Ryškėja estakados į Rusnę kontūrai

Savaitgalį Rusnėje ir Šilutėje lankėsi LR Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir gerokai dažnesnis svečias mūsų kraštuose – LR Seimo narys Artūras Skardžius. Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje su atvykusiais daugiausiai kalbėtasi apie susisiekimo problemas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (trečias iš dešinės), girdint Seimo nariui Artūrui Skardžiui, patikino savivaldybės vicemerą Algirdą Balčytį, administracijos direktorių Sigitą Šeputį ir dalyvavusius Tarybos narius, kad sėkmės atveju garsioji estakada į Rusnę galėtų būti pradėta statyti 2017 metais. Petro Skutulo nuotr.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (trečias iš dešinės), girdint Seimo nariui Artūrui Skardžiui, patikino savivaldybės vicemerą Algirdą Balčytį, administracijos direktorių Sigitą Šeputį ir dalyvavusius Tarybos narius, kad sėkmės atveju garsioji estakada į Rusnę galėtų būti pradėta statyti 2017 metais.
Petro Skutulo nuotr.

 

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad atvyko apžiūrėti Rusnėje sparčiai statomą mažųjų laivų uostą Pakalnės upėje ir būsimos estakados statybos vietą. Ministras pasidžiaugė, kad naujasis Pakalnės uostas bus pritaikytas ne tik žvejams, bet ir rekreaciniams tikslams. Kartu apgailestavo, kad upė neišgilinta ir įplaukti į uostą didesnės grimzlės laivai negalės. Jis paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo koordinuojami skirtingų žinybų veiksmai, o uosto projekte gilinti upės vagą nėra numatyta. Buvo nutarta statyti uostą, o Pakalnės vagą pagilinti vėliau.
Kalbėdamas apie estakadą į Rusnę per potvynių semiamą vietą susisiekimo ministras paaiškino, kad šiuo metu atliekama poveikio aplinkai vertinimo studija. Tai užtruks 10-12 mėnesių. Būsimos estakados vietoje ministras kalbėjo: „Jeigu vertinimo išvadoms pritars gyventojai, Savivaldybės taryba, bus galima judėti toliau Manau, kad pradėti estakados statybos darbus galėsime 2017 metais. Gal kiek anksčiau. Esame šiek tiek nudegę nagus su Panemunės tiltu, kai nepakankamai ištyrus paaiškėjo, kad kelias pastatytas ant 9 metrų durpių sluoksnio ir dar neeksploatuojamo kelio paviršius pradėjo slūgti. Bijome, kad kas nors panašaus neatsitiktų ir su estakada“.
LR Seimo narys Artūras Skardžius pridūrė, kad priešprojektiniai tyrimai ir hidrodinaminės padėties tyrinėjimas užtruko 1,5 metų. Peržiūrėti 5 estakados statybos projektai ir nuo pat 1972 metų rengti dokumentai. Paaiškėjo, kad turimais dokumentais pasinaudoti nelabai pavyks, nes norima pastatyti tvirtą ilgalaikę estakadą, o ankstesniuose projektuose buvo numatytos arba laikinos lengvų metalinių konstrukcijų, arba tik vienos krypties eismo estakados.

Pakalnės uoste jau šį rudenį galės švartuotis žvejų ir poilsiautojų mažieji laivai.

Pakalnės uoste jau šį rudenį galės švartuotis žvejų ir poilsiautojų mažieji laivai.

Į klausimą, ar iki 2020 metų bus rekonstruotas kelias į Rusnę, ministras atsakė, kad viskas priklausys nuo būsimų darbų apimties. Jeigu esamo kelio sankasos pagrindai geri, tai kelią bus galima renovuoti. Jeigu sankasa prasta, vieno kilometro kaina išaugtų iki 400 tūkst. €, o tai per brangu. Neliks lėšų kitoms savivaldybėms. Tuo tarpu jau šį rudenį už 70 milijonų € ruošiamasi pradėti asfaltuoti kelius gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 1000 gyventojų. Numatoma išasfaltuoti apie 300 km kelių, naikinant tarp asfalto dangų esamus žvyrkelių ruožus.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis teiravosi, kada bus sutvarkyta pagrindinė Švėkšnos miestelio gatvė. Investicinis projektas parengtas 2009 metais, nutiestos visos komunikacijų sistemos. „Bendruomenės vardu prašau, kad projektas būtų įgyvendintas“, – kalbėjo A. Šeputis. Pagyręs seniūną už rūpestingumą, R. Sinkevičius paaiškino, kad šiais metais lėšų nebėra, tačiau kitais metais gatvę būtų galima sutvarkyti. Į klausimą, ar bus atnaujintas keleivinio traukino eismas į Klaipėdą, ministras atsakė, kad tai priklauso nuo keleivių srauto.
„Keleivių vežimas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet atneša apie 30-40 milijonų € nuostolių, kuriuos tenka dengti iš pelno, uždirbto pervežant krovinius, nuomojant vagonus ir t. t. Tai mažina įmonės konkurencingumą. Jeigu keleivių bus, maršrutas gali veikti“, – paaiškino R. Sinkevičius.

Į Pakalnės uosto fundamentą įbetonuota kapsulė, kurioje esantį laišką ateities kartoms pasirašė ir dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiuo objektu rusniškiams atkakliai rūpinęsis Seimo narys Artūras Skardžius, savivaldybės atstovai, Rusnės seniūnė.

Į Pakalnės uosto fundamentą įbetonuota kapsulė, kurioje esantį laišką ateities kartoms pasirašė ir dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiuo objektu rusniškiams atkakliai rūpinęsis Seimo narys Artūras Skardžius, savivaldybės atstovai, Rusnės seniūnė.

Savivaldybės tarybos narys Alfonsas Vanagas domėjosi, ar bus toliau plečiamas kelias Šilutė – Klaipėda. Geresnės eismo sąlygos pagerintų susisiekimą tarp šių miestų. Į šį klausimą ministras neatsakė, negalįs prisiminti, kurie iš 21 tūkst. kilometrų Lietuvos kelių bus tvarkomi. Jam į pagalbą atėjo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, kurio žiniomis, jau yra parengtas kelio atkarpos nuo Saugų gyvenvietės iki Tenenio upės tvarkymo projektas.
Spaudos konferencijoje trumpai kalbėjo ir LR Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, kuris paaiškino, kad mūsų rajone dalyvavo trijuose susitikimuose. Jis apsilankė Macikų socialinės globos namuose, Šilutės senelių globos namuose ir Socialinių paslaugų centre. Svečias sakė, kad nors susitikimai buvo įdomūs, tačiau, kad jie būtų konstruktyvesni, reikėtų lankytis dažniau, ir tai jis žadėjo padaryti. Algirdas Sysas jau 18 metų yra LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.
Tą pačią dieną Švėkšnoje su žemdirbiais susitiko žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis. Jis išgirdo nemažai klausimų dėl pieno, grūdų pirkimo kainų, pieno kokybės nustatymo, ekologinio ūkininkavimo. Ūkininkams rūpėjo kuo daugiau sužinoti apie neseniai imtą linksniuoti žalinimą, daugiamečių pievų ir ganyklų išlaikymą, žaliąjį ir juodąjį pūdymą.
Jie neslėpė nuogąstavimų, kad Šilutės rajonas, sudarius naujus ūkininkavimo sąlygų žemėlapius, nebetenka nepalankios ūkininkauti vietovės statuso ir priskirtas prie potvynių užliejamų teritorijų. Tai palietė viso rajono, ne tik Švėkšnos ūkininkus. Potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka sumažėja bemaž dvigubai. Švėkšniškiai stebėjosi, kad šalia esantis Šilalės rajonas įrašytas į nepalankių ūkininkauti teritorijų sąrašą, o švėkšniškiai neva skęsta…

„Pamario“ korespondentų informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite