Savivaldybė nenori būti vaiku be motinos…
Po ilgesnės pertraukos Šilutės rajono savivaldybės vadovai surengė spaudos konferenciją įvykiams, darbams, susitikimas apžvelgti. Dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė.
„Vaikai be mamos…“
„Savivaldybės – vaikai be mamos, o Finansų ministerija – jų pamotė…“ – tokią citatą priminė meras Vytautas Laurinaitis iš tradicinio šalies merų susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda. Tokie susitikimai vyksta kasmet.
Šių metų rugsėjo 3 d. surengto forumo tema buvo apie savivaldos stiprinimą. O pacituota šmaikšti mintis apie vaikus be motinos ir jų pamotę buvusi Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos r. savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus. Forume pristatyta programa „Kurk Lietuvai“, pateikta situacijos analizė ir sprendimo būdai.
Tad kokių pokyčių reikia? Meras paminėjo 7. Regionai turi plėtros tarybas, jas būtina stiprinti. Savivaldybės ir centrinė valdžia turėtų veikti kaip lygiaverčiai partneriai. Būtina keisti savivaldos finansavimą: vos trečdaliui (30 proc.) deleguotų funkcijų gauna lėšų, 70 proc. – tik dalį būtinų lėšų. Labai suvaržyta savivaldybių teisė skolintis, tik 4 proc. Lietuvos skolos sudaro savivaldos paskolos. Tai itin menkas procentas, bene mažiausias Europos Sąjungoje, kurios valstybių narių savivaldybės gali skolintis 3-4 kartus daugiau.
Savivaldybėms reikia didesnių pajamų šaltinių: gali būti pelno mokestis, automobilių registracijos ir kt. Savivaldybės negali disponuoti žeme, nes Lietuvoje žemę valdo valstybė. Mažai teisių palikta savivaldai ir naudojant sutaupytas lėšas.
Prezidentas G. Nausėda forume pažadėjo globoti savivaldybių galias ir teises didinantį projektą. Valdovų rūmuose pasirašytas Seime atstovaujamų partijų memorandumas dėl savivaldos stiprinimo.
„Gera kryptis, nes, palyginus su Europos Sąjunga, Lietuvoje savivalda labai ribojama“, – sakė meras V. Laurinaitis.
Pagyrė už Šilutės tvarkymą
Rugsėjo pradžioje Šilutėje buvo surengtas Kultūros vertybių apsaugos departamento ir šios srities specialistų iš visos Lietuvos posėdis. Jame, anot administracijos direktoriaus V. Pozingio, dalyvavo gal pusės Lietuvos miestų bei rajonų atstovai, nes dėl COVID-19 viruso plitimo atvyko ne visi. Problemų paminėta daug. Pavyzdžiui, kai su minėtuoju departamentu tenka derinti vykdomus projektus, gauti leidimus, tai užtrunka labai ilgai, todėl vilkinami ir darbai. Po pasitarimo svečiai grupelėmis apžiūrėjo Šilutę. V. Pozingis informavo, jog klausta jų nuomonės, ką daryti, kaip tvarkyti senąsias Šilutės kapines šalia geležinkelio. Gal derėtų atkurti buvusius vartus, gal apjuosti medžių tvora?
Kalbėta ir dėl M. Jankaus ir kitų gatvių tvarkymo. Ar reikia atverti buvusią akmenų dangą? V. Pozingis svarstė, jog polinkis saugoti tai, kas buvo prieš šimtą ar daugiau metų, vertas diskusijos. Svečiai pagyrė Šilutę – čia vyksta daug darbų, miestas keičiasi ir gražėja. Kitą dieną svečiai apžiūrėjo Rusnę, susipažino su Pamariu.
Rusnėje, Kintuose
Meras pasidžiaugė: pavyko Žuvienės virimo čempionatas, pirmą kartą surengtas Rusnėje. Sala tinkama tam vieta, čia daug erdvės, upėje apstu vietos laivams švartuotis. Autobusas miestelėnus nemokamai vežė į šventę ir parvežė atgal į Šilutę.
Meras lankėsi Vyriausybėje ir toliau diskutavo dėl dalies nereikalingų pastatų pardavimo Kintuose, buvusios „Vėtrungės“ stovyklos teritorijoje. Yra statinių, kurie būsimai stovyklai nereikalingi – gautas už juos lėšas galima būtu skirti stovyklos atkūrimo darbams. Ilgai trunka visos derybos, o stovykla Kintuose galėtų tapti traukos centru, būtų naudinga ir jaunimui, ir įvairiems renginiams, gal ir Kintai atsigautų.
Aplinkos ministerijoje, su ornitologais tebediskutuojama dėl Pakalnės upės valymo. Aiškėja, kad reikėtų valant supilti saleles paukščiams perėti. Ši upė, kaip ir kiti vandens keliai Šilutės rajone, numatyta perduoti Vidaus vandens kelių direkcijai: ji imtųsi priežiūros, tvarkymo, kontrolės. Išvalius Pakalnės upę, laivai galėtų naudotis Rusnėje įrengtu uosteliu. Tai pagyvintų salos žmonių gyvenimą.
Apie COVID-19
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė informavo, kad per Centrinę pirkimų organizaciją užsakyta 50 tūkst. veido kaukių. Koronavirusas plinta, Savivaldybė, surinkusi biudžetinių švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir kitų įstaigų pageidavimus, rūpinasi nupirkti ir nuolat dalija įvairias apsaugos priemones.
„Švietimo, socialinių paslaugų ir kitos įstaigos aprūpintos apsaugos priemonėmis, kiek ir ko prašo – tiek gauna, jeigu reikės, pirksime papildomai“, – sakė V. Pozingis. Meras pastebėjo, jog priemonių buvo likę po karantino, tačiau prasidėjo mokslo metai, visko reikia daugiau, perkama. Net ir laikiklių dezinfekcinio skysčio flakonams įdėti reikia, pavyzdžiui, mokyklose. Vadovai patikino, kad perkant centralizuotai didesnius kiekius, kainuoja pigiau.
Priminta, kad vos 3 asmenys gydosi užsikrėtę COVID-19, rajone pavyko išvengti šio užkrato plitimo, nėra židinių. V. Laurinaitis priminė, jog mokiniams nereikėtų vykti į ekskursijas už rajono ribų. Tačiau jeigu mokyklos vadovas ir mokinių tėvai tam ryžtasi, jie ir prisiima atsakomybę… „Bus dar to laiko ekskursijoms…“ – mano meras.
Rugsėjo 1 d. rajone buvo sukaupta 7 tūkst. veido kaukių, 300 litrų dezinfekcinio skysčio, 10 tūkst. porų vienkartinių pirštinių, 400 vienkartinių chalatų, 1000 apsauginių akinių. Po rugsėjo 1 d. papildomai nupirkta 25 tūkst. veido kaukių, 2000 litrų dezinfekcinio skysčio, 750 apsauginių veido skydelių.
Stasė SKUTULIENĖ