Rusnės bendruomenė kyla į kovą

Šiemet jau trečią kartą Rusnės miestelio gyventojus nuo pasaulio atskiria potvynio banga. Kaip ir kasmet, salos gyventojai mano, kad valdžia tam tinkamo dėmesio neskiria, jie toliau laukia, kada gi pradės statyti legendinę estakadą. Ko gero, vietinių gyventojų kantrybė išseko jie nutarė patys imtis ryžtingų veiksmų – šį ketvirtadienį žada rengti piketą Vilniuje.

2013 metų potvynis.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Rusniškiai nepasiduos
Rusniškiai ketina važiuoti prie Vyriausybės ir surengti piketą, mat jau daugiau nei dešimtmetį jie valdžios prašo, kad ši pastatytų 400 metrų estakadą, kuri potvynio metu jų neatskirtų nuo pasaulio.
Rusnės bendruomenė nusiteikusi kovingai. „Mes norime, kad mus išgirstų. Tai pirmas mūsų piketas, todėl jei juo nieko nepasieksime, tai darysime tol, kol būsime išgirsti. Jei prireiks, piketuosime ir kas tris mėnesius. Iki šiol valdžia mus tik apipildavo pažadais. Šį kartą mes nenusileisime“, – „Pamariui“ kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Apie estakadą jau kalbama ištisus dešimtmečius. Pažadais buvo maitinami dabartinių rusniškių tėvai, seneliai, kurie į Anapilį iškeliavo nesulaukę išsvajotosios estakados… Pažadai vis dar barstomi – iš viso daugiau kaip 30 metų. Kiek tai dar gali tęstis?
Gyventojai žino, kad jau buvo paruošti planai, brėžiniai ir ne kartą skaičiuota, kiek kainuotų estakados statyba. Dabar kalbama, kad suma galėtų siekti net 7 milijonus eurų. „Mums nereikia antro Griniaus tilto. Užtektų 2 m aukščio kelio pakėlimo su pralaidomis“, – jau anskščiau yra sakiusi D. Drobnienė. Rusnės seniūnė patikino, kad jei valdžia duotų kelio ruožą ir leistų pasidaryti taip, kaip vietiniai gyventojai nori, tai su verslininkų pagalba jau seniai estakada stovėtų ir nereikėtų laukti dešimtmečius.
Kada išsipildys rusniškių svajonė, leidžianti jiems potvynio metu keliauti nevaržomai, vis dar lieka neaišku. Miestelio žmonės kovos ir lauks, kada gi prasidės realūs estakados statybos darbai. Jei piketas neduos jokios naudos, o valdžia tylės, vietiniai nusiteikę imtis rimtesnių veiksmų, pavyzdžiui, paduoti šalies vyriausybę į teisimą. „Vietiniai miestelio žmonės nebenusiramins. Rusnės bendruomenė jau tariasi su teisininkais. Jei prireiks, duosime valdžią į teismą dėl žmogaus teisių pažeidimo“, – kalbėjo Rusnės seniūnė.

Išlaidos nesuskaičiuojamos
Potvynio banga kelią į Rusnę užlieja jau ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Per apsemtą kelio ruožą žmones kelia traktoriaus

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.

velkamu tralu, tai kelia nemažai pavojų. Potvynio srovė tralą gali nunešti nuo kelio. Tačiau tai kelia ne tik pavojų, bet ir kasmet kainuoja Savivaldybei nemenkus pinigus. Kasdien, nuo 6 iki 22 val. pirmyn atgal zuja kelininkų technika. Ja per dieną perkeliama iki 800 mašinų. Tačiau kitos išeities rusniškiai neturi. Norintiems vietiniams patekti į darbus, vaikams į mokyklas – šis kelio ruožas vienintelis. Žinoma, kad kėlimasis tokiu specialiu transportu kainavo per 450 tūkst. eurų. Šie pinigai buvo išleisti vos per 190 dienų, kai kelio ruožas buvo apsemtas. Tokius skaičius LRT radijo laidoje pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys skaičiuoja didelius nuostolius potvynio metu. „Ūkininkai patiria nemenką nuostolį, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pienas. Kur jį dėti? Pilti į upę? Žinoma, stambesni ūkininkai gali patys išvykti ir patekti į Rusnės salą ir per potvynį. Tačiau ką daryti smulkesniems?
Šiais laikais ne vienas skubame į darbą, vaikai – į mokyklas, ir jei susergame reikia pasirodyti gydytojui. Potvynio metu esame izoliuojami, nes mažėja gyventojų, kai kurie žmonės emigruoja. Tai yra didžiausias mūsų nuostolis“, – kalbėjo R. Plikšnys. Anot jo, kasmet potvyniai Rusnėje dažnėja ir tęsiasi apie 2-3 mėnesius.
Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savęs pažinimo karalystė

Saulėtą kovo 16 d. popietę Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos Traksėdžių progimnazijos skyriaus pirmokėliai dalyvavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale vykusiame savęs pažinimo ir saviraiškos kūrybiniame užsiėmime „Karalystė“. Užsiėmimui vadovavo Lietuvos meno terapijos asociacijos narė Irena Rimkuvienė, tris dešimtmečius dirbanti Saugų vaikų darželyje. Pedagogė keletą metų gilinasi į psichologijos subtilybes, domisi dailės, pasakų, keramikos, tekstų rašymo terapija, dalyvauja seminaruose, pati rengia užsiėmimus, o įgytas žinias stengiasi taikyti praktikoje. Kūrybinio užsiėmimo „Karalystė“ tikslas – suprasti tarpusavio santykius su kitais,

Gardamo vaikai – robotikos užsiėmime

Trečiadienio popietę vaikai rinkosi į F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vykusį „Elektronikos kodo“ užsiėmimą, kurio metu buvo mokoma naudotis elektronikos konstruktorių rinkiniais „LEGO Mindstorm EV3“. Vaikus mokė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Donatas Dobilinskas. Mažieji nekantriai laukė, kada galės pradėti konstruoti robotus. Pirmiausia jie išklausė trumpą įvadą apie pačią robotiką, susipažino su „LEGO Mindstorm EV3“ elektronikos konstruktorių rinkiniais ir pasižiūrėjo keletą filmukų apie vaikų sukurtus robotus. Užsiėmimo dalyviai mokėsi kompiuteriu užprogramuoti sukonstruotus robotus. Išklausę teorinių

Ministras žada proveržį mažinant skurdą ir stiprinant šeimos ir vaiko apsaugą

Didžiausio proveržio bus siekiama mažinant skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinant šeimos ir vaiko apsaugą, taip pat skatinant socialinę piliečių atsakomybę – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Vyriausybei pristačius svarbiausias Vyriausybės priemonių plano kryptis. „Numatėme didinti darbo užmokestį, taip pat pensijas ir socialines išmokas, performuoti socialinio draudimo sistemą – socialinės išmokos bus ne tik susietos su minimaliu vartojimo krepšeliu, bet ir taikomos tiksliai tiems, kam labiausiai to reikia. Turime įtraukti į darbo rinką socialinę paramą gaunančius žmones, –