Rusnės bendruomenė kyla į kovą

Šiemet jau trečią kartą Rusnės miestelio gyventojus nuo pasaulio atskiria potvynio banga. Kaip ir kasmet, salos gyventojai mano, kad valdžia tam tinkamo dėmesio neskiria, jie toliau laukia, kada gi pradės statyti legendinę estakadą. Ko gero, vietinių gyventojų kantrybė išseko jie nutarė patys imtis ryžtingų veiksmų – šį ketvirtadienį žada rengti piketą Vilniuje.

2013 metų potvynis.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Rusniškiai nepasiduos
Rusniškiai ketina važiuoti prie Vyriausybės ir surengti piketą, mat jau daugiau nei dešimtmetį jie valdžios prašo, kad ši pastatytų 400 metrų estakadą, kuri potvynio metu jų neatskirtų nuo pasaulio.
Rusnės bendruomenė nusiteikusi kovingai. „Mes norime, kad mus išgirstų. Tai pirmas mūsų piketas, todėl jei juo nieko nepasieksime, tai darysime tol, kol būsime išgirsti. Jei prireiks, piketuosime ir kas tris mėnesius. Iki šiol valdžia mus tik apipildavo pažadais. Šį kartą mes nenusileisime“, – „Pamariui“ kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Apie estakadą jau kalbama ištisus dešimtmečius. Pažadais buvo maitinami dabartinių rusniškių tėvai, seneliai, kurie į Anapilį iškeliavo nesulaukę išsvajotosios estakados… Pažadai vis dar barstomi – iš viso daugiau kaip 30 metų. Kiek tai dar gali tęstis?
Gyventojai žino, kad jau buvo paruošti planai, brėžiniai ir ne kartą skaičiuota, kiek kainuotų estakados statyba. Dabar kalbama, kad suma galėtų siekti net 7 milijonus eurų. „Mums nereikia antro Griniaus tilto. Užtektų 2 m aukščio kelio pakėlimo su pralaidomis“, – jau anskščiau yra sakiusi D. Drobnienė. Rusnės seniūnė patikino, kad jei valdžia duotų kelio ruožą ir leistų pasidaryti taip, kaip vietiniai gyventojai nori, tai su verslininkų pagalba jau seniai estakada stovėtų ir nereikėtų laukti dešimtmečius.
Kada išsipildys rusniškių svajonė, leidžianti jiems potvynio metu keliauti nevaržomai, vis dar lieka neaišku. Miestelio žmonės kovos ir lauks, kada gi prasidės realūs estakados statybos darbai. Jei piketas neduos jokios naudos, o valdžia tylės, vietiniai nusiteikę imtis rimtesnių veiksmų, pavyzdžiui, paduoti šalies vyriausybę į teisimą. „Vietiniai miestelio žmonės nebenusiramins. Rusnės bendruomenė jau tariasi su teisininkais. Jei prireiks, duosime valdžią į teismą dėl žmogaus teisių pažeidimo“, – kalbėjo Rusnės seniūnė.

Išlaidos nesuskaičiuojamos
Potvynio banga kelią į Rusnę užlieja jau ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Per apsemtą kelio ruožą žmones kelia traktoriaus

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.

velkamu tralu, tai kelia nemažai pavojų. Potvynio srovė tralą gali nunešti nuo kelio. Tačiau tai kelia ne tik pavojų, bet ir kasmet kainuoja Savivaldybei nemenkus pinigus. Kasdien, nuo 6 iki 22 val. pirmyn atgal zuja kelininkų technika. Ja per dieną perkeliama iki 800 mašinų. Tačiau kitos išeities rusniškiai neturi. Norintiems vietiniams patekti į darbus, vaikams į mokyklas – šis kelio ruožas vienintelis. Žinoma, kad kėlimasis tokiu specialiu transportu kainavo per 450 tūkst. eurų. Šie pinigai buvo išleisti vos per 190 dienų, kai kelio ruožas buvo apsemtas. Tokius skaičius LRT radijo laidoje pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys skaičiuoja didelius nuostolius potvynio metu. „Ūkininkai patiria nemenką nuostolį, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pienas. Kur jį dėti? Pilti į upę? Žinoma, stambesni ūkininkai gali patys išvykti ir patekti į Rusnės salą ir per potvynį. Tačiau ką daryti smulkesniems?
Šiais laikais ne vienas skubame į darbą, vaikai – į mokyklas, ir jei susergame reikia pasirodyti gydytojui. Potvynio metu esame izoliuojami, nes mažėja gyventojų, kai kurie žmonės emigruoja. Tai yra didžiausias mūsų nuostolis“, – kalbėjo R. Plikšnys. Anot jo, kasmet potvyniai Rusnėje dažnėja ir tęsiasi apie 2-3 mėnesius.
Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos šimtmečiui – jaunimo protų varžytuvės

Neseniai Šilutės kultūros ir pramogų centre įvyko Šilutės rajono mokyklų ir jaunimo organizacijų protmūšis, skirtas Lietuvos Šimtmečiui. Renginį organizavo Atviros jaunimo erdvės darbuotojas Rimvydas Petrauskis ir rajono Mokinių taryba. Dalyvavo 15 komandų. Linksmino ir muzikines užduotis atliko Kultūros ir pramogų centro neformaliojo vaikų švietimo programos grupė „Prieskonis“. Komandas vertino komisija. Šimtmečio „Protų mūšis“ Kultūros ir pramogų centro pirmojo aukšto fojė buvo pilnutėlė. Čia prie staliukų įsitaisė komandų nariai, papuošę staliukus trispalvėmis ir komandų pavadinimais. Priekyje įsikūrė grupė „Prieskonis“ (vad. Vygantas

Būk tolerantiškas!

Kasmet lapkričio 16-ąją Lietuvoje minima Tarptautinė tolerancijos diena. Paminėjo šią dieną ir Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokiniai. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis yra ranka, vaikai jau priešmokyklinio ugdymo grupėje karpė, klijavo rankytes (mokyt. V. Pranskaitienė). Pradinių klasių mokytojos J. Marozienė, O. Otienė, E. Budvytienė ir 5-10 klasių dailės mokytoja L. Jonelienė pamokose mokiniams padėjo gaminti rankų, kuriomis pasaulyje daromi geri darbai, koliažą. Šie kūriniai pagyvino mokyklos erdves. Lietuvių kalbos pamokose mokytoja A. Norkaitytė pasakojo, kas yra tolerancija, o mokiniams skyrė užduotį

Iš Šilutės rajono apylinkės teismo teliks teismo rūmai

Po reformos Šilutės rajono apylinkės teismas vadinsis Šilutės teismo rūmais ir priklausys Tauragės apylinkės teismui. Šių metų pabaigoje Šilutės teismo teisėjai negaus atlyginimų – trūksta lėšų. M. Jankaus gatvėje, Šilutėje, teismas dirba pasibaisėtinomis sąlygomis, ankštai, o įkurtuvių Lietuvininkų 11, Šilutės centrinėje gatvėje, gali tekti laukti ne vienerius metus. Kai iš Klaipėdos apskrities Šilutės rajono policijos komisariatas buvo perduotas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, piktinosi daugelis. Ir Savivaldybės vadovai tam nepritarė, bet… Beje, Šilutėje esanti prokuratūra priklauso tai pačiai Tauragei ir

Pagirkime tikrus šeimos vyrus

Penktadienis, lapkričio 17-oji, Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių skyriaus darbuotojoms buvo sunki diena: prieš pietus specialistės išskubėjo į Lapalius, kur tris vaikus auginanti motina buvo neblaivi: policijos alkotesteris rodė 3,62 prom. girtumą, tėvas įpūtė 1,17 promilės. Iš neblaivių tėvų teko paimti 3 vaikus. Yra ir gera žinia: Pamario krašto šeimos noriau ima globoti svetimus vaikus, įsivaikina. Lapkričio 20-oji – Vaiko teisių konvencijos diena. Lietuva yra prisijungusi prie šios konvencijos, kurios pamatinis principas – pripažinti, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis