Rusniškiai teatro kalba pasakojo apie nenuoramą žmoną

FONDASSalos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje, parodyta spektaklio premjera. Pagal Juozo Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ spektaklį pastatė Rusnės salos teatras. Spektaklį režisavo Daiva Plikšnienė, vaidmenis kūrė rusniškiai vaidintojai Inesa Bukantienė, Sandra Mažeikienė, Marytė Pankevičienė, Raimundas Plikšnys, spektaklyje debiutavo Rasa Jakienė.

Ponių Paspirgienės (Inesa Bukantienė) ir Duknienės (Sandra Mažeikienė) reikalai.

Kad vasarą daugelis atostogauja, negalėjai sakyti, ieškodamas vietos sekmadienio pavakarę Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje. Atrodė, kad rusniškiai niekur ne išvažiuoja, ne poilsiauja – tik skuba į kultūrinius renginius… Nors nebuvo jokių spektaklio premjeros afišų (išskyrus socialinį tinklapį), salėje laisvų vietų neliko. Tai dar kartą patvirtino, kad rusniškiams reikalingi kultūros namai ir erdvesnė salė.
Spektaklio režisierė Daiva Plikšnienė prieš pakylant simbolinei teatro uždangai atskleidė, kad rusniškiai teatralai J. Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ vartė, narstė ir suvaidino „rusnietiškai“. Nekantraujantiems žiūrovams palinkėjo juoktis taip, kad net langai drebėtų, o jei ašaros byrėtų, tai tik taip, kad režisierė nematytų…

Melancholiškas siuvyklos direktorius ponas Patarakas (Raimundas Plikšnys) ir ponai Paspirgiai (Robertas Januška ir Inesa Bukantienė).

Žiūrovai tiksliai vykdė režisierės prisakymą – juokėsi. Ir kaip nesijuokti, jei scenoje kuriamas nors ir šiek tiek perdėtas, bet vis tiek kasdieninis gyvenimas.
„Didžioji kombinatorė“, – vos tvardydama juoką tarstelėjo rusniškė apie vieną pagrindinių spektaklio personažų – ponią Daratą Paspirgienę. Į šį vaidmenį puikiai „įsikūnijo“ ir valdingos, isteriškos padėtį visuomenėje turinčio vyro žmonos vaidmenį sukūrė rusniškė Inesa Bukantienė.
Daratos Paspirgienės vyro Tomo tik darbe – teismo rūmuose – prisibijo net didžiausi banditai, o namuose jis yra tik žmonos po šlepete prispaustas vyras. Paklusnus žmonai vyras paklusniai įsivelia į žmonos suktybių pinkles. Tačiau po vieno isteriško žmonos priepuolio, kai į namus buvo iškviesta medikė, vaistų pasiūliusi ne apalpusiai žmonai, o būtent Tomui, jis įgavo drąsos ir pagaliau parodė „vyriškumą“.
Audringa žiūrovų reakcija tik patvirtino, kad gyvenime visko būna…

Laima PUTRIUVIENĖ

Scenos debiutantė Rasa Jakienė (nuotraukoje kairėje) sukūrė medikės vaidmenį.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite