Šilutėje veikia dvi lauko gertuvės

Visą šią savaitę tvyro per 27 laipsnius karščio, natūralu, jog daugiau suvartojame ir geriamojo vandens. Įvairiuose šalies miestuose tvarkomos erdvės, kuriose galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu: vienur – jų bus daugiau, kitur – užtenka tiek, kiek yra.

Šilutiškiai nemokamu vandeniu gali atsigaivinti dvejuose miesto erdvėse: prie Šilutės H. Šojaus dvaro ir prie Vydūno skverelyje esančio fontano. Ten įrengta po vieną geriamojo vandens fontanėlį (gertuves).

Pasak UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus Alfredo Markvaldo, šiais metais naujų gertuvių neplanuojama, mat tokio nėra poreikio. „Daugiausia geriamojo vandens suvartojama karštomis dienomis. Pernai per vasaros sezoną iš viso buvo suvartota daugiau kaip 5 kubiniai metrai geriamojo vandens“, – informavo A. Markvaldas. Prie H. Šojaus dvaro išgerta 2,5 kubo, geriamojo vandens, o prie fontano – 3 kub. metrai.
Anot UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus, minėtose erdvėse šilutiškiai buriasi dažniausiai, todėl, jei ir būtų ketinama įrengti naujas lauko gertuves, sunku būtų išrinkti joms vietas.

Įrengti vieną tokį fontanėlį vandens tiekimo įmonei kainuoja kelis tūkstančius eurų, o išlaikymas, anot A. Markvaldo, nėra brangus. Gertuvės atsparios vandalų išpuoliams, vanduo bėga tik paspaudus mygtuką, todėl vandeniu nepiktnaudžiaujama.

Šiuo metu lauko gertuvių yra Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Jonavoje ir kituose šalies miestuose. Birštone ir Druskininkuose galima rasti mineralinio vandens biuvečių. Panašią biuvetę planuojama atstatyti ir Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.

Viktorija SKUTULIENĖ

Iš Šilutės istorijos

Kažkada Šilutėje veikė fontanas vadinamojoje „Raudonojoje aikštėje“ buvo ir mineralinio vandens bei vaisvandenių gamykla.

Raudonoji aikštė – aikštė, tarp turgaus, Partizanų ir Pergalės gatvių. Iš tikrųjų, tai buvo ne aikštė, o tik nuo mūrinio pastato griuvėsių nuvalyta aikštelė. Pokario metais ten vykdavo gegužės pirmosios ir spalio švenčių iškilmės, todėl ją praminė Raudonąja aikšte. Be to, aikštelė buvo grįsta raudonų plytų skalda. Manoma, kad šioje vietoje prasidėjo Šilutės miesto istorija.

Buvęs fontanas „Raudonojoje aikštėje“ (dabar Šilutės r. savivaldybės aikštė). Fotografuota 1958-1959 m.

Čia galėjusi būti įkurta šilo karčema, davusi miestui pirmykšti vardą. Prie jos buvo alaus darykla ir ūkiniai pastatai. Iš pradžių smuklės pastatas buvo medinis, tad dažnai jį nusiaubdavo gaisrai. Pagaliau buvo pastatytas mūrinis smuklės namas, bet ir tas XIX a. pabaigoje sudegė.

Tada smuklės vietoje buvo pastatytas 3-jų aukštų kampinis mūrinis namas ir pavadintas „Hotel-Germania“. Tačiau 1908-ųjų rugpjūčio 9 d. ir jame kilo gaisras, namas apdegė, išliko tik sienos. Jau kitais metais statybų rangovas Fiedler‘is jį atstatė. Pastate tilpo ne tik viešbutis, bet ir geriausias to meto Šilutės restoranas, salė susirinkimams ir vaidinimams, klubo kambariai. Apatiniame aukšte buvo „Erelio“ vaistinė (Adler-Apotheke) ir krautuvės. Name buvo įrengtas vandentiekis ir centrinis šildymas, o kieme – garažas. Viešbutis priklausė akcinei bendrovei, kuri namo patalpas išnuomodavo. Paskutinis viešbučio nuomininkas buvo suvokietėjęs lietuvis Maksas Sakutis (Max Sakuht).

Tik karo audrai praūžus, šis didžiausias ir gražiausias Šilutės pastatas sudegė, kurio niekas nebeatstatė, o liekanas nugriovė ir įrengė aikštę. Ji buvo aptverta baliustradine cementine tvorele, įrengė fontaną ir pastatė mūrinę tribūną. Paskui tvorelę, fontaną ir tribūną nugriovė, o 1979 m. pradėta statyti vadinamuosius Tarybų rūmus, kuriuose įsikūrė rajono vykdomasis komitetas. Buvo nulieti rūmų pamatai ir pradėtos mūryti sienos bet statyba sustojo. Darbai vėl pajudėjo 1982 m.

Vaisvandenių gamykla Šilutėje
Anot istorinių šaltinių, Ernesto Zaidlerio (Seidler) mineralinio vandens ir vaisvandenių gamykla Šilutėje veikė tarpukariu.

Priešais evangelikų liuteronų bažnyčią, kitoje gatvės pusėje, stovi gražių pastatų kompleksas su parkeliu priekyje. Šiandien čia įsikūrusios įvairios parduotuvės, bet nedaug kas žino, kad šiuose pastatuose XX a. pr. veikė vaisvandenių fabrikas. Ir parkelio tuo metu nebuvo, nes priešais fabriką buvo įrengta aikštė vežimams įvažiuoti ir apsisukti. Žinant pirminę šios vietos paskirtį, tampa aišku, kodėl pastatai taip netradiciškai visam miestui stovi toliau nuo gatvės. Gaila, bet istorinio atviruko su fabriku kol kas nerasta, o atidengtos senos reklamos kalba už save – pasirodo, čia yra veikęs ir šampano fabrikas.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite