Rusniškiai teatro kalba pasakojo apie nenuoramą žmoną

FONDASSalos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje, parodyta spektaklio premjera. Pagal Juozo Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ spektaklį pastatė Rusnės salos teatras. Spektaklį režisavo Daiva Plikšnienė, vaidmenis kūrė rusniškiai vaidintojai Inesa Bukantienė, Sandra Mažeikienė, Marytė Pankevičienė, Raimundas Plikšnys, spektaklyje debiutavo Rasa Jakienė.

Ponių Paspirgienės (Inesa Bukantienė) ir Duknienės (Sandra Mažeikienė) reikalai.

Kad vasarą daugelis atostogauja, negalėjai sakyti, ieškodamas vietos sekmadienio pavakarę Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje. Atrodė, kad rusniškiai niekur ne išvažiuoja, ne poilsiauja – tik skuba į kultūrinius renginius… Nors nebuvo jokių spektaklio premjeros afišų (išskyrus socialinį tinklapį), salėje laisvų vietų neliko. Tai dar kartą patvirtino, kad rusniškiams reikalingi kultūros namai ir erdvesnė salė.
Spektaklio režisierė Daiva Plikšnienė prieš pakylant simbolinei teatro uždangai atskleidė, kad rusniškiai teatralai J. Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ vartė, narstė ir suvaidino „rusnietiškai“. Nekantraujantiems žiūrovams palinkėjo juoktis taip, kad net langai drebėtų, o jei ašaros byrėtų, tai tik taip, kad režisierė nematytų…

Melancholiškas siuvyklos direktorius ponas Patarakas (Raimundas Plikšnys) ir ponai Paspirgiai (Robertas Januška ir Inesa Bukantienė).

Žiūrovai tiksliai vykdė režisierės prisakymą – juokėsi. Ir kaip nesijuokti, jei scenoje kuriamas nors ir šiek tiek perdėtas, bet vis tiek kasdieninis gyvenimas.
„Didžioji kombinatorė“, – vos tvardydama juoką tarstelėjo rusniškė apie vieną pagrindinių spektaklio personažų – ponią Daratą Paspirgienę. Į šį vaidmenį puikiai „įsikūnijo“ ir valdingos, isteriškos padėtį visuomenėje turinčio vyro žmonos vaidmenį sukūrė rusniškė Inesa Bukantienė.
Daratos Paspirgienės vyro Tomo tik darbe – teismo rūmuose – prisibijo net didžiausi banditai, o namuose jis yra tik žmonos po šlepete prispaustas vyras. Paklusnus žmonai vyras paklusniai įsivelia į žmonos suktybių pinkles. Tačiau po vieno isteriško žmonos priepuolio, kai į namus buvo iškviesta medikė, vaistų pasiūliusi ne apalpusiai žmonai, o būtent Tomui, jis įgavo drąsos ir pagaliau parodė „vyriškumą“.
Audringa žiūrovų reakcija tik patvirtino, kad gyvenime visko būna…

Laima PUTRIUVIENĖ

Scenos debiutantė Rasa Jakienė (nuotraukoje kairėje) sukūrė medikės vaidmenį.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite