Taip turėtų atrodyti dabartinio Šilutės autobusų parko teritorija, įgyvendinus projektą.

Vasario 9 d. Šilutės seniūnijos salėje UAB „Projestos projektai“ surengė Šilutės autobusų stoties ir prekybos centro (kalbama, kad tai bus „Lidl“) statybos projektinio pasiūlymo viešąjį svarstymą. Projektą pristatė UAB „Projesta Group“ architektas Romanas Mankus. Susitikimas užtruko labai ilgai, į daugelį kilusių klausimų liko neatsakyta, jame dalyvavę Savivaldybės vadovai nusprendė šią savaitę kviestis investuotojų atstovą pasiaiškinti…

Projektinį pasiūlymą pristatė architektas Romanas Mankus.

Architektas Romanas Mankus nedrąsiai užsiminęs, kad statybos bus baigtos šiais metais, stojo prie projekto brėžinių…

„Teritorijoje želdynų dabar nėra, numatome pakraščiuose pasodinti medžių, bus pasėta veja, nutiesti pėsčiųjų takai. Kad išvengus triukšmo, autobusų manevravimo zoną atitraukėme nuo gretimų gyvenamųjų pastatų. Prekių iškrovimo zonoje bus akustinė siena, neleisianti sklisti triukšmui į gretimų namų pusę, todėl gyventojai pablogėjimo neturi patirti, nes ir dabar gyvena autobusų parko kaimynystėje. Stoties pastatas, kaip svarbus statinys, numatomas šiuolaikiškos architektūros, o prekybos centro, kuris mažiau reikšmingas, paprastų formų, neužgožiantis gretimų istorinių statinių – bažnyčios, buvusių globos namų ir kitų. Savo architektūrine išraiška prekybos pastatas nekonkuruoja su gretimais statiniais. Dabartinis Autobusų parko dviaukštis administracinis pastatas, kaip neatitinkantis bendro vaizdo, būtų nugriautas“, – pasakojo architektas

Pradžia su replikomis

„Ką darysite su bokštu, ant kurio iškeltos antenos?“ – paklausė Vydūno gatvės gyventoja, priminusi, kad niekas jų nesiteiravo, kai bokštą statė, gyventojai jo nenori. „Antenų statymas su visuomene nesvarstomas, todėl ir neatsiklausė“, – atsakė svečias, priminęs, kad statinys yra legalus.  Čia jo neliks, nes trukdytų.

Gretimų sodybų gyventojus domino tvorų likimas. „Tikrai tvorų neišgriausime ir atvirų kiemų nepaliksime, gal esamas tvarkys, gal naujos rasis“, – Vydūno gatvės gyventojams atsakė R. Mankus.

Savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas iš salės paklausė, kada viskas bus padaryta. Į tai atsiliepė  Savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas: „Kai mes baigsime maišyti, trukdyti, prieštarauti, tada ir bus. Čia ne programos pristatymas, kas ir kada bus, o viešasis projektinio pasiūlymo svarstymas. Kai būsime pakantūs ir tolerantiški, tuomet ir bus pastatyti visuomenės laukiami objektai…“

Šalia būsimos autobusų stoties bei prekybos centro įsikūrusiems Vydūno gatvės gyventojams projektinis pasiūlymas labai rūpėjo.

Klausimai, replikos, migloti atsakymai

Šilutiškė architektė Alma Čepienė prašė pakomentuoti prekybos centro aptarnavimo schemą: kuo pagrįstas toks mažas automobilių srautas – du per dieną, ar užteks vietos jiems apsisukti, ar teisinga krovininius automobilius nukreipti per lengviesiems automobiliams stovėti skirtą aikštelę, ar nekils pavojaus manevruojant tarp stovinčių automobilių. Pavyzdžiu pateiktas toks skaudulys prie Šilutės centre esančio „Maximos“ prekybos centro.

Anot specialistų, pastatas suplanuotas sklypo gilumoje, pasirūpinta automobilių parkavimu, tačiau ne prekybos centrą aptarnaujančiu transportu, kurio judėjimas keltų pavojų pėstiesiems, neįgaliesiems, taip pat ir stovintiems automobiliams.

Iš salės vėl atsiliepė A. Jakas: „Aš atėjau išgirsti, kaip šis projektas bus vykdomas. Kaip bus išspręsti žemės klausimai, kiti juridiniai dalykai, o dabar – štai paveikslėliai… Aš nesuvokiu, ko mes čia susirinkome? Buvo pasakyta, kad atvyks investuotojai ir paaiškins, kaip viskas sprendžiama“.

Šilutiškis architektas Algimantas Petravičius projekto rengėjams pateikė labai daug klausimų, turėjo pastabų ir pasiūlymų.

Atsakyta, kad dviejų puslapių apimties A. Petravičiaus pasiūlymai gauti, kiek įmanoma, į juos būsią atsižvelgta. A. Petravičius pageidavo, kad visi pasiūlymai, kaip privalu tokiame susirinkime, būtų perskaityti. „Jūs gausite atsakymą…“ – atsakė R. Mankus.

A. Čepienė kalbėjo, kad nėra sklypo detaliojo plano. Tad vyksta kaip ir detaliojo plano svarstymas. „Kokiu pagrindu atsirado šitaip padalinta teritorija? Jūs sklypą padalinote į dvi dalis“, – klausė A. Čepienė. „Taip, teritorija užteršta, ji nesutvarkyta, iš jos teka nešvarus vanduo, užkemšamos gretimos gatvės nuotekų trasos, sklinda triukšmas, tačiau projekto užsakovas viską sutvarkys…“ – tikino R. Mankus. A. Čepienė atsakė, kad sklypo padalinimas – neproporcingas: nedideliam objektui skirta teritorijos tiek, kiek ir dideliam. Prie autobusų stoties lieka laisva sklypo dalis, prie prekybos paskirties pastato, kur bus daug įvairaus transporto, teritorija per maža. „Kaip jūs pagrindėte plotų santykį?“ – klausė architektė. „Norminis apželdinimas yra 10 proc., numatyta – 15 proc. Automobilių parkavimo vietų skaičius paskaičiuotas pagal prekybos salės plotą. Autobusų stočiai irgi taikomi atitinkami skaičiavimai“, – svečiai iš Vilniaus akivaizdžiai neatsakinėjo į konkretų klausimą…

Klausimas, sukėlęs abejonių

„Prie prekybos pastato trūksta vietos krovinių automobiliams įvažiuoti, manevruoti, o pietinėje dalyje lieka didelis nepanaudotas plotas. Kodėl ši sklypo dalis išimta?“ – klausė A. Petravičius, kuriam atsakyta, kad vadovautasi įstatymu ir užsakovo pageidavimu… A. Čepienė sukonkretino, ar taip daryti buvo liepta?  Gal tai paliekama trečiam laisvam sklypui?

Įsiterpęs S. Kazlauskas pranešė, kad prekybos centras pageidavo tiek, kiek suplanuota, autobusų stotis gauna tiek, kiek reikia, o likusi žemė lieka valstybės.

„Kodėl nuspręsta nugriauti Tilžės g. 22 administracinį pastatą?“ – klausė A. Čepienė. „Jis neatitinka šių dienų reikalavimų. Mes pastatysime šiuolaikišką autobusų stotį su administracijos patalpomis. Kaip bebūtų, pagrindinis akcentas yra bažnyčia. Kultūros paveldo departamentas rekomenduoja pašalinti šį „šašą“…“ – atsakyta. A. Petravičius atsiliepė: „Pasaulio pabaiga…“

„Viename miesto gale yra Turgaus aikštė su 3-4 aukštų namais, čia panašaus ploto aikštė, o pastatai iki 8 ar 6 metrų aukščio,  tai šios aikštės vizualinė tarša šitais paišomais pastatėliais, šituo „liūnu…“ – kalbėjo A. Čepienė. Į tai S. Kazlauskas retoriškai klausė: „Ar dabartinis Šilutės autobusų parkas su tokiu vaizdu yra geriau, o kas bus nauja ir kitaip – jau blogiau? A. Čepienė atsakė norinti daugiau atidos mūsų miestui.

Architektas R. Mankus aiškino, kad šios teritorijos akcentas – bažnyčia, nė vienas naujas pastatas jos negali užgožti, o pastatų aukštingumas esąs analogiškas šalia esantiems. „Jūs formuojate aikštę, o tam yra saviti principai“, – atsakė A. Čepienė. „Reikėtų, kad visi prisidėtumėte. Pasiūlykite…“ – kalbėjo architektas. „Aš žinau, kaip yra, kai užsakovas įvaro į kampą. O mums už savo miestą širdį skauda…“ – atsakė A. Čepienė.

Dar buvo klausimų dėl būsimos reklamos, susirūpinta, ar išsaugos klevus, liepą ir t. t.

Komentarai

Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis „Pamariui“ sakė, kad pasiūlyta bloga prekybos centro aptarnavimo schema, Savivaldybės taryba buvo nustačiusi, kad gatve palei katalikų bažnyčią negali važinėti krovininiai automobiliai, tik lengvieji.

„Šia gatvele negali būti planuojama krovinių automobilių eismo. Nei vieno, nei dviejų…“ – sakė S. Šeputis, turintis ir daugiau pastabų, kurias šią savaitę planavo aptarti su „Projestos projektų“ vadovu.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis dėl šio projekto turi net 16 pastabų, kurias apibūdino taip: „Šis objektas – vienas iš svarbiausių Šilutėje. Svarbesnių per pastaruosius keletą metų mes neturėjome. Pirmiausia, mes nepaprastai ilgai gaištame. Šiuos projektinius pasiūlymus, šiek tiek kitokius, aš jau mačiau vasarą. Dar liepą projektinio pasiūlymo rengėjams priminiau, kad paskubėtų. Prabėgo daugiau negu pusė metų…

Projektinis pasiūlymas – tai sprendinių idėja. Jeigu nieko nekeičiama, tai tampa statybų techniniu projektu. Ten yra prie ko padirbėti. Tai ir sklypo dalys, pastatų talpinimas jame pagrindinių gatvių atžvilgiu, pastatai planuojami daugiau į pietinę sklypo pusę, autobusų stotis  labai suspausta. Sklypo dalis – laisva žemė, nurodyta kaip asfaltuotas plotas. Visur kitur mes skaičiuojame milimetrus ir nelabai telpame, o šalia lieka 20 procentų laisvos žemės. Įžvelgiu neracionalaus planavimo ir variantų paieškos stoką. Reikia miklinti ranką ir padirbėti. Dviračių parkavimo vietų nėra. Siauri pėsčiųjų takai, automobilių parkavimo vietos. Manau, kad tą objektą reikia labai nuoširdžiai „pastumdyti“ sklype. Jeigu autobusas priekiu daugiau įvažiuotų į keleivių įlaipinimo vietą, jis net koloną gali nugriauti. Reikia ilgesnės ir platesnės keleivių išlaipinimo aikštelės, kurioje tilptų bent jau du autobusai, reikia ir stogelio. Žmogui turi būti patogu. Statydami tokį svarbų objektą, turime išspausti viską, ką mūsų protelis leidžia šiuo metu padaryti“.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Kol kas Šilutės autobusų parko teritorija atrodo taip.