Rusnės salos žemdirbiai Rusijos embargo pasekmių nejaučia

Net 1595 m. Kasparas Hennenbergeris, aprašydamas Rusnės apylinkes, pažymi, kad ten esančios žemos vietos, ariamų laukų nedaug, žmonės teturi daržus. Nedideli daržininkystės ūkiai, kaip ir šienavimas ar žuvininkystė, čia klestėjo visais laikais.

Rusniškiai daržininkai Ramutė ir Sergėjus Lacko savo daržoves išparduoda turguje.

Daržo karalienės
Ramutė ir Sergėjus Lacko saloje augina daržoves. Vieni iš pirmųjų Rusnėje pradėję auginti morkas su pasididžiavimu išrauna pirmą pasitaikiusį kuokštą iš savo morkų lauko. 30 arų laukas prie namų tėra dalis viso jų ploto – augina 1,5 ha. Morkos – didelės, tiesios, vešlūs jų lapai. Tikros daržo karalienės. Jau antrus metus ūkininkai augina ‚Bangor‘ veislės ypač sultingas morkas.
Sergėjus pasakoja, kaip jam anksčiau yra tekę sėti morkas: parsineštą upės pakrantės smėlį kaitindavo dubenyje ant viryklės, sijodavo, maišydavo su sėklomis santykiu dvi stiklinės smėlio ir degtukų dėžutė sėklų. Mišinį pildavo į plastikinį butelį nuo vaisvandenių. Per skylutę butelio dugne byrant mišiniui ūkininkas pasėdavo morkas. Kokiu greičiu sėti, išsiaiškindavo namuose bandymą atlikdamas ant perskaitytų laikraščių…
Tik vėliau įsigijo sėjamąją. Daržininkyste, kaip ir daugelis rusniškių, sutuoktiniai užsiėmė ir sovietmečiu. Ramutė pamena, kad net mokydamasi mokykloje su tėvu važiuodavo pardavinėti bulvių į Karaliaučių.
Be morkų, ūkininkai augina bulvių, burokėlių, kopūstų, svogūnų, kuriuos taip pat išparduoda turguje. Bulvių iš jų perka ir vienos rajono mokyklos valgykla. Pavasarį turguje ūkininkai siūlo savo šiltnamiuose užaugintų pomidorų daigų. Rusniškiai daržovių augintojai domisi ūkininkavimo naujovėmis, vis atnaujina sėklą.

Lacko užaugintų kopūstų laukas.

Perka dėl išvaizdos ir skonio
Lacko šeima augina ne tik morkas, bulves, bet ir burokėlius, kopūstus, svogūnus, pomidorus. Pirkėjai jų užaugintas daržoves vertina dėl skoninių savybių. Pirmą kartą perkantieji neretai klausia, ar jos parvežtos iš Lenkijos – netiki, kad tokio dydžio ir puikios išvaizdos morkos užauga ir čia. Nepatiklių pirkėjų daug. Jei daržovė graži, klausia, kokiomis trąšomis buvo maitintos.
Sergėjus sako, kad to nedarytų vien todėl, kad būtent morkos juk perkamos mažiems vaikams, mamos iš morkų spaudžia sultis. Šiemet į kopūstus įsimetė kopūstinukė, tačiau ūkininkas ir prieš ją nesiėmė priemonių. Į kopūstų lauką prie namų šernai neužsuka, tačiau į tolimesnį neretai įsisuka.
Visus ūkininkavimo darbus įveikia patys, nors kartą buvo sukvietę ir giminaičių talką.
Pamena, kad ūkininkavimo pradžioje teko vargti labiau. Daržoves nuraudavo, nulaužydavo lapus, išrūšiuodavo, sukraudavo į traktoriaus priekabą, vėl iškraudavo… Jau ne pirmus metus daržovių augintojų naštą lengvina įsigyti daržovių nuėmimo agregatai: kasamoji, rūšiuotuvas, sodinamoji. Kombainu nukasa bulves, nurauna morkas, nuima burokėlius. Daržovėms yra įrengtas sandėlis, kuriame pats ūkininkas sumeistravo ventiliaciją.
Sutuoktiniai pastebi, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėjo pirkėjų. Anot jų, kalta emigracija. „Dabartiniai šeštadieniniai turgūs žmonių skaičiumi prilygsta ankstesniems trečiadieniniams“, – sakė Ramutė. Per vieną dieną turguje ūkininkai parduoda apie 20 maišų bulvių. Perkamiausios, kurių kilogramo kaina svyruoja nuo 80 centų iki 1 lito. Mažų bulvių galima nusipirkti ir už 60, net 40 centų. Ūkininkai pastebi, kad pirkėjai neskuba pirkti didžiausių, o rudenėjant žino, kad pirkėjai žiemos atsargoms bulvių užsisako maišais. Vienas iš geros prekybos barometrų – pirkėjai ieško ūkininkų. Žiemą turgavietėje pakeitę vietą, pastebėjo, kad pirkėjai jų pasigenda.
Pirkėjams siūlo ,Barvina‘, ‚Beluga‘, ‚Vineta‘ veislių bulvių. Vienas pirkėjai pamėgo už tai, kad miltingos, kitas, – kad yra kietesnės ir labiau tinka mišrainėms. Ūkininkai sako, kad bulvėmis reikia prekiauti visus metus. Todėl augina ir ankstyvųjų. Šiemet bulves pasodino balandžio pradžioje, o prieš Jonines jau kasė.
ŽŪB „Sala“
Vienintelė Šilutės rajone veikianti žemės ūkio bendrovė „Sala“ yra įsikūrusi Rusnėje. Bendrovė augina apie 300 galvijų, iš kurių 120 – melžiamos karvės. Iš olandų juodmargių per metus primelžiama po 5200 litrų pieno. Pasak bendrovės pirmininko Arūno Beržinio, primilžiai galėtų būti ir didesni, jei bendrovė turėtų daugiau ariamos žemės. Tačiau apie tai gyvenantiems saloje belieka tik pasvajoti.
Pavasarį net 30 ct už litrą buvo sumažintos pieno pirkimo kainos – akcinei bendrovei Vilkyškių pieninei pieną tiekianti ŽŪB tegauna po 85 ct.
Pasak A. Beržinio, jei supirkėjas pieno nebepirktų, bendrovė būtų priversta karves parduoti. Tačiau ir tai nebūtų lengva, nes kam tas karves įsiūlysi, kad ir už mažą kainą. Bandyti sudaryti sutartis su kitais pieno pirkėjais taip pat neplanuojama.
„Rankų nenuleisime, dirbsime…“ – sakė A. Beržinis, netikintis jokiais Vyriausybės pažadais paremti žemdirbius. Veltui dalyti pieną mokykloms, darželiams ar kitoms įstaigoms, kaip siūloma, nebūtų taip paprasta. Kas išvežios po bidoną, kas garantuos taip vežiojamo pieno kokybę?
A. Beržinio žodžiais, visokių krizių būta ir anksčiau, patirties įgyta. Ta patirtis karti: kaip visada labiausiai nukentės gyvulių augintojai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės