rašytojas pelnė tarptautinę K. Donelaičio premiją.
Rimantas buvo tapęs savotišku Klaipėdos senamiesčio simboliu – rašytojas nuoširdžiai domėjosi Klaipėdos kultūriniu gyvenimu, pats aktyviai jame dalyvavo ir jį kūrė, dalyvavo kultūros renginiuose, knygų pristatymuose. 2010 m. R. Černiauskas tapo Klaipėdos kultūros magistru. Jį pažinojo turbūt visi. Rimanto netektis pribloškė draugus, bičiulius, tada, 2011-aisiais, buvo publikuota daug straipsnių, atsiminimų apie šviesios atminties rašytoją, su širdgėla jį prisiminė į vakarą susirinkę ir jį pažinoję Pagėgių krašto žmonės.
Renginio dalyviai išgirdo nuoširdžių ir šmaikščiai papasakotų Eugenijaus Skipičio prisiminimų, žmonos Helenos atskleistų, dar negirdėtų ir nepažįstamų rašytojo ir kūrėjo bruožų, dukters Rimantės prisiminimų apie tėvą. Ji teigė, kad tėtis svajojo užbaigti prieš kelerius metus pradėtą novelių romaną apie Kristijoną Donelaitį.

Rašytojo dukra Rimantė Černiauskaitė (dešinėje) ir poetas Eugenijus Skipitis.

R. Černiauskas buvo iš tų rašytojų, kurie iš karto rašė po kelias knygas ir neskubėjo jų išleisti į gyvenimą. Laikėsi nuostatos, kad parašytos knygos turi susigulėti. „Rašau nedaug ir lėtai, stengiuosi, kad skaitytojo nepasiektų joks šlamštas, kuris nori nenori išsprūsta iš po plunksnos“, – yra sakęs jis. Rašytojo stalčiuje taip ir liko neužbaigtos kelios knygos.
Rašytojo kūrybos gerbėjus nudžiugino knyga „Tolminkiemio istorijos“, kurią po autoriaus mirties sudarė ir išleido jo dukra Rimantė Černiauskaitė.
Vakaro metu iš Černiauskų šeimos archyvo parodytas dokumentinis filmas su paties rašytojo pamąstymais apie gyvenimą ir kūrybą bei jo draugų, plunksnos brolių, pastebėjimais apie Rimantą Černiauską. Klausytojai įdėmiai klausėsi aktoriaus Aleksandro Šimanskio skaitomų rašytojo novelių apie Donelaitį. Su Donelaičio vardu susijusi ir vakaro svečiams pristatyta Šilutės pirmosios gimnazijos 2a, 3 kl. gimnazistų dailės darbų paroda „Mano Donelaitis“. Dailės mokytoja Kristina Blankaitė pakvietė savo mokinius dalyvauti rašytojo kūrybos vakare, sudarė puikią galimybę pasidairyti po naują Pagėgių biblioteką. Beje, jaunųjų šilutiškių menininkų dailės darbų paroda bus eksponuojama bibliotekoje visą lapkritį.
Įteikdama gėlių knygos sudarytojai Rimantei Černiauskaitei ir rašytojo žmonai Helenai gražių ir prasmingų pagarbos žodžių tarė Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, skaidrų prisiminimų vakarą pakylėjo Mildos dainos, o skaitytojai, įsigiję rašytojo Rimanto Černiausko knygą „Tolminkiemio istorijos“, kantriai laukė eilutėje sudarytojos autografo…

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešoji biblioteka pelnė garbingą apdovanojimą

2026 m. kovo 11-ąją, Pagėgių savivaldybės Kultūros centre vykusio iškilmingo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo metu, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pagerbta Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus įsteigtu apdovanojimu – atminimo ženklu „Bendruomenės gerovės kūrėjas“ ir padėka. Šis svarus įvertinimas įstaigai skirtas už prasmingas iniciatyvas ir reikšmingus nuopelnus Pagėgių krašto kultūrinio identiteto stiprinimui: už 2025 m. aktyviai plėtotas įtraukiąsias kultūrines ir šviečiamąsias veiklas bei nūdienos iššūkius ir aktualijas atliepiančias profesionalias, visiems prieinamas viešąsias paslaugas skirtingų socialinių ir amžiaus grupių lankytojams;

Ar telefonas gali pakeisti kino kamerą?

Ar išmanusis telefonas gali mesti iššūkį profesionalioms kino kameroms? Režisierius Emilijus Vėlyvis kartu su prodiuseriu Gediminu Juodeika nusprendė tai patikrinti praktiškai. Kuriamas lietuviškas serialas nuguls šalies istorijoje kaip pirmasis, filmuojamas tik išmaniaisiais telefonais – „Samsung Galaxy S25 Ultra“ ir visai neseniai pristatytais „Galaxy S26 Ultra“, – kurių Lietuvos parduotuvėse galima rasti jau nuo kovo 11 d. Įsivaizduokite – virtuvės orkaitėje lėtai kepa viščiukas, o už stiklo vyksta aktorių dialogas. Kamera šią sceną fiksuoja ne iš įprasto kampo, o iš orkaitės

Kasdien po 5 klausimus ir šansas laimėti 10 tūkst. eurų – startuoja „Didysis NORFOS žaidimas“ 

norfa

Praneša ELTA Ar mėgstate iššūkius ir azartą? Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ kartu su naujienų portalu „Delfi“ pristato „Didįjį NORFOS žaidimą“. Tai konkursas, kuriame kiekvieną dieną galėsite pasitikrinti savo žinias, rinkti taškus ir pretenduoti į piniginius prizus.  Dalyvaukite jau dabar! Žaidimas startuoja 2026 m. kovo 9 d. ir tęsis iki birželio 9 d. (imtinai) specialiame polapyje http://www.norfazaidimas.lt. Dalyvauti gali visi 18 metų sulaukę fiziniai asmenys, turintys galiojančią „Norfos“ lojalumo kortelę. Norint pretenduoti į prizus, būtina užsiregistruoti, nurodyti lojalumo kortelės numerį bei

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Taip pat skaitykite