Rusnės bendruomenė kyla į kovą

Šiemet jau trečią kartą Rusnės miestelio gyventojus nuo pasaulio atskiria potvynio banga. Kaip ir kasmet, salos gyventojai mano, kad valdžia tam tinkamo dėmesio neskiria, jie toliau laukia, kada gi pradės statyti legendinę estakadą. Ko gero, vietinių gyventojų kantrybė išseko jie nutarė patys imtis ryžtingų veiksmų – šį ketvirtadienį žada rengti piketą Vilniuje.

2013 metų potvynis.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Rusniškiai nepasiduos
Rusniškiai ketina važiuoti prie Vyriausybės ir surengti piketą, mat jau daugiau nei dešimtmetį jie valdžios prašo, kad ši pastatytų 400 metrų estakadą, kuri potvynio metu jų neatskirtų nuo pasaulio.
Rusnės bendruomenė nusiteikusi kovingai. „Mes norime, kad mus išgirstų. Tai pirmas mūsų piketas, todėl jei juo nieko nepasieksime, tai darysime tol, kol būsime išgirsti. Jei prireiks, piketuosime ir kas tris mėnesius. Iki šiol valdžia mus tik apipildavo pažadais. Šį kartą mes nenusileisime“, – „Pamariui“ kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Apie estakadą jau kalbama ištisus dešimtmečius. Pažadais buvo maitinami dabartinių rusniškių tėvai, seneliai, kurie į Anapilį iškeliavo nesulaukę išsvajotosios estakados… Pažadai vis dar barstomi – iš viso daugiau kaip 30 metų. Kiek tai dar gali tęstis?
Gyventojai žino, kad jau buvo paruošti planai, brėžiniai ir ne kartą skaičiuota, kiek kainuotų estakados statyba. Dabar kalbama, kad suma galėtų siekti net 7 milijonus eurų. „Mums nereikia antro Griniaus tilto. Užtektų 2 m aukščio kelio pakėlimo su pralaidomis“, – jau anskščiau yra sakiusi D. Drobnienė. Rusnės seniūnė patikino, kad jei valdžia duotų kelio ruožą ir leistų pasidaryti taip, kaip vietiniai gyventojai nori, tai su verslininkų pagalba jau seniai estakada stovėtų ir nereikėtų laukti dešimtmečius.
Kada išsipildys rusniškių svajonė, leidžianti jiems potvynio metu keliauti nevaržomai, vis dar lieka neaišku. Miestelio žmonės kovos ir lauks, kada gi prasidės realūs estakados statybos darbai. Jei piketas neduos jokios naudos, o valdžia tylės, vietiniai nusiteikę imtis rimtesnių veiksmų, pavyzdžiui, paduoti šalies vyriausybę į teisimą. „Vietiniai miestelio žmonės nebenusiramins. Rusnės bendruomenė jau tariasi su teisininkais. Jei prireiks, duosime valdžią į teismą dėl žmogaus teisių pažeidimo“, – kalbėjo Rusnės seniūnė.

Išlaidos nesuskaičiuojamos
Potvynio banga kelią į Rusnę užlieja jau ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Per apsemtą kelio ruožą žmones kelia traktoriaus

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.

velkamu tralu, tai kelia nemažai pavojų. Potvynio srovė tralą gali nunešti nuo kelio. Tačiau tai kelia ne tik pavojų, bet ir kasmet kainuoja Savivaldybei nemenkus pinigus. Kasdien, nuo 6 iki 22 val. pirmyn atgal zuja kelininkų technika. Ja per dieną perkeliama iki 800 mašinų. Tačiau kitos išeities rusniškiai neturi. Norintiems vietiniams patekti į darbus, vaikams į mokyklas – šis kelio ruožas vienintelis. Žinoma, kad kėlimasis tokiu specialiu transportu kainavo per 450 tūkst. eurų. Šie pinigai buvo išleisti vos per 190 dienų, kai kelio ruožas buvo apsemtas. Tokius skaičius LRT radijo laidoje pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys skaičiuoja didelius nuostolius potvynio metu. „Ūkininkai patiria nemenką nuostolį, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pienas. Kur jį dėti? Pilti į upę? Žinoma, stambesni ūkininkai gali patys išvykti ir patekti į Rusnės salą ir per potvynį. Tačiau ką daryti smulkesniems?
Šiais laikais ne vienas skubame į darbą, vaikai – į mokyklas, ir jei susergame reikia pasirodyti gydytojui. Potvynio metu esame izoliuojami, nes mažėja gyventojų, kai kurie žmonės emigruoja. Tai yra didžiausias mūsų nuostolis“, – kalbėjo R. Plikšnys. Anot jo, kasmet potvyniai Rusnėje dažnėja ir tęsiasi apie 2-3 mėnesius.
Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios Velykos senjorų namuose prie Šyšos

Pernai, Joninių išvakarėse, atidaryti privatūs Pamario senjorų namai netrukus minės pirmąsias veiklos metines, o savaitgalį čia gyvenantys 17 senjorų šventė Velykas. Vieno iš savininkų Antano Anskaičio po ankstesnio apsilankymo buvau pakviesta ateiti ir vėl. Ruošdamasi susitikimui su globos namų gyventojais ir darbuotojais su dukra Indre gaminome visiems velykinių atvirukų, atnešiau knygų į bibliotekėlę. Kieme pasitiko velykinės dekoracijos – margučiais pasipuošę medžiai, krepšeliai su margučiais ir Velykų zuikučiais. Ir viduje lydėjo darbuotojų rankomis velykinėmis dekoracijomis papuoštos sienos. Susirinkę bendrai vakarienei senjorai

DAROM ir EINAM! Balandžio 22-ąją su tokiu šūkiu pasitinka akcija „Darom“ ir „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos

2017 metai ypatingi – balandžio 22 d. vyks dešimtoji nacionalinė DAROM akcija ir tą pačią dieną organizuojamos pirmosios „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos Vilniuje. Kuo panašios šios iniciatyvos? Abiejų metu bus renkamos atliekos! Vlada Musvydaitė, varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė, save dar vadina ir Verkių DAROM ambasadore, kadangi šiais metais masinio ėjimo varžybos bus organizuojamos Verkių regioniniame parke, kur dalyviai renginyje įveiks 15 000 žingsnių (apie 10,5 km), o eidami pamatę šiukšlę ją pakels. Ji teigia, jog kultūringas žmogus niekada

Varžėsi jaunosios regbininkės

Balandžio 12 dieną Marijampolėje vyko mergaičių (7-14 m.) nekontaktinio TAG regbio žaidynių „Pirštinaitės 2017“ II etapas. Žaidynėse dalyvavo komandos iš Panevėžio, Alytaus, Šilutės, Plungės, Lazdijų ir Marijampolės. Šilutiškės pelnė trečią vietą. Šilutės miesto komanda, treniruojama A. Minkevičiūtės ir D. Streckio, TAG regbio žaidynėse žaidė ketverias rungtynes po keturiolika minučių. Pirmosiose mergaitėms šypsojosi sėkmė, jos įveikė priešininkes iš Marijampolės. Antrosiose rungtynėse šilutiškėms teko nusileisti Plungės „Drobei“. Trečiosiose rungtynėse A. Minkevičiūtės ir D. Streckio auklėtinės nemenka persvara patiesė Lazdijų regbio komandą. Ketvirtosios

Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė. Spalvų įvairovė iš gamtos Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet