Šiemet Šilutės savivaldybei bankrotas negresia

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis bei Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė tvirtina, kad įvykdyti 2016 metų savivaldybės biudžetą nebus sudėtinga. Nebent būtų nenumatytų įvykių, kurie galėtų pabloginti savivaldybės finansinę padėtį.

Savivaldybėje pristatytas 2016 metų biudžeto projektas.

Savivaldybėje pristatytas 2016 metų biudžeto projektas.

Praėjusią savaitę Savivaldybės mažojoje posėdžių salėje 2016 m. biudžetą pristatė ir į Tarybos narių klausimus atsakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis bei Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė.
Anot J. Valienės, numatomos šių metų biudžeto pajamos apie 34 milijonai eurų. Lyginant su praėjusių metų biudžetu, šiemetinis mažesnis. Taip atsitiko todėl, kad į naują biudžetą dar neįtrauktos būsimos kelių fondo ir švietimo įstaigų dotacijos. Pernai iš kelių fondo gauta apie 2 milijonus eurų, švietimo įstaigoms skirta apie 0,3 milijono eurų. Gyventojų pajamų mokesčių šiemet numatoma surinkti apie 8,3 milijono eurų.
Pasak J. Valienės, šiais metais planuojamas pajamas bus lengviau surinkti negu pernai, kai 11 mėnesių pajamų surinkimo planas nebuvo vykdomas ir tik gruodžio mėnesį pavyko pasivyti atsilikimą ir netgi gauti viršplaninių pajamų. Savo optimizmą ji pagrindė padidėjusiomis gyventojų pajamomis dėl padidėjusių atlyginimų. Į biudžeto projektą neįtrauktos už baudas gautos pajamos. O jų per metus paprastai atsiranda. Šiemet 50 procentų baudų, surinktų panaudojus savivaldybės priemones (pavyzdžiui, už savivaldybės lėšas pastatytus išmaniuosius greičio matuoklius), patenka į savivaldybių biudžetą. Pasak S. Šepučio, Klaipėdos savivaldybė pasistatė 4 tokius greičio matuoklius ir jie atsipirko per 3 mėnesius.

Apie būsimą savivaldybės biudžetą kalbėjusi Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė nusiteikusi optimistiškai.

Apie būsimą savivaldybės biudžetą kalbėjusi Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė nusiteikusi optimistiškai.

Per milijoną pajamų planuojama gauti už biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas, numatytos 400 tūkstančių eurų investicijos Vydūno gimnazijos sporto salei ir 200 tūkstančių sporto kompleksui Šilutėje statyti. Dar liko 750 tūkstančių eurų, nepanaudotų pernai.
Savivaldybės bendra skola 2015 metų gruodžio 31 dieną buvo 10,91 tūkstančio eurų. Per 2015 metus ji sumažėjo 17,7 procento, arba 2,34 tūkstančio eurų. Šilutės rajono savivaldybė šiemet galės pasiskolinti 460 tūkstančių eurų, arba 1,5 biudžeto pajamų. Pasak J. Valienės, šios sumos gali neužtekti, kai reikės prisidėti įgyvendinant įvairius projektus. Savivaldybių asociacija kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama peržiūrėti tvarką, kad savivaldybės galėtų dalyvauti projektų finansavime. Šilutės rajono savivaldybei šioms reikmėms gali pritrūkti apie 100 tūkstančių eurų.
Visoms savivaldybės įstaigoms perskaičiuotas darbo užmokestis, nes kilo minimali alga ir kultūros bei socialinių darbuotojų atlyginimai. Todėl išlaidoms darbo užmokesčiui priskaičiuota 700 tūkstančių eurų daugiau negu pernai.
Išlieka apie 400 tūkstančių eurų skola už komunalinių atliekų tvarkymą. Kalbėdama apie komunalines atliekas, J. Valienė pastebėjo, kad gaunantys nedideles pajamas pensininkai sulaukia kompensacijų, o už panašias lėšas privalančios išgyventi kai kurios šeimos tokių kompensacijų negauna.
Tarybos narys Arūnas Pupšys pasiūlė padidinti Šilutės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos pajamas nuomojant jai priklausantį mikroautobusą „Ford“. Ir iškarto sulaukė Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės replikos, kad bibliotekininkai yra numatę galimybę mikroautobusą išnuomoti, tačiau labiausiai džiaugiasi, kad su šia 20 metų senumo mašina dar pavyksta kur nors nuvažiuoti patiems.
Kalbant apie lėšas gyvenviečių apšvietimui, Tarybos narys Raimundas Ambrozaitis teiravosi, ar jų užteks, ar gyventojai turės nesaugiai jaustis tamsoje. Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė sakė, kad lėšų šiemet skiriama panašiai kaip pernai. „Turime 2 metus karčios patirties. Gruodžio mėnesį iš seniūnijų sulaukiame prašymų leisti perkelti lėšas. O tai reiškia, kad neišnaudojamos apšvietimui skiriamos lėšos. Prieš naujus metus seniūnams pasakyta deginti šviesas iki 23 valandos vakaro, o ne pirkinėti paskui viską metų gale už sutaupytas lėšas. Turi pakankamai lėšų ir dar, sakyčiau, per daug“, – sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, o meras pridūrė, kad nuo sausio 1 dienos gatvės apšviečiamos iki 24 valandos.

Vaidotas VILKAS

Hits: 42

Vienas komentaras

  • Vita

    Perskaičiau ir apstulbau. Žemaičių Naumiestyje gatvių apšvietimas išjungiamas 7.50! Tuo metu pilnos gatvės į mokyklas einančių mokinių. Maniau, kad vargšas seniūnas tiesiog lėšų neturi dar kokias 15 min ilgiau palaikyti įjungtą gatvių apšvietimą. Va taip tat 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite