Šilutės pedagogai ramūs, Piktupėnų planavo streikuoti?

LLK ARCHYVAS Mokytojai Pedagogai Streikas ÐMM
Streikuojanèiø ugdymo ástaigø sàraðas iðaugo iki 105, streiko ðalininkai kvieèiami á Vilniø. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilnius, lapkrièio 16 d. (ELTA). Streikuojanèiø ugdymo ástaigø sàraðas iðaugo iki 105. Pirmos penkios streikà pradëjo pirmadiená, antrosios streikuoja ðiuo metu, kitos tik pradës.

Nauja etatinio apmokėjimo sistema perpildė mokytojų kantrybės taurę ir nuo lapkričio 12-osios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pradėjo neterminuoto ilgio streiką. Prie streiko jungiasi 79 švietimo įstaigos, tarp kurių ir Pagėgių savivaldybės Piktupėnų pagrindinė mokykla.

Apie tai, kad Piktupėnų pedagogai jungiasi į streiką buvo žinoma kone visą savaitę. Tikslią datą – lapkričio 20 d. – paskelbė LŠDPS. Po pokalbio su Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktore paaiškėjo, kad pedagogai dar „per jauni” streikui ir matyt sąrašuose įsivėlė klaida. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Šilutės mokytojai ramūs

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius prieš streiką informavo „Pamarį”, kad prie jo jungtis neketina. Mat reikalavimai yra keisti ir nesuprantama daugelis dalykų. „Mokytojų atlyginimams yra skiriami dideli pinigai dvejus metus iš eilės, o pedagogai nori streikuoti”, – sakė švietimo profsąjungos pirmininkas ir pridūrė, kad efektyvus streikas gali būti tik tuomet, kai jį palaiko visuomenė. Deja, palaikymo nematantis, todėl tokių žaidimų žaisti nenori.

Tačiau, kokia Šilutės pedagogų nuomonė? Paaiškėjo, kad Šilutės rajono pedagogai tiesiog ramūs. „Šilutėje nebuvo skandalų. Pedagogai neišreiškė noro dalyvauti streike. Tarp mūsų organizacijos narių, kurie domėjosi streiku, klausė, ką daryti – streikuoti ar ne – šilutiškių nebuvo”, – patvirtino A. Jurgelevičius.

Antradienį – vienaip

Tačiau po LŠDPS streikuojančių mokyklų sąrašo paskelbimo aiktelėti galėjo ir šilutiškiai. Mat dar savaitės pradžioje buvo aišku, kad prie streiko jungiasi Pagėgių savivaldybės mažo kaimelio mokykla su 18 pedagogų. Tai Piktupėnų pagrindinė mokykla.

Antradienį teiravomės minėtos mokyklos direktorės Loretos Zinovjevienės, ar pedagogai nepersigalvojo ir streikuos. Tačiau mokyklos vadovė atkirto, kad apie streiką girdėjo tik iš žiniasklaidos, bet ne iš pačių pedagogų.  „Neseniai pas mus susikūrė nauja mokyklos profesinė sąjunga, tačiau jos nariai man vis dar nepateikė rašto, kad dalyvauja streike. Šiandien yra paskutinė diena tai padaryti, dar laiko yra, laukiu“, – komentavo L. Zinovjevienė pridurdama, kad apie organizuojamą streiką mokyklos vadovui privalu pranešti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Taip pat mokyklos vadovė antradienį „Pamarį“ informavo, kad neseniai susikūrusios profesinės sąjungos lyderės šiuo metu ugdymo įstaigoje nėra – laisvadienis. Kas jos lyderė irgi neatskleidė, mat oficialiai nepranešta. „Neturiu net įvykusio naujos profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo akto, neturiu raštiško dokumento, kas yra lyderis, neturiu ir profsąjungos narių sąrašo. Dėl šių priežasčių skelbti, kas yra pirmininkė negaliu“, – patikino L. Zinovjevienė. Ji aiškino, kad su nekantrumu laukia atsakymo, nes reikia drauge spręsti, kas užims vaikus streiko metu, kaip bus organizuojamas tolimesnis darbas. Svarbu informuoti ir vaikų tėvus, todėl, anot direktorės, tai yra didelis pasiruošimas.

Nuotaikos įvairios

Piktupėnų mokyklos direktorė neslėpė, jog ugdymo įstaigoje jaučiama sumaištis, o bendruomenė susiskaldžiusi. Jos teigimu, vieni pedagogai tyli, nes yra patenkinti, o kiti – nusivylę. „Nuotaika tikrai dviprasmiška. Besąlygiškai pedagogai, kurie gavo didesnius atlyginimus, patenkinti, o kiti  – ne. Dauguma pesimistiškai nusiteikę“, – atviravo L. Zinovjevienė.

Kiek gi kilo pedagogų atlyginimas? Direktorė informavo, kad 7 mokytojams sumažėjo nuo 12 eurų iki 60 Eur, o dešimčiai padidėjo nuo 0,43-80 eurų. Tiesa, šiemet ugdymo įstaigoje yra ir naujas pedagogas, tačiau apie jo atlygį dar anksti kalbėti.

Prasidėjusiam pedagogų streikui pritaria ir Vakarų Lietuvos tėvų forumas. Oficialiame pranešime skelbiama, jog mokytojai pradėję kovą dėl savo gerovės ir sistemos ydų, elgiasi pilietiškai, taip parodydami ir vaikams, kad demokratinėje valstybėje (tikime, kad Lietuva vis dar yra tokia) kiekvienas jos pilietis gali ir turi kovoti, matydamas esant neteisybę ar negerovę.

Trumpai apie situaciją rajonuose

Anot A. Jurgelevičiaus, palyginus 2017-ųjų ir 2018-ųjų rugsėjo mėn. pedagogų atlyginimus, pastebimas didėjimas ne tik šalies, bet ir Šilutės mokyklų pedagogams. „Yra mokyklų vadovų, savivaldybių, kur viskas vyksta sklandžiai ir įvedama neverčiant kojų. Aišku buvusi tvarka tobulinama, kai kurios procedūros užsitęsė (krūvių dėliojimas ir pan.), tačiau tai neturėjo tam įtakos”, – aiškino LŠPS lyderis ir pridūrė, kad yra mokyklų, kuriuose naujasis etatinis darbo apmokėjimas vyksta chaotiškai. Anot A. Jurgelevičiaus, priežastys to glūdi prastoje vadyboje, aišku daug priklauso nuo ugdymo įstaigų vadovų. „Pastebėjome, kai kurių savivaldybių priešinimasi teigiant, kad papildomi pinigai darbo užmokesčiui neateis. Taip, jie iš tiesų neatėjo, kas ir buvo iškart pasakyta, dėl biurokratinių procedūrų”, – sakė streike nedalyvaujančios profsąjungos lyderis.

A. Jurgelevičiaus žiniomis, apsoliuti Savivaldybių dauguma spalio pab. papildomus pinigus gavo, Savivaldybių tarybų posėdžiuose patvirtino biudžeto pakeitimus, tad pinigai jau yra įplaukę į biudžetą. „Kaip jie bus skirstomi kiekvienoje savivaldybėje pasakyti negaliu. Numanoma, kad nuo lapkričio 1-osios bus mokytojams atlyginimai perskaičiuojami, o kitas variantas – metų pabaigoje bus išmokėtos premijos, priedai”, – įžvalgomis dalijosi A. Jurgelevičius.

Jis patvirtino, kad yra mokyklų, kuriuose vidutinis atlyginimas siekia 700 Eur visus metus, o metų pabaigoje ši suma šokteli iki 1500 Eur. LŠPS pirmininko teigimu, tokia situacija yra daugelyje šalies mokyklų, kuriuose atlyginimai taip keistai šokinėja. „Tai nėra gerai, nes pedagogai turi uždirbti ne vieną mėnesį. Mokytojų atlyginimas neturi tapti medaliu ar kalėdine dovanele”, – nuomonę išsakė LŠPS pirmininkas.

Streikuojančiųjų pozicija 

Po įspėjamojo streiko, kuris įvyko dar gegužę, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesulaukusi jokio atgarsio iš politikų, nuo pirmadienio paskelbė netermintuotą streiką.
Kaip pirmadienio rytą pranešė LŠDPS, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai jai tinkamai nepasirengus. Dėl to mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą.

„Švietimo ir mokslo ministerija dar vis neketina taisyti savo klaidų, o planuoja keliones po Lietuvą į streikuojančias mokyklas aiškintis situacijos. Matant tai, kad jau dabar yra 79 švietimo įstaigos, kurios jungiasi į streiką ir kiekvieną dieną jų skaičius vis auga, švietimo ir mokslo ministeriją tikslinga būtų pervadinti ne tik į sporto, bet ir į turizmo ministeriją“, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS pirmininkas pastebi, jog Vyriausybė, manipuliuodama įvairia statistika, klaidina visuomenę, kad mokytojų atlyginimai pakilo net 117 eurų.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Švietimo ir mokslo ministrė šią savaitę važinėja po streikuojančias mokyklas. Šiuo metu mokiniams pamokos nevedamos 28 mokyklose. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, padėtimi mokyklose arba atlyginimais mokytojai nesiskundžia. Ministrė sako, kad streikuoja tos mokyklos, su kuriomis nesusitarta, neišaiškinta etatinio apmokėjimo sistema ir nepasirašytos sutartys su mokytojais. 

,,Pokalbiuose su mokytojais matome, kad situacija ganėtinai neįprasta, nes padėtimi mokyklose arba atlyginimais mokytojai nesiskundžia (…) Nepasitenkinimas keliamas tose mokyklose, kur nėra rasta sutarimo, nėra pasirašytos darbo apmokėjimo sistemos ar nesudarytos sutartys. Nauja mokytojų apmokėjimo tvarka ir įvedė tą naujovę, kad su kiekvienu mokytoju turi būti sudaryta sutartis. Sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje, turi būti aiškiai numatyta, už ką ir kaip mokytojui yra mokama“, – ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ teigė J. Petrauskienė. 

J. Petrauskienė priminė, kad šiemet, pirmuoju etatinio darbo apmokėjimo įvedimo etapu, papildomai mokytojų atlyginimams skirta 17,4 mln. eurų, kitąmet papildomai numatyta dar 49 mln. eurų.

 

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Miškasodyje – vėl ir Saugų seniūnijos bendruomenė

Nors miškasodis Lietuvoje paskelbtas balandžio 20 d., artėjantį šeštadienį, „Šilutės baldų“ įmonės kolektyvas kartu su kolegomis iš SBA, Saugų seniūnijos bendruomenė jau paviešino gerų žinių: medelių pasodinta, padirbėta iš peties… Saugų bendruomenė paskelbė: „Miškasodyje dalyvavome ir šiemet! Ačiū Šilutės krašto miškininkams už galimybę prisidėti prie šios gražios akcijos, kuri šiemet vyko Saugų seniūnijos teritorijoje. Pasodinta 3000 pušų, 1700 eglių ir 700 beržo sodinukų“.  

Šilutėje pasodintas ąžuoliukas, skirtas 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei

Balandžio 15 d. Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė kartu su Šilutės krašto kultūrininkais parke prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pasodino simbolinį ąžuoliuką, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei ,,Kad giria žaliuotų“. Primename, kad į šią dainų šventę vyks beveik 400 Šilutės rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų. Komunikacijos skyrius

Gripas traukiasi, daugiau sergama ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis balandžio 8-14 d. (15-ąją savaitę) šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 1-7 d. (14-ąją savaitę) jis buvo 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis 15-ąją šių metų savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100

Nelaimės Šilutės rajone

Ugniagesiai gelbėtojai vyko į Rusnę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie įvykius Šilutės rajone: į Rusnę vyko du kartus. Balandžio 13 pavakare buvo gautas pranešimas, kad Rusnėje gaisras. Valandą ugniagesiai gelbėtojai dirbo Skirvytėlės gatvėje, Rusnėje, kur degė pavėsinė ir šalia esantis gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams atvira liepsna degė medinė pavėsinė, ugnis buvo persimetusi į gyvenamojo namo medinę sieną. Gaisro metu sudegė medinė pavėsinė, apdegė gyvenamojo namo su palėpe (stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis) medinės sienos dalis (40 m² plotas).

Taip pat skaitykite