Salos šventėje galėjai vėją pasigauti…

fondasRusniškiai ir šiaip nestokojantys svečių dar daugiau jų sulaukė vieną iš karščiausių šios vasaros dienų, šventėje „Pagauk Rusnės vėją“. Šįkart „gaudyti vėjo“ rinkosi ne įprastoje vietoje ant Atmatos kranto, bet parkelyje prie evangelikų liuteronų bažnyčios.

Moterys iš Rusnės pievų žolynų pynė vainikus.

Kur prieš šimtus metų turgaus būta
Dabartiniame Rusnės parkelyje amžių amžiais vykdavo dideli savaitiniai turgūs. Šventės proga ir vėl atsirado simboliniai Rusnės turgaus vartai. Žengti pro juos kvietė šventės vedlys.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė patikino, kad jau prieš 419 metų Rusnėje veikė savaitiniai turgūs, o 1792 m. tokia prekyba miesto aikštėje buvo įteisinta oficialiai.
Šįkart parko medžių paunksmėje įsikūrė amatininkai. Jie siūlė dirbinių iš gintaro, molio, nukaltų iš metalo, pagamintų iš kitokių medžiagų. Buvo net rankų darbo ožkų pieno muilo…
Karščiausia buvo prie vilkytiškio Dariaus Viliaus užkurto žaizdro, kur ant priekalo plakama iki raudonumo įkaitinta geležis pavirsdavo metaliniu kalvio kūriniu.
Bažnyčios pašonėje kudakavo vištos, pasigirsdavo gaidžių giedojimas – čia pulką dekoratyvinių vištų ir balandžių išrikiavo Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos nariai. Šventės dalyviai ir grožėjosi, ir rinko paukščių karalienę bei karalių.

Pasivaišinusieji rusniškės Rasos keptais pyragais dosniai aukojo Rusnės rožynui plėsti.

Rusnės bažnyčia
Garsūs būdavo ne tik senieji Rusnės turgūs – šlovinga ir Rusnės liuteronų bažnyčios istorija. Tai seniausi evangelikų liuteronų maldos namai Klaipėdos krašte, pirmoji rašytinė žinia apie bažnyčią mus pasiekia iš 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto rašto.
Gaisrų siaubiami maldos namai telkė salos žmones ne tik maldai. Pasak Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutė Servienės, rusniškiai bažnyčioje prieglobstį rasdavo ir per potvynius.
Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sandėliu, joje buvo įrengta sporto salė, net katilinė. Tik atgimimo laikais maldos namai grąžinti tikintiesiems.
Šventės atidarymas vyko būtent istoriniuose maldos namuose. Rusniškius ir jų svečius pasveikino atvykęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė džiaugėsi, kad ir po margą svietą išsibarstę rusniškiai vis prisimena savo kraštą ir net pasiūlo savo paramą: „Esame lyg viena šeima. Ir tie, kurie čia gyvename, ir tie, kurie visada prisimena Rusnę. Mūsų neskiria net didžiausi atstumai“.
Jos žodžius tarsi patvirtino gausus Rusnės pagrindinės mokyklos draugų būrys iš Beveršteto (Vokietija). Svečių vardu sveikino ponia Trautė Meuser. Kunigas Valdas Miliauskas pakvietė susitelkti maldai už Rusnę ir rusniškius.

Į šventę kvietė šventės šauklys.

Šventinę nuotaiką kūrė vokiečių kilmės bendrijos „Heide“ choras (vadovas Valteris Matulis).
Šilutės muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė supažindino su muziejaus parengta paroda apie iš Šilutės kilusią, tragiškai žuvusią Vokietijos dainininkę Aleksandrą. „Jos dainos „uždegė“ žmones. Vokietijoje susikūrė Aleksandros fanų klubas. Vienas klubo narys atvykęs į Šilutę padovanojo nemažai Aleksandros nuotraukų“, – pasakojo R. Šukienė. Aleksandros dainų padainavo iš Vokietijos atvykusi Dorotėja Loč ( Dorothee Lotch).
Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Egidijus Stancikas po bažnyčios skliautais deklamavo Vytauto Mačernio „Aš pažinau karalių tavyje“. Skambėjo eilės ir dainos apie Meilę, Tėvynę, Lietuvą. Atlikėjams akomponavo Kauno valstybinio choro koncertmeisterė Beata Vingraitė.
Ir mažiems, ir dideliems
Rusnės vėją gaudė ir maži, ir dideli. Prisiminta, kad beveik prieš 160 metų čia pirmąją garinę lentpjūvę atidarė Šlimas, o XIX a. pab. – XX a. pr. Rusnėje veikė 6 vėjo malūnai. Taigi, ir šventėje netrūko mažų vėjo malūnėlių, kuriuos nuspalvinti buvo kviečiami mažieji šventės dalyviai.
Vyresnieji išbandė rankos miklumą obuolio lupimo rungtyje – kas sugebės ilgiausią lupeną suformuoti. Pirmoji obuolį pasišovė lupti šilutiškė Monika. Komisijos pirmininkė Galina Deniušienė tuoj pat pamatavo – obuolio žievė be nutrūkimų siekė 105 cm. Ilgiausią – 165 cm – žievę nulupti pavyko gardamiškei Martai. Vis tiek praėjusios šventės rekordo – 233 cm žievės – niekas nepagerino.
Iš obuolių žievelių virė gardžią arbatą, ja vaišino visus ištroškusius.
Birutė Servienė pamokė, kaip pinti iš vasaros pievų žolynų vainikus. Vakare 26 vainikai su degančiomis žvakutėmis buvo paleisti į tvenkinį prie bažnyčios.
Kokia Rusnės šventė be žuvienės! Jos netrūko net dviejuose katiluose. Kareiviška koše vaišino pasieniečiai, o Rusnės seniūnija siūlė vėsintis šaltibarščiais..
Apie Rusnės žoleles porino Virgilijus Skirkevičius, o paragavusieji Rusnės punšo skubėjo jo įsigyti pas rusniškę Violetą Benetienę ir jos dukrą Eglę. Kintiškiai siūlė lauktuvių namiškiams parnešti visokiausių kepinių.
Netrūko linksmybių
Savaitę Rusnėje stovyklavę „Lūgnės“ sportinių šokių klubo šokėjai surengė siautulingą koncertą. Bemat ištirpo barjeras tarp šokėjų ir žiūrovų, mat jaunimas sportinius šokius demonstravo čia pat trinkelėmis grįstoje parko aikštelėje ant patiestos dangos.
Po jų tautinių šokių pynę pynė „Šėltinis“ (vadovė Nida Sakalauskienė) iš Pasvalio kultūros centro Ustukių kultūros skyriaus. Svečiams nenusileido ir šokių kolektyvas „Rusnietis“ (vadovė Solveiga Mockienė). Armoniką virkdė Mindaugas Nogaitis.
Visą savaitę prieš šventę Rusnėje vyko meniniai vakarai, įdomūs susitikimai. Į koncertus kvietė Šilutės varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“ (vadovas Gražvydas Raila), Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ (vadovė Aušra Šlažienė).
Nors šiemet rusniškiai negavo finansavimo įprastai organizuojamam dailininkų plenerui, tačiau pleneras įvyko. Rusniškių tradicijai nutrūkti neleido Šilutės verslininkas Saulius Stankevičius, plenero dalyvius apgyvendinęs savo viešbutyje.

Laima PUTRIUVIENĖ

Varžytuvės – kieno obuolio žievė ilgiausia.

Rusniškė Inesa Bukantienė kuria originalius papuošalus.

Šoka „Lūgnės“ šokėjai.

Hits: 102

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Taip pat skaitykite