Šilutėje veikia dvi lauko gertuvės

Visą šią savaitę tvyro per 27 laipsnius karščio, natūralu, jog daugiau suvartojame ir geriamojo vandens. Įvairiuose šalies miestuose tvarkomos erdvės, kuriose galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu: vienur – jų bus daugiau, kitur – užtenka tiek, kiek yra.

Šilutiškiai nemokamu vandeniu gali atsigaivinti dvejuose miesto erdvėse: prie Šilutės H. Šojaus dvaro ir prie Vydūno skverelyje esančio fontano. Ten įrengta po vieną geriamojo vandens fontanėlį (gertuves).

Pasak UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus Alfredo Markvaldo, šiais metais naujų gertuvių neplanuojama, mat tokio nėra poreikio. „Daugiausia geriamojo vandens suvartojama karštomis dienomis. Pernai per vasaros sezoną iš viso buvo suvartota daugiau kaip 5 kubiniai metrai geriamojo vandens“, – informavo A. Markvaldas. Prie H. Šojaus dvaro išgerta 2,5 kubo, geriamojo vandens, o prie fontano – 3 kub. metrai.
Anot UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus, minėtose erdvėse šilutiškiai buriasi dažniausiai, todėl, jei ir būtų ketinama įrengti naujas lauko gertuves, sunku būtų išrinkti joms vietas.

Įrengti vieną tokį fontanėlį vandens tiekimo įmonei kainuoja kelis tūkstančius eurų, o išlaikymas, anot A. Markvaldo, nėra brangus. Gertuvės atsparios vandalų išpuoliams, vanduo bėga tik paspaudus mygtuką, todėl vandeniu nepiktnaudžiaujama.

Šiuo metu lauko gertuvių yra Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Jonavoje ir kituose šalies miestuose. Birštone ir Druskininkuose galima rasti mineralinio vandens biuvečių. Panašią biuvetę planuojama atstatyti ir Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.

Viktorija SKUTULIENĖ

Iš Šilutės istorijos

Kažkada Šilutėje veikė fontanas vadinamojoje „Raudonojoje aikštėje“ buvo ir mineralinio vandens bei vaisvandenių gamykla.

Raudonoji aikštė – aikštė, tarp turgaus, Partizanų ir Pergalės gatvių. Iš tikrųjų, tai buvo ne aikštė, o tik nuo mūrinio pastato griuvėsių nuvalyta aikštelė. Pokario metais ten vykdavo gegužės pirmosios ir spalio švenčių iškilmės, todėl ją praminė Raudonąja aikšte. Be to, aikštelė buvo grįsta raudonų plytų skalda. Manoma, kad šioje vietoje prasidėjo Šilutės miesto istorija.

Buvęs fontanas „Raudonojoje aikštėje“ (dabar Šilutės r. savivaldybės aikštė). Fotografuota 1958-1959 m.

Čia galėjusi būti įkurta šilo karčema, davusi miestui pirmykšti vardą. Prie jos buvo alaus darykla ir ūkiniai pastatai. Iš pradžių smuklės pastatas buvo medinis, tad dažnai jį nusiaubdavo gaisrai. Pagaliau buvo pastatytas mūrinis smuklės namas, bet ir tas XIX a. pabaigoje sudegė.

Tada smuklės vietoje buvo pastatytas 3-jų aukštų kampinis mūrinis namas ir pavadintas „Hotel-Germania“. Tačiau 1908-ųjų rugpjūčio 9 d. ir jame kilo gaisras, namas apdegė, išliko tik sienos. Jau kitais metais statybų rangovas Fiedler‘is jį atstatė. Pastate tilpo ne tik viešbutis, bet ir geriausias to meto Šilutės restoranas, salė susirinkimams ir vaidinimams, klubo kambariai. Apatiniame aukšte buvo „Erelio“ vaistinė (Adler-Apotheke) ir krautuvės. Name buvo įrengtas vandentiekis ir centrinis šildymas, o kieme – garažas. Viešbutis priklausė akcinei bendrovei, kuri namo patalpas išnuomodavo. Paskutinis viešbučio nuomininkas buvo suvokietėjęs lietuvis Maksas Sakutis (Max Sakuht).

Tik karo audrai praūžus, šis didžiausias ir gražiausias Šilutės pastatas sudegė, kurio niekas nebeatstatė, o liekanas nugriovė ir įrengė aikštę. Ji buvo aptverta baliustradine cementine tvorele, įrengė fontaną ir pastatė mūrinę tribūną. Paskui tvorelę, fontaną ir tribūną nugriovė, o 1979 m. pradėta statyti vadinamuosius Tarybų rūmus, kuriuose įsikūrė rajono vykdomasis komitetas. Buvo nulieti rūmų pamatai ir pradėtos mūryti sienos bet statyba sustojo. Darbai vėl pajudėjo 1982 m.

Vaisvandenių gamykla Šilutėje
Anot istorinių šaltinių, Ernesto Zaidlerio (Seidler) mineralinio vandens ir vaisvandenių gamykla Šilutėje veikė tarpukariu.

Priešais evangelikų liuteronų bažnyčią, kitoje gatvės pusėje, stovi gražių pastatų kompleksas su parkeliu priekyje. Šiandien čia įsikūrusios įvairios parduotuvės, bet nedaug kas žino, kad šiuose pastatuose XX a. pr. veikė vaisvandenių fabrikas. Ir parkelio tuo metu nebuvo, nes priešais fabriką buvo įrengta aikštė vežimams įvažiuoti ir apsisukti. Žinant pirminę šios vietos paskirtį, tampa aišku, kodėl pastatai taip netradiciškai visam miestui stovi toliau nuo gatvės. Gaila, bet istorinio atviruko su fabriku kol kas nerasta, o atidengtos senos reklamos kalba už save – pasirodo, čia yra veikęs ir šampano fabrikas.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Valstybės dienai – Kintų muzikos festivalio pradžia

Po ilgo ir niūraus periodo visada ateina šviesa. Kintų muzikos festivalis, stipriai redaguotas dėl karantino, vis dėlto paskelbs gyvenimo džiugesio šventę Valstybės dienos proga. „Ir visos sutemos tebūnie šviesios“ – žodžiai iš Vaclovo Augustino koncertinės programos, atliekamos choro „Jauna muzika“, tapo viso festivalio devizu. Suvieniję jėgas su Šilutės kultūros ir pramogų centru, šiemet pakviesime klausytojus jautriai muzikai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 6 d. 19 val. Prieš koncertą – 17 val. atsinaujinusioje po remonto Kintų meno rezidencijoje maloniai pakviesime neabejingus

Naujasis Telšių vyskupas – Algirdas Jurevičius

Birželio 29 d., pirmadienį, šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Telšių katedroje įvyko naujojo vyskupo Algirdo Jurevičiaus ingresas – iškilminga pareigų ėjimo pradžia. Popiežius Pranciškus A. Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 d. Pareigas jis perėmė iš Kęstučio Kėvalo, neseniai pradėjusio eiti Kauno arkivyskupo metropolito pareigas. Laiškas Birželio 22 d. paskelbtas A. Jurevičiaus laiškas: „Brangūs Telšių vyskupijos dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo atstovai bei pasauliečiai, Dievo valia ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu netrukus pradėsiu eiti Telšių vyskupijos ganytojo pareigas. Suprantu Jūsų liūdesį išleidžiant

Politikos katilas vėl kunkuliuoja…

Birželio 26 d. „Pamario“ laikraščio numeryje išspausdintas rašinys „Vaikų gyvenimas tarsi skervėjyje…“ informavo, kad nuo kitų metų Lietuvoje nebebus vaikų globos namų, juos pakeičia bendruomeniniai vaikų namai, kai gyvenama po 8 šeimynose. Gal ir gerai, kai po vienu valdišku stogu nebūna kelių dešimčių globotinių. Tad nelieka ir Saugų vaikų globos namų. Ir Šilutės rajone mažėja globojamų vaikų, jų šeimynų, dvi gyvena sodybose Šilutėje, 1 – Švėkšnoje ir tik viena belikusi Saugų vaikų globos namuose. Tad valdžia sumažino ir vaikus globojančių

Per karantiną darbai nesustojo

Liepos 2-ąją Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė rajono reikalus: darbus, susitikimus ministerijose ir kitas naujienas. Dėl COVID-19 viruso grėsmės per karantiną tokių konferencijų nebuvo, tad sugrįžtama prie tradicijos su žurnalistais pabendrauti kartą per mėnesį. „Per karantiną darbai nesustojo“, – sakė meras Vytautas Laurinaitis ir priminė, jog Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijai papildomai gauta 2,3 mln. Eur, Šilutėje tvarkomam sporto centrui su baseinu –