Rusnės bendruomenė kyla į kovą

Šiemet jau trečią kartą Rusnės miestelio gyventojus nuo pasaulio atskiria potvynio banga. Kaip ir kasmet, salos gyventojai mano, kad valdžia tam tinkamo dėmesio neskiria, jie toliau laukia, kada gi pradės statyti legendinę estakadą. Ko gero, vietinių gyventojų kantrybė išseko jie nutarė patys imtis ryžtingų veiksmų – šį ketvirtadienį žada rengti piketą Vilniuje.

2013 metų potvynis.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Rusniškiai nepasiduos
Rusniškiai ketina važiuoti prie Vyriausybės ir surengti piketą, mat jau daugiau nei dešimtmetį jie valdžios prašo, kad ši pastatytų 400 metrų estakadą, kuri potvynio metu jų neatskirtų nuo pasaulio.
Rusnės bendruomenė nusiteikusi kovingai. „Mes norime, kad mus išgirstų. Tai pirmas mūsų piketas, todėl jei juo nieko nepasieksime, tai darysime tol, kol būsime išgirsti. Jei prireiks, piketuosime ir kas tris mėnesius. Iki šiol valdžia mus tik apipildavo pažadais. Šį kartą mes nenusileisime“, – „Pamariui“ kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Apie estakadą jau kalbama ištisus dešimtmečius. Pažadais buvo maitinami dabartinių rusniškių tėvai, seneliai, kurie į Anapilį iškeliavo nesulaukę išsvajotosios estakados… Pažadai vis dar barstomi – iš viso daugiau kaip 30 metų. Kiek tai dar gali tęstis?
Gyventojai žino, kad jau buvo paruošti planai, brėžiniai ir ne kartą skaičiuota, kiek kainuotų estakados statyba. Dabar kalbama, kad suma galėtų siekti net 7 milijonus eurų. „Mums nereikia antro Griniaus tilto. Užtektų 2 m aukščio kelio pakėlimo su pralaidomis“, – jau anskščiau yra sakiusi D. Drobnienė. Rusnės seniūnė patikino, kad jei valdžia duotų kelio ruožą ir leistų pasidaryti taip, kaip vietiniai gyventojai nori, tai su verslininkų pagalba jau seniai estakada stovėtų ir nereikėtų laukti dešimtmečius.
Kada išsipildys rusniškių svajonė, leidžianti jiems potvynio metu keliauti nevaržomai, vis dar lieka neaišku. Miestelio žmonės kovos ir lauks, kada gi prasidės realūs estakados statybos darbai. Jei piketas neduos jokios naudos, o valdžia tylės, vietiniai nusiteikę imtis rimtesnių veiksmų, pavyzdžiui, paduoti šalies vyriausybę į teisimą. „Vietiniai miestelio žmonės nebenusiramins. Rusnės bendruomenė jau tariasi su teisininkais. Jei prireiks, duosime valdžią į teismą dėl žmogaus teisių pažeidimo“, – kalbėjo Rusnės seniūnė.

Išlaidos nesuskaičiuojamos
Potvynio banga kelią į Rusnę užlieja jau ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Per apsemtą kelio ruožą žmones kelia traktoriaus

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.

velkamu tralu, tai kelia nemažai pavojų. Potvynio srovė tralą gali nunešti nuo kelio. Tačiau tai kelia ne tik pavojų, bet ir kasmet kainuoja Savivaldybei nemenkus pinigus. Kasdien, nuo 6 iki 22 val. pirmyn atgal zuja kelininkų technika. Ja per dieną perkeliama iki 800 mašinų. Tačiau kitos išeities rusniškiai neturi. Norintiems vietiniams patekti į darbus, vaikams į mokyklas – šis kelio ruožas vienintelis. Žinoma, kad kėlimasis tokiu specialiu transportu kainavo per 450 tūkst. eurų. Šie pinigai buvo išleisti vos per 190 dienų, kai kelio ruožas buvo apsemtas. Tokius skaičius LRT radijo laidoje pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys skaičiuoja didelius nuostolius potvynio metu. „Ūkininkai patiria nemenką nuostolį, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pienas. Kur jį dėti? Pilti į upę? Žinoma, stambesni ūkininkai gali patys išvykti ir patekti į Rusnės salą ir per potvynį. Tačiau ką daryti smulkesniems?
Šiais laikais ne vienas skubame į darbą, vaikai – į mokyklas, ir jei susergame reikia pasirodyti gydytojui. Potvynio metu esame izoliuojami, nes mažėja gyventojų, kai kurie žmonės emigruoja. Tai yra didžiausias mūsų nuostolis“, – kalbėjo R. Plikšnys. Anot jo, kasmet potvyniai Rusnėje dažnėja ir tęsiasi apie 2-3 mėnesius.
Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti