Šedžiams darbymetis baigiasi kartu su paskutinėmis chrizantemomis

Darbų sezonas Šedžių ūkyje baigiasi lapkritį, kartu su paskutinėmis chrizantemomis. Na, beveik baigiasi, nes dar reikia paruošti šiltnamius kitam sezonui, kuris prasideda vasarį. Tokiu ritmu Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Žalpių kaime gyvena Šedžių šeimyna, kuri, turėdama nedaug žemės, šiltnamiuose augina gėles ir daržoves.

Arūno ir Linos Šedžių šiltnamiai Žalpiuose užima apie 16 arų.

Arūno ir Linos Šedžių šiltnamiai Žalpiuose užima apie 16 arų.

Arūnas ir Lina Šedžiai gyvena nuosavoje sodyboje, į kurią atsikėlė prieš 18 metų, tepraėjus porai dienų po vestuvių. Gražioje šeimoje auga 3 vaikai: jaunėlė dvejų metųkų Justė, trylikametė moksleivė Greta ir vyriausias,18 metų sulaukęs sūnus Dovydas, kurio tądien nebuvo namuose. Dabar jau daug žmonių žino apie Šedžių šiltnamius ir patys gėlių ar daržovių atvažiuoja, nemažai jų nuperka turguose, kur dažniausiai prekiauja šeimai talkinanti Linos sesuo Asta Pužienė.
Viskas prasidėjo nuo senos apgriuvusios, medžiais apžėlusios sodybos… Sodybą susituokti besiruošiantiems jaunuoliams iš giminių nupirko Arūno Šedžio tėveliai. Jauna pora persikraustė tuoj po vestuvių. „Buvo apie 4 hektarai žemės ir medžiais apžėlusi lūšna“, – prisiminė bendro gyvenimo pradžią Lina Šedienė. Šeima pradėjo ūkininkauti paskutiniais praėjusio amžiaus metais. Bandė auginti karves, turėjo kiaulių, sodino bulves, sėjo truputį gėlių. Deja, žemės buvo mažai, o tai trukdė ūkiui plėstis. Nusipirkti jos daugiau jauna šeima neturėjo iš ko. Į užsienį tuo metu niekas dar masiškai nevažiavo. Skursti neteko, bet ir pertekliaus nebuvo.

Agurkus jau skina, netrukus prinoks ir pomidorai.

Agurkus jau skina, netrukus prinoks ir pomidorai.

Šiltnamių ūkis prasidėjo nuo to, kai sėkmingai pavyko parduoti našlaičių. Šeima susidomėjo galimybe užsiauginti jų daugiau. Taip radosi pirmieji šiltnamiai, kurie dabar užima apie 16 arų. Pasistatyti juos sunku nebuvo, mat Arūnas yra geras stalius. O šiuo metu, nors tenka daug ir sunkiai dirbti, Šedžiai džiaugiasi, kad nebandė plėtoti pieno ūkio, nes su dabartinėmis kainomis sunku beišgyventi.
Savo žemėje ir šiltnamiuose Šedžiai augina gėlių, pomidorų, trumpavaisių agurkų, šiek tiek braškių ir šilauogių. Visa tai skirta pardavimui. Prisiminę neseniai kilusį triukšmą dėl didelių kalafiorų kainų, Šedžiai juokėsi, kad yra tekę auginti ir jų. O jeigu apie tokias kainas būtų iš anksto žinoję, viską kalafiorais būtų užsėję… Pasak jų, euras jų augalų kainas mažai tepakeitė, tik tiek, kiek pabrango sėklos.
Lydimi dukrų aprodydami savo ūkį, Lina ir Arūnas džiaugėsi, kad dabar apie jų šiltnamius daug kas žino. Žmonės dažnokai į sodybą patys atvažiuoja. Tik ne nustatytomis valandomis, o kada sugalvoję, todėl tenka nuolat būti pasiruošus priimti. Anksčiau patys ir į turgus važiuodavo, dabar mūsų rajono turgavietėse gėles ir daržoves pardavinėja Linos sesuo Asta Pužienė.

Prižiūrėti augalus ir prekiauti turguje padeda Linos Šedienės sesuo Asta Pužienė.

Prižiūrėti augalus ir prekiauti turguje padeda Linos Šedienės sesuo Asta Pužienė.

Anot Linos, ūkininkauti šiltnamiuose nėra nei lengva, nei paprasta. Kartais tenka neužmigti naktimis, kad prasidėjus šalnai spėtų šiltnamiuose užkurti krosneles. Jei pražiopsosi – visas darbas, investicijos ir būsimas pelnas pražus. Yra taip buvę.
Šeima gyvena panašiai kaip kurorto verslininkai – to, kas uždirbta per sezoną, turi užtekti išgyventi iki kito sezono. Ūkininkai pasakojo, kad darbai prasideda nuo vasario, kai perkamos pirmosios sėklos, užsakomi daigai. Įvairių augalų bei daržovių auginimo karuselė sukasi iki lapkričio, kai parduodamos paskutinės chrizantemos. Po to reikia nurauti augalų likučius, sukasti ir paruošti žemę naujam sezonui. Žiemos metu šiltnamiuose nieko neaugina, nes reikėtų daug kuro. Jokių projektų paramai gauti jie nėra rašę, tad ir paramos nėra gavę. Kol kas pasinaudojo tik parama keičiant šiferio stogus.
Šedžiai suspėja ne tik ūkiu rūpintis, bet ir gražiai savo sodybą prižiūrėti. Jų sodyba yra buvusi išrinkta viena iš gražiausiai tvarkomų Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje.
Paklausti, ar planuoja plėsti savo ūkį, statyti daugiau šiltnamių, šeimininkai patikino, kad to daryti nežada. Ir turimuose vos spėja suktis. „Vaikai kol kas žemės ūkiu nesidomi, o mes dirbsime kol turėsime jėgų ir sveikatos. Kaip bus toliau, pažiūrėsime…“ – pritariamai linksint galva mažakalbiui Arūnui, sakė jo žmona Lina.

Vaidotas VILKAS

Čia beveik visa Šedžių šeimyna, tik vyriausias sūnus Dovydas buvo išvykęs.

Čia beveik visa Šedžių šeimyna, tik vyriausias sūnus Dovydas buvo išvykęs.

Didžiausi plotai skirti dekoratyvinėms gėlėms.

Didžiausi plotai skirti dekoratyvinėms gėlėms.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite