Šedžiams darbymetis baigiasi kartu su paskutinėmis chrizantemomis

Darbų sezonas Šedžių ūkyje baigiasi lapkritį, kartu su paskutinėmis chrizantemomis. Na, beveik baigiasi, nes dar reikia paruošti šiltnamius kitam sezonui, kuris prasideda vasarį. Tokiu ritmu Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Žalpių kaime gyvena Šedžių šeimyna, kuri, turėdama nedaug žemės, šiltnamiuose augina gėles ir daržoves.

Arūno ir Linos Šedžių šiltnamiai Žalpiuose užima apie 16 arų.

Arūno ir Linos Šedžių šiltnamiai Žalpiuose užima apie 16 arų.

Arūnas ir Lina Šedžiai gyvena nuosavoje sodyboje, į kurią atsikėlė prieš 18 metų, tepraėjus porai dienų po vestuvių. Gražioje šeimoje auga 3 vaikai: jaunėlė dvejų metųkų Justė, trylikametė moksleivė Greta ir vyriausias,18 metų sulaukęs sūnus Dovydas, kurio tądien nebuvo namuose. Dabar jau daug žmonių žino apie Šedžių šiltnamius ir patys gėlių ar daržovių atvažiuoja, nemažai jų nuperka turguose, kur dažniausiai prekiauja šeimai talkinanti Linos sesuo Asta Pužienė.
Viskas prasidėjo nuo senos apgriuvusios, medžiais apžėlusios sodybos… Sodybą susituokti besiruošiantiems jaunuoliams iš giminių nupirko Arūno Šedžio tėveliai. Jauna pora persikraustė tuoj po vestuvių. „Buvo apie 4 hektarai žemės ir medžiais apžėlusi lūšna“, – prisiminė bendro gyvenimo pradžią Lina Šedienė. Šeima pradėjo ūkininkauti paskutiniais praėjusio amžiaus metais. Bandė auginti karves, turėjo kiaulių, sodino bulves, sėjo truputį gėlių. Deja, žemės buvo mažai, o tai trukdė ūkiui plėstis. Nusipirkti jos daugiau jauna šeima neturėjo iš ko. Į užsienį tuo metu niekas dar masiškai nevažiavo. Skursti neteko, bet ir pertekliaus nebuvo.

Agurkus jau skina, netrukus prinoks ir pomidorai.

Agurkus jau skina, netrukus prinoks ir pomidorai.

Šiltnamių ūkis prasidėjo nuo to, kai sėkmingai pavyko parduoti našlaičių. Šeima susidomėjo galimybe užsiauginti jų daugiau. Taip radosi pirmieji šiltnamiai, kurie dabar užima apie 16 arų. Pasistatyti juos sunku nebuvo, mat Arūnas yra geras stalius. O šiuo metu, nors tenka daug ir sunkiai dirbti, Šedžiai džiaugiasi, kad nebandė plėtoti pieno ūkio, nes su dabartinėmis kainomis sunku beišgyventi.
Savo žemėje ir šiltnamiuose Šedžiai augina gėlių, pomidorų, trumpavaisių agurkų, šiek tiek braškių ir šilauogių. Visa tai skirta pardavimui. Prisiminę neseniai kilusį triukšmą dėl didelių kalafiorų kainų, Šedžiai juokėsi, kad yra tekę auginti ir jų. O jeigu apie tokias kainas būtų iš anksto žinoję, viską kalafiorais būtų užsėję… Pasak jų, euras jų augalų kainas mažai tepakeitė, tik tiek, kiek pabrango sėklos.
Lydimi dukrų aprodydami savo ūkį, Lina ir Arūnas džiaugėsi, kad dabar apie jų šiltnamius daug kas žino. Žmonės dažnokai į sodybą patys atvažiuoja. Tik ne nustatytomis valandomis, o kada sugalvoję, todėl tenka nuolat būti pasiruošus priimti. Anksčiau patys ir į turgus važiuodavo, dabar mūsų rajono turgavietėse gėles ir daržoves pardavinėja Linos sesuo Asta Pužienė.

Prižiūrėti augalus ir prekiauti turguje padeda Linos Šedienės sesuo Asta Pužienė.

Prižiūrėti augalus ir prekiauti turguje padeda Linos Šedienės sesuo Asta Pužienė.

Anot Linos, ūkininkauti šiltnamiuose nėra nei lengva, nei paprasta. Kartais tenka neužmigti naktimis, kad prasidėjus šalnai spėtų šiltnamiuose užkurti krosneles. Jei pražiopsosi – visas darbas, investicijos ir būsimas pelnas pražus. Yra taip buvę.
Šeima gyvena panašiai kaip kurorto verslininkai – to, kas uždirbta per sezoną, turi užtekti išgyventi iki kito sezono. Ūkininkai pasakojo, kad darbai prasideda nuo vasario, kai perkamos pirmosios sėklos, užsakomi daigai. Įvairių augalų bei daržovių auginimo karuselė sukasi iki lapkričio, kai parduodamos paskutinės chrizantemos. Po to reikia nurauti augalų likučius, sukasti ir paruošti žemę naujam sezonui. Žiemos metu šiltnamiuose nieko neaugina, nes reikėtų daug kuro. Jokių projektų paramai gauti jie nėra rašę, tad ir paramos nėra gavę. Kol kas pasinaudojo tik parama keičiant šiferio stogus.
Šedžiai suspėja ne tik ūkiu rūpintis, bet ir gražiai savo sodybą prižiūrėti. Jų sodyba yra buvusi išrinkta viena iš gražiausiai tvarkomų Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje.
Paklausti, ar planuoja plėsti savo ūkį, statyti daugiau šiltnamių, šeimininkai patikino, kad to daryti nežada. Ir turimuose vos spėja suktis. „Vaikai kol kas žemės ūkiu nesidomi, o mes dirbsime kol turėsime jėgų ir sveikatos. Kaip bus toliau, pažiūrėsime…“ – pritariamai linksint galva mažakalbiui Arūnui, sakė jo žmona Lina.

Vaidotas VILKAS

Čia beveik visa Šedžių šeimyna, tik vyriausias sūnus Dovydas buvo išvykęs.

Čia beveik visa Šedžių šeimyna, tik vyriausias sūnus Dovydas buvo išvykęs.

Didžiausi plotai skirti dekoratyvinėms gėlėms.

Didžiausi plotai skirti dekoratyvinėms gėlėms.

Hits: 324

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Taip pat skaitykite