Šedžiams darbymetis baigiasi kartu su paskutinėmis chrizantemomis

Darbų sezonas Šedžių ūkyje baigiasi lapkritį, kartu su paskutinėmis chrizantemomis. Na, beveik baigiasi, nes dar reikia paruošti šiltnamius kitam sezonui, kuris prasideda vasarį. Tokiu ritmu Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Žalpių kaime gyvena Šedžių šeimyna, kuri, turėdama nedaug žemės, šiltnamiuose augina gėles ir daržoves.

Arūno ir Linos Šedžių šiltnamiai Žalpiuose užima apie 16 arų.

Arūno ir Linos Šedžių šiltnamiai Žalpiuose užima apie 16 arų.

Arūnas ir Lina Šedžiai gyvena nuosavoje sodyboje, į kurią atsikėlė prieš 18 metų, tepraėjus porai dienų po vestuvių. Gražioje šeimoje auga 3 vaikai: jaunėlė dvejų metųkų Justė, trylikametė moksleivė Greta ir vyriausias,18 metų sulaukęs sūnus Dovydas, kurio tądien nebuvo namuose. Dabar jau daug žmonių žino apie Šedžių šiltnamius ir patys gėlių ar daržovių atvažiuoja, nemažai jų nuperka turguose, kur dažniausiai prekiauja šeimai talkinanti Linos sesuo Asta Pužienė.
Viskas prasidėjo nuo senos apgriuvusios, medžiais apžėlusios sodybos… Sodybą susituokti besiruošiantiems jaunuoliams iš giminių nupirko Arūno Šedžio tėveliai. Jauna pora persikraustė tuoj po vestuvių. „Buvo apie 4 hektarai žemės ir medžiais apžėlusi lūšna“, – prisiminė bendro gyvenimo pradžią Lina Šedienė. Šeima pradėjo ūkininkauti paskutiniais praėjusio amžiaus metais. Bandė auginti karves, turėjo kiaulių, sodino bulves, sėjo truputį gėlių. Deja, žemės buvo mažai, o tai trukdė ūkiui plėstis. Nusipirkti jos daugiau jauna šeima neturėjo iš ko. Į užsienį tuo metu niekas dar masiškai nevažiavo. Skursti neteko, bet ir pertekliaus nebuvo.

Agurkus jau skina, netrukus prinoks ir pomidorai.

Agurkus jau skina, netrukus prinoks ir pomidorai.

Šiltnamių ūkis prasidėjo nuo to, kai sėkmingai pavyko parduoti našlaičių. Šeima susidomėjo galimybe užsiauginti jų daugiau. Taip radosi pirmieji šiltnamiai, kurie dabar užima apie 16 arų. Pasistatyti juos sunku nebuvo, mat Arūnas yra geras stalius. O šiuo metu, nors tenka daug ir sunkiai dirbti, Šedžiai džiaugiasi, kad nebandė plėtoti pieno ūkio, nes su dabartinėmis kainomis sunku beišgyventi.
Savo žemėje ir šiltnamiuose Šedžiai augina gėlių, pomidorų, trumpavaisių agurkų, šiek tiek braškių ir šilauogių. Visa tai skirta pardavimui. Prisiminę neseniai kilusį triukšmą dėl didelių kalafiorų kainų, Šedžiai juokėsi, kad yra tekę auginti ir jų. O jeigu apie tokias kainas būtų iš anksto žinoję, viską kalafiorais būtų užsėję… Pasak jų, euras jų augalų kainas mažai tepakeitė, tik tiek, kiek pabrango sėklos.
Lydimi dukrų aprodydami savo ūkį, Lina ir Arūnas džiaugėsi, kad dabar apie jų šiltnamius daug kas žino. Žmonės dažnokai į sodybą patys atvažiuoja. Tik ne nustatytomis valandomis, o kada sugalvoję, todėl tenka nuolat būti pasiruošus priimti. Anksčiau patys ir į turgus važiuodavo, dabar mūsų rajono turgavietėse gėles ir daržoves pardavinėja Linos sesuo Asta Pužienė.

Prižiūrėti augalus ir prekiauti turguje padeda Linos Šedienės sesuo Asta Pužienė.

Prižiūrėti augalus ir prekiauti turguje padeda Linos Šedienės sesuo Asta Pužienė.

Anot Linos, ūkininkauti šiltnamiuose nėra nei lengva, nei paprasta. Kartais tenka neužmigti naktimis, kad prasidėjus šalnai spėtų šiltnamiuose užkurti krosneles. Jei pražiopsosi – visas darbas, investicijos ir būsimas pelnas pražus. Yra taip buvę.
Šeima gyvena panašiai kaip kurorto verslininkai – to, kas uždirbta per sezoną, turi užtekti išgyventi iki kito sezono. Ūkininkai pasakojo, kad darbai prasideda nuo vasario, kai perkamos pirmosios sėklos, užsakomi daigai. Įvairių augalų bei daržovių auginimo karuselė sukasi iki lapkričio, kai parduodamos paskutinės chrizantemos. Po to reikia nurauti augalų likučius, sukasti ir paruošti žemę naujam sezonui. Žiemos metu šiltnamiuose nieko neaugina, nes reikėtų daug kuro. Jokių projektų paramai gauti jie nėra rašę, tad ir paramos nėra gavę. Kol kas pasinaudojo tik parama keičiant šiferio stogus.
Šedžiai suspėja ne tik ūkiu rūpintis, bet ir gražiai savo sodybą prižiūrėti. Jų sodyba yra buvusi išrinkta viena iš gražiausiai tvarkomų Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje.
Paklausti, ar planuoja plėsti savo ūkį, statyti daugiau šiltnamių, šeimininkai patikino, kad to daryti nežada. Ir turimuose vos spėja suktis. „Vaikai kol kas žemės ūkiu nesidomi, o mes dirbsime kol turėsime jėgų ir sveikatos. Kaip bus toliau, pažiūrėsime…“ – pritariamai linksint galva mažakalbiui Arūnui, sakė jo žmona Lina.

Vaidotas VILKAS

Čia beveik visa Šedžių šeimyna, tik vyriausias sūnus Dovydas buvo išvykęs.

Čia beveik visa Šedžių šeimyna, tik vyriausias sūnus Dovydas buvo išvykęs.

Didžiausi plotai skirti dekoratyvinėms gėlėms.

Didžiausi plotai skirti dekoratyvinėms gėlėms.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite