Sieną su Šilutės istorija turime. Kas toliau?

AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė, SBA koncerno, kurio dalis yra Šilutės baldai, viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė sukvietė į padėkos popietę žiniasklaidos, Šilutės meno mokyklos atstovus, Savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį, Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškavičienę. Pasidžiaugta sėkmingai įgyvendinta baldininkų iniciatyva nutapyti ant „Šilutės baldus“ juosiančios mūrinės tvoros „Šilutės sieną“. Pasidalinta mintimis, kaip šią idėją pratęsti.

AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė (kairėje), SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė ir Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis susitikime, kuriame pasidžiaugta sėkmingu bendruomenės projekto „Šilutės siena“ įgyvendinimu.

Pasak Astos Dijokienės, dabar laikas ramiai pasidžiaugti nuveiktais darbais ir nutarti, ką daryti toliau, kad pramoninė miesto dalis taptų dar gyvesnė, kad ten vyktų renginiai ir galbūt dar kas nors atsirastų prie originaliosios sienos.
Bendrovės direktorė pasidžiaugė, kad žmonės mėgsta pasivaikščioti ir apžiūrinėti istorinius miesto akcentus, perkeltus ant šios sienos. Sulaukta tarptautinio įvertinimo – „Šilutės siena“ pateko tarp geriausių 2016 metų regiono komunikacijos projektų ir varžėsi dėl „European Excellence Awards“ apdovanojimo. Tiesa, nugalėti nepavyko, aplenkė kaimynai Latviai su savo elektroninių paslaugų įsisavinimo projektu. Direktorei antrino Virginija Dunauskienė, kuri pasakojo, kad bendruomenės projektas „Šilutės siena“ vis sulaukia didelio susidomėjimo ir sostinėje.
Prisiminta, kaip gimė šis projektas. Iš pat pradžių tikinčių, kad reikėtų ant baldininkų tvoros piešti puskilometrio ilgio miesto istorijos vaizdus ir kad tai pavyks, tebuvo mažai. Projekto sėkme nelabai tikėjo ir patys SBA koncerno vadovai, kurie siūlė Šilutei geriau padovanoti vaikų žaidimų aikštelę. Nesuprato iki galo, kokias čia tvoras reikės dažyti, ir Šilutės meno mokyklos jaunieji dailininkai. Projektas įgavo pagreitį, kai prie jo prisidėjo miesto bendruomenės nariai.
„Mere, jeigu jūs nebūtumėte „pasirašęs“ tai „aferai“, tai kažin ar kas būtų ir išėję. Tačiau dabar visi džiaugiasi rezultatu“, – kalbėjo V. Dunauskienė. Ji svarstė, gal kitam miesto gimtadieniui Šilutės sieną būtų galima papildyti instaliacijomis, parengti sienos žemėlapį su informacija apiečia vaizduojamus istorinius faktus su šmaikščiais tekstais.
Šilutės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas Arnoldas Milukas siūlė parengti leidinį apie Šilutės sieną ir Šilutės turizmo informacijos centre dalinti jį miesto svečiams. Būta siūlymų informaciją apie Šilutės sieną pateikti ant raudonų plytų kolonų, kurios tapant liko nepanaudotos, pastatyti šalia sienos suoliukų, pagerinti tos vietos apšvietimą.
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis prisiminė baldininkų siūlymą įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Jis sakė, kad numatoma Šilutėje įrengti apie 10 vaikų žaidimų aikštelių. Penkias iš jų savo lėšomis bandys daryti Savivaldybė, o kitas – verslo atstovai. Sakydamas, kad jau kitais metais prasidės miesto viešųjų erdvių tvarkymo darbai, jis siūlė pagalvoti, ką būtų galima nuveikti šioje srityje padedant verslui.
„Pritariu, kad bendruomenės projektas turėtų tęstis. Gal sienos, gal kitu pagrindu. Iš čia galėtume išeiti su užduotimi paruošti namų darbus, o sausio viduryje galėtume vėl susitikti, kad ir Savivaldybėje, ir pasidalinti kilusiais sumanymais“, – pasiūlė meras V. Laurinaitis.
Vaidotas VILKAS

Hits: 596

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite