Šiandien didžiuodamiesi galime sakyti: „Mes esame laisvi“

Kruvinųjų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių minėjimas šiemet buvo surengtas Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Po šv. Mišių niekas neskubėjo skirstytis, mat vyko šiai progai skirtas koncertas.

Šv. Mišias aukojo Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius ir vikaras Viktoras Daugėla.

Šv. Mišių metu buvo perskaityta ištrauka iš Evangelijos, kai Kristus su mokiniais sėdėjo prie vieno stalo su muitininkais ir nusidėjėliais, tokiu elgesiu didžiai papiktinęs Šv. Rašto aiškintojus… Savo pamoksle klebonas kan. Remigijus Saunorius paaiškino šio biblinio epizodo prasmę: ką rinkosi Kristus ir ką gyvenime renkamės mes. Ir paklausė: „Su kuo mes buvome anuo metu, Sausio 13-ąją: ar su tais, kurie paliko viską, kuriems žodis Laisvė buvo tarsi Kristaus kvietimas „Sek paskui mane?“.

Jie negalvojo vien apie save ir savo gyvenimą, jiems buvo brangi vos atgimusi mūsų Tėvynės Laisvė, atsidūrusi pavojuje. O gal mes atsidūrėme toje pusėje, kurie apsisprendė tyliai, ramiai išlaukti tuos visus įvykius, stebėti juos iš tolo pro savo kambario langą, kad vėliau galėtų prisijungti prie vadinamųjų nugalėtojų?

Buvo ir trečiasis variantas, kurie žengė su tais, kurie senais sovietiniais metodais stengėsi nutildyti laisvės šauklius… Broliai ir seserys, šiandien mes susirinkome padėkoti tiems, kurie rinkosi tą pirmąjį kelią ir jų buvo nepaprastai daug, o tarp jų buvo ir labai daug jaunimo. Negalvodami apie save jie budėjo dieną ir naktį, kad apgintų ir neleistų okupantams ir jiems pritariantiems nutildyti to Laisvės šauksmo. Sausio 13-ąją buvo 14-os žuvusiųjų, toks, matyt, buvo Dievo planas, kad mes nepamirštume, kokia kaina atgavome Laisvę…

Tarp žuvusiųjų buvo įvairiausių žmonių, 2 buvo septyniolikmečiai, 5 net nesulaukę 25-erių metų, 5 neperžengę 50-ies ir tik vienas buvo vos virš penkiasdešimties. Tarp jų viena moteris, vos pradėjusi savarankišką gyvenimą. Šiandien kiekvienas iš mūsų pagarbiai lenkiame galvas prieš tuos, kurie paaukojo savo gyvybes, kad didžiuodamiesi šiandien galėtume kiekvienas sakyti: „Mes esame laisvi“.

Pamokslą baigė kvietimu melstis ir prašyti Dievo malonių, suteikti amžiną džiaugsmą Dangaus karalystėje tiems kovojusiems ir gyvybę paaukojusiems už visus mus, už mūsų Lietuvą.

Koncertą pradėjo mišraus choro „Heide“ solistas Daumantas Matulis.

Po šventųjų Mišių žodį tarė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs, kad Sausio 13-oji yra tokia pat svarbi mūsų šalies istorijai, kaip ir Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: „Šios trys datos sukuria ypatingą mūsų tautos istorijos trilogiją, atspindi mūsų valstybės likimą. Šie įvykiai pakeitė Lietuvą. 14 mūsų tautiečių žūtis už Laisvę ir už mūsų ateitį – tai dar vienas mūsų istorijos netekčių ir aukų puslapis. Mes jį išgyvenome ir įrašėme į istoriją, bet Laisvės pergalės vedami mes įsipareigojome neužmiršti ir priminti ateinančioms kartoms apie tuos, kurie Laisvei atidavė didžiausią savo auką – gyvybę“.

Į jaukią katalikų bažnytėlę prisirinko šilutiškių.

Jų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute. Meras susirinkusiems palinkėjo: „Džiaugdamiesi laisve, būkime vieningi, būkime kartu rūpindamiesi savo krašto gerove“.
Po to jaukioje katalikų bažnytėlėje suskambo Laisvei skirtos giesmės, patriotinės dainos. Koncertą pradėjo mišraus choro „Heide“ solistas Daumantas Matulis, beje, šio choro vadovo Valterio Matulio sūnus, giesme „Panis Angelicus“.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite