Šilutės pedagogai ramūs, Piktupėnų planavo streikuoti?

LLK ARCHYVAS Mokytojai Pedagogai Streikas ÐMM
Streikuojanèiø ugdymo ástaigø sàraðas iðaugo iki 105, streiko ðalininkai kvieèiami á Vilniø. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilnius, lapkrièio 16 d. (ELTA). Streikuojanèiø ugdymo ástaigø sàraðas iðaugo iki 105. Pirmos penkios streikà pradëjo pirmadiená, antrosios streikuoja ðiuo metu, kitos tik pradës.

Nauja etatinio apmokėjimo sistema perpildė mokytojų kantrybės taurę ir nuo lapkričio 12-osios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pradėjo neterminuoto ilgio streiką. Prie streiko jungiasi 79 švietimo įstaigos, tarp kurių ir Pagėgių savivaldybės Piktupėnų pagrindinė mokykla.

Apie tai, kad Piktupėnų pedagogai jungiasi į streiką buvo žinoma kone visą savaitę. Tikslią datą – lapkričio 20 d. – paskelbė LŠDPS. Po pokalbio su Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktore paaiškėjo, kad pedagogai dar „per jauni” streikui ir matyt sąrašuose įsivėlė klaida. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Šilutės mokytojai ramūs

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius prieš streiką informavo „Pamarį”, kad prie jo jungtis neketina. Mat reikalavimai yra keisti ir nesuprantama daugelis dalykų. „Mokytojų atlyginimams yra skiriami dideli pinigai dvejus metus iš eilės, o pedagogai nori streikuoti”, – sakė švietimo profsąjungos pirmininkas ir pridūrė, kad efektyvus streikas gali būti tik tuomet, kai jį palaiko visuomenė. Deja, palaikymo nematantis, todėl tokių žaidimų žaisti nenori.

Tačiau, kokia Šilutės pedagogų nuomonė? Paaiškėjo, kad Šilutės rajono pedagogai tiesiog ramūs. „Šilutėje nebuvo skandalų. Pedagogai neišreiškė noro dalyvauti streike. Tarp mūsų organizacijos narių, kurie domėjosi streiku, klausė, ką daryti – streikuoti ar ne – šilutiškių nebuvo”, – patvirtino A. Jurgelevičius.

Antradienį – vienaip

Tačiau po LŠDPS streikuojančių mokyklų sąrašo paskelbimo aiktelėti galėjo ir šilutiškiai. Mat dar savaitės pradžioje buvo aišku, kad prie streiko jungiasi Pagėgių savivaldybės mažo kaimelio mokykla su 18 pedagogų. Tai Piktupėnų pagrindinė mokykla.

Antradienį teiravomės minėtos mokyklos direktorės Loretos Zinovjevienės, ar pedagogai nepersigalvojo ir streikuos. Tačiau mokyklos vadovė atkirto, kad apie streiką girdėjo tik iš žiniasklaidos, bet ne iš pačių pedagogų.  „Neseniai pas mus susikūrė nauja mokyklos profesinė sąjunga, tačiau jos nariai man vis dar nepateikė rašto, kad dalyvauja streike. Šiandien yra paskutinė diena tai padaryti, dar laiko yra, laukiu“, – komentavo L. Zinovjevienė pridurdama, kad apie organizuojamą streiką mokyklos vadovui privalu pranešti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Taip pat mokyklos vadovė antradienį „Pamarį“ informavo, kad neseniai susikūrusios profesinės sąjungos lyderės šiuo metu ugdymo įstaigoje nėra – laisvadienis. Kas jos lyderė irgi neatskleidė, mat oficialiai nepranešta. „Neturiu net įvykusio naujos profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo akto, neturiu raštiško dokumento, kas yra lyderis, neturiu ir profsąjungos narių sąrašo. Dėl šių priežasčių skelbti, kas yra pirmininkė negaliu“, – patikino L. Zinovjevienė. Ji aiškino, kad su nekantrumu laukia atsakymo, nes reikia drauge spręsti, kas užims vaikus streiko metu, kaip bus organizuojamas tolimesnis darbas. Svarbu informuoti ir vaikų tėvus, todėl, anot direktorės, tai yra didelis pasiruošimas.

Nuotaikos įvairios

Piktupėnų mokyklos direktorė neslėpė, jog ugdymo įstaigoje jaučiama sumaištis, o bendruomenė susiskaldžiusi. Jos teigimu, vieni pedagogai tyli, nes yra patenkinti, o kiti – nusivylę. „Nuotaika tikrai dviprasmiška. Besąlygiškai pedagogai, kurie gavo didesnius atlyginimus, patenkinti, o kiti  – ne. Dauguma pesimistiškai nusiteikę“, – atviravo L. Zinovjevienė.

Kiek gi kilo pedagogų atlyginimas? Direktorė informavo, kad 7 mokytojams sumažėjo nuo 12 eurų iki 60 Eur, o dešimčiai padidėjo nuo 0,43-80 eurų. Tiesa, šiemet ugdymo įstaigoje yra ir naujas pedagogas, tačiau apie jo atlygį dar anksti kalbėti.

Prasidėjusiam pedagogų streikui pritaria ir Vakarų Lietuvos tėvų forumas. Oficialiame pranešime skelbiama, jog mokytojai pradėję kovą dėl savo gerovės ir sistemos ydų, elgiasi pilietiškai, taip parodydami ir vaikams, kad demokratinėje valstybėje (tikime, kad Lietuva vis dar yra tokia) kiekvienas jos pilietis gali ir turi kovoti, matydamas esant neteisybę ar negerovę.

Trumpai apie situaciją rajonuose

Anot A. Jurgelevičiaus, palyginus 2017-ųjų ir 2018-ųjų rugsėjo mėn. pedagogų atlyginimus, pastebimas didėjimas ne tik šalies, bet ir Šilutės mokyklų pedagogams. „Yra mokyklų vadovų, savivaldybių, kur viskas vyksta sklandžiai ir įvedama neverčiant kojų. Aišku buvusi tvarka tobulinama, kai kurios procedūros užsitęsė (krūvių dėliojimas ir pan.), tačiau tai neturėjo tam įtakos”, – aiškino LŠPS lyderis ir pridūrė, kad yra mokyklų, kuriuose naujasis etatinis darbo apmokėjimas vyksta chaotiškai. Anot A. Jurgelevičiaus, priežastys to glūdi prastoje vadyboje, aišku daug priklauso nuo ugdymo įstaigų vadovų. „Pastebėjome, kai kurių savivaldybių priešinimasi teigiant, kad papildomi pinigai darbo užmokesčiui neateis. Taip, jie iš tiesų neatėjo, kas ir buvo iškart pasakyta, dėl biurokratinių procedūrų”, – sakė streike nedalyvaujančios profsąjungos lyderis.

A. Jurgelevičiaus žiniomis, apsoliuti Savivaldybių dauguma spalio pab. papildomus pinigus gavo, Savivaldybių tarybų posėdžiuose patvirtino biudžeto pakeitimus, tad pinigai jau yra įplaukę į biudžetą. „Kaip jie bus skirstomi kiekvienoje savivaldybėje pasakyti negaliu. Numanoma, kad nuo lapkričio 1-osios bus mokytojams atlyginimai perskaičiuojami, o kitas variantas – metų pabaigoje bus išmokėtos premijos, priedai”, – įžvalgomis dalijosi A. Jurgelevičius.

Jis patvirtino, kad yra mokyklų, kuriuose vidutinis atlyginimas siekia 700 Eur visus metus, o metų pabaigoje ši suma šokteli iki 1500 Eur. LŠPS pirmininko teigimu, tokia situacija yra daugelyje šalies mokyklų, kuriuose atlyginimai taip keistai šokinėja. „Tai nėra gerai, nes pedagogai turi uždirbti ne vieną mėnesį. Mokytojų atlyginimas neturi tapti medaliu ar kalėdine dovanele”, – nuomonę išsakė LŠPS pirmininkas.

Streikuojančiųjų pozicija 

Po įspėjamojo streiko, kuris įvyko dar gegužę, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesulaukusi jokio atgarsio iš politikų, nuo pirmadienio paskelbė netermintuotą streiką.
Kaip pirmadienio rytą pranešė LŠDPS, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai jai tinkamai nepasirengus. Dėl to mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą.

„Švietimo ir mokslo ministerija dar vis neketina taisyti savo klaidų, o planuoja keliones po Lietuvą į streikuojančias mokyklas aiškintis situacijos. Matant tai, kad jau dabar yra 79 švietimo įstaigos, kurios jungiasi į streiką ir kiekvieną dieną jų skaičius vis auga, švietimo ir mokslo ministeriją tikslinga būtų pervadinti ne tik į sporto, bet ir į turizmo ministeriją“, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS pirmininkas pastebi, jog Vyriausybė, manipuliuodama įvairia statistika, klaidina visuomenę, kad mokytojų atlyginimai pakilo net 117 eurų.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Švietimo ir mokslo ministrė šią savaitę važinėja po streikuojančias mokyklas. Šiuo metu mokiniams pamokos nevedamos 28 mokyklose. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, padėtimi mokyklose arba atlyginimais mokytojai nesiskundžia. Ministrė sako, kad streikuoja tos mokyklos, su kuriomis nesusitarta, neišaiškinta etatinio apmokėjimo sistema ir nepasirašytos sutartys su mokytojais. 

,,Pokalbiuose su mokytojais matome, kad situacija ganėtinai neįprasta, nes padėtimi mokyklose arba atlyginimais mokytojai nesiskundžia (…) Nepasitenkinimas keliamas tose mokyklose, kur nėra rasta sutarimo, nėra pasirašytos darbo apmokėjimo sistemos ar nesudarytos sutartys. Nauja mokytojų apmokėjimo tvarka ir įvedė tą naujovę, kad su kiekvienu mokytoju turi būti sudaryta sutartis. Sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje, turi būti aiškiai numatyta, už ką ir kaip mokytojui yra mokama“, – ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ teigė J. Petrauskienė. 

J. Petrauskienė priminė, kad šiemet, pirmuoju etatinio darbo apmokėjimo įvedimo etapu, papildomai mokytojų atlyginimams skirta 17,4 mln. eurų, kitąmet papildomai numatyta dar 49 mln. eurų.

 

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių