Rusniškiai ir ventiškiai jau pabandė žiemą iš kiemo vyti

Matyt, labai jau žiema nusibodo rusniškiams ir ventiškiams, nes praėjusį savaitgalį, Užgavėnių nebesulaukę, jau varė žiemą iš kiemo. Ratuoti ir pėsti rinkosi šventės dalyviai ir žiūrovai į šventę, vykusią ant Kuršių marių kranto ir prieplaukoje prie Atmatos upės, Rusnėje, paskanauti blynų, košės su spirgučiais pašmėkioti, pažaisti ir pašėlioti.

Rusnėje – ne sausakimša, bet ir nemažai.

Rusniškiai moka gražiai šventes organizuoti, tad savaitgalį prie Atmatos upės į uostelį skubėjo vaikai, suaugusieji ir įvairūs svečiai. Organizatoriai žadėjo daug linksmybių. Garavo puodai, čirškėjo keptuvės. Persirengėliai linksmino susirinkusius: žaidė Kanapinio vestuves. Į nuotakas siūlėsi Daktarė, Ragana, Giltinė, Lašininė, Čigonė. Buvo daug juoko, linksmybių ir žaidimų, grojo kapelija.
Į Ventės ragą sekmadienį suvažiavo tiek žmonių, kad nebuvo nė kur mašinos pasistatyti (jokia paslaptis, kad taip dažnai pasitaiko). O dar kiek pėsčiųjų susirinko! Čia smagiai dūko persirengėliai iš Ventės ir Šturmų bendruomenės, Traksėdžių, Juknaičių ir net Usėnų. Netrūko linksmybių ir žaidimų, blynų ir gardžios košės kiekvienas galėjo paskanauti kokios tik norėjo. Traksėdiškiai blynų net su lašiša iškepė. Užtat ragautojų atsimušti negalėjo. Garavo karšta kava ir arbata, spurgos spirgėjo ir pyragais kvepėjo.
Čia vyko arši Kanapinio ir Lašininio kova. Atvažiavę ant senovinės krosnies, labiausiai prikaustė vaikų dėmesį – jie taip pat norėjo šia transporto priemone pasivažinėti…
Lašininis, sunkiai ant žemės išsiritęs, sulaukė Lašininio patyčių, tačiau kova buvo apylygė – nė vienas nenorėjo pasiduoti. Žaidimų ir varžybų buvo įvairiausių, Čigonės buvo sumanios ir išradingos, vėžinosi karučiu ir linksmino šventės dalyvius. Vėliau visų dėmesį savo muzikike patraukė Sartininkų kaimo kapela „Kamana“. Ėmė suktis šokėjai, nuvinguriavo rateliai.
Vėliau liepsnose paskendo Morė, kuri iki tol Kuršių marių pakrantėje išdidžiai iškėlusi galvą stebėjo susirinkusius.
Birutė Morkevičienė

 

Rusniškių Morė.

Ventės rago Morė buvo paaukota ugniai.

Lašininis sunkiai ropštėsi iš savo „mašinos“.

Vaikai taip pat panoro pasivažinėti.

Užgavėnių kaukės – būtinas šventės atributas.

Mes galime ir pačios pasilinksminti – turim tokią teisę.

Blynų bus gardžių.

Manto blynai gardžiausi – su lašiša.

Hits: 1206

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite