Šilutėje veikia dvi lauko gertuvės

Visą šią savaitę tvyro per 27 laipsnius karščio, natūralu, jog daugiau suvartojame ir geriamojo vandens. Įvairiuose šalies miestuose tvarkomos erdvės, kuriose galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu: vienur – jų bus daugiau, kitur – užtenka tiek, kiek yra.

Šilutiškiai nemokamu vandeniu gali atsigaivinti dvejuose miesto erdvėse: prie Šilutės H. Šojaus dvaro ir prie Vydūno skverelyje esančio fontano. Ten įrengta po vieną geriamojo vandens fontanėlį (gertuves).

Pasak UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus Alfredo Markvaldo, šiais metais naujų gertuvių neplanuojama, mat tokio nėra poreikio. „Daugiausia geriamojo vandens suvartojama karštomis dienomis. Pernai per vasaros sezoną iš viso buvo suvartota daugiau kaip 5 kubiniai metrai geriamojo vandens“, – informavo A. Markvaldas. Prie H. Šojaus dvaro išgerta 2,5 kubo, geriamojo vandens, o prie fontano – 3 kub. metrai.
Anot UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus, minėtose erdvėse šilutiškiai buriasi dažniausiai, todėl, jei ir būtų ketinama įrengti naujas lauko gertuves, sunku būtų išrinkti joms vietas.

Įrengti vieną tokį fontanėlį vandens tiekimo įmonei kainuoja kelis tūkstančius eurų, o išlaikymas, anot A. Markvaldo, nėra brangus. Gertuvės atsparios vandalų išpuoliams, vanduo bėga tik paspaudus mygtuką, todėl vandeniu nepiktnaudžiaujama.

Šiuo metu lauko gertuvių yra Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Jonavoje ir kituose šalies miestuose. Birštone ir Druskininkuose galima rasti mineralinio vandens biuvečių. Panašią biuvetę planuojama atstatyti ir Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.

Viktorija SKUTULIENĖ

Iš Šilutės istorijos

Kažkada Šilutėje veikė fontanas vadinamojoje „Raudonojoje aikštėje“ buvo ir mineralinio vandens bei vaisvandenių gamykla.

Raudonoji aikštė – aikštė, tarp turgaus, Partizanų ir Pergalės gatvių. Iš tikrųjų, tai buvo ne aikštė, o tik nuo mūrinio pastato griuvėsių nuvalyta aikštelė. Pokario metais ten vykdavo gegužės pirmosios ir spalio švenčių iškilmės, todėl ją praminė Raudonąja aikšte. Be to, aikštelė buvo grįsta raudonų plytų skalda. Manoma, kad šioje vietoje prasidėjo Šilutės miesto istorija.

Buvęs fontanas „Raudonojoje aikštėje“ (dabar Šilutės r. savivaldybės aikštė). Fotografuota 1958-1959 m.

Čia galėjusi būti įkurta šilo karčema, davusi miestui pirmykšti vardą. Prie jos buvo alaus darykla ir ūkiniai pastatai. Iš pradžių smuklės pastatas buvo medinis, tad dažnai jį nusiaubdavo gaisrai. Pagaliau buvo pastatytas mūrinis smuklės namas, bet ir tas XIX a. pabaigoje sudegė.

Tada smuklės vietoje buvo pastatytas 3-jų aukštų kampinis mūrinis namas ir pavadintas „Hotel-Germania“. Tačiau 1908-ųjų rugpjūčio 9 d. ir jame kilo gaisras, namas apdegė, išliko tik sienos. Jau kitais metais statybų rangovas Fiedler‘is jį atstatė. Pastate tilpo ne tik viešbutis, bet ir geriausias to meto Šilutės restoranas, salė susirinkimams ir vaidinimams, klubo kambariai. Apatiniame aukšte buvo „Erelio“ vaistinė (Adler-Apotheke) ir krautuvės. Name buvo įrengtas vandentiekis ir centrinis šildymas, o kieme – garažas. Viešbutis priklausė akcinei bendrovei, kuri namo patalpas išnuomodavo. Paskutinis viešbučio nuomininkas buvo suvokietėjęs lietuvis Maksas Sakutis (Max Sakuht).

Tik karo audrai praūžus, šis didžiausias ir gražiausias Šilutės pastatas sudegė, kurio niekas nebeatstatė, o liekanas nugriovė ir įrengė aikštę. Ji buvo aptverta baliustradine cementine tvorele, įrengė fontaną ir pastatė mūrinę tribūną. Paskui tvorelę, fontaną ir tribūną nugriovė, o 1979 m. pradėta statyti vadinamuosius Tarybų rūmus, kuriuose įsikūrė rajono vykdomasis komitetas. Buvo nulieti rūmų pamatai ir pradėtos mūryti sienos bet statyba sustojo. Darbai vėl pajudėjo 1982 m.

Vaisvandenių gamykla Šilutėje
Anot istorinių šaltinių, Ernesto Zaidlerio (Seidler) mineralinio vandens ir vaisvandenių gamykla Šilutėje veikė tarpukariu.

Priešais evangelikų liuteronų bažnyčią, kitoje gatvės pusėje, stovi gražių pastatų kompleksas su parkeliu priekyje. Šiandien čia įsikūrusios įvairios parduotuvės, bet nedaug kas žino, kad šiuose pastatuose XX a. pr. veikė vaisvandenių fabrikas. Ir parkelio tuo metu nebuvo, nes priešais fabriką buvo įrengta aikštė vežimams įvažiuoti ir apsisukti. Žinant pirminę šios vietos paskirtį, tampa aišku, kodėl pastatai taip netradiciškai visam miestui stovi toliau nuo gatvės. Gaila, bet istorinio atviruko su fabriku kol kas nerasta, o atidengtos senos reklamos kalba už save – pasirodo, čia yra veikęs ir šampano fabrikas.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas Ignas Giniotis

Hits: 339

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite