Rugsėjo 7-oji – Buriuotojų diena

Šiandien minima Buriuotojų diena. Trumpai apie jos istoriją.                

1921 metų rugsėjo 7 dieną buvo įregistruoti įstatai Lietuvos jachtklubo, kuris buvo pradėtas kurti Kaune Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva, tapusio ir pirmuoju jachtklubo pirmininku (dabar pagal tradiciją vadinamas komodoru).

Nuo šios datos Lietuvoje iš pradžių sunkiai, pradėjus tik nuo irklinių valčių stoties 1922 metų pavasarį, pradėjo atsirasti buriavimas. 1922 metais patvirtinta klubo vėliava (dabar tai Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava), emblema ir uniformos. Buvo įsteigta Lietuvos jūrų skautų sąjunga, gavusi Lietuvos jachtklubo vėliavą, papildžius ją skautų lelija apatiniame dešiniame kampe.

1929 metais Klaipėdoje buvo įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys. 1933 m. Klaipėdos jachtklubas tapo savarankišku (kaip jūrinis, skirtingai nuo upėse buriavusių Laikinojoje sostinėje). 1936 m. po Olimpiados kauniečiai įsigijo pirmąsias sportines burvaltes. Tais pačiais metais Klaipėdos fiziško auklėjimo komiteto iniciatyva Klaipėdos ir Lietuvos (Kauno) jachtklubų pagrindu įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Jos pirmininku Švietimo ministras paskyrė Juozą Jurkūną. Smiltynėje 1936-1937 m. pradėjo veikti Buriavimo mokykla (pirmas vadovas Fricas Buntinas, LBS vicepirmininkas).

Rugsėjo 7-oji minėtina Lietuvos buriuotojų diena paskelbta Kauno buriavimo klubų narių iniciatyva. Ji skirta buriavimo pradžiai Lietuvoje paminėti. Iš esmės tai buriavimo sezono pabaiga, praėjus svarbiausioms LBS organizuojamoms nacionalinėms regatoms. Sveikinami naujieji šį sezoną tapę buriuotojais kolegos LBS šūkiu: „Vėjo! Vėjo! Vėjo!“. Vyksta neformalus laivų paradas. Paplaukioti kviečiami dar neburiuojantys draugai bei šeimos nariai, siekiant juos pritraukti į buriavimą. Jei jachtose nėra sezono naujokų, pagerbiamas jauniausias pagal stažą buriuotojas, jam linkima ilgų ir džiaugsmingų jūrmylių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajone pastatyti tekstilės konteineriai. Kur jie?

Šilutės rajono savivaldybė gyventojus informuoja, kad ir Šilutės rajone pagaliau bus tekstilės konteineriai, į kuriuos galima išmesti nenaudojamus ir nereikalingus tekstilės gaminius. Tekstilės konteinerių statymo vietos: Šilutės seniūnija, Lietuvininkų g. 17; PC „IKI“, Dariaus ir Girėno g. 11, Šilutė; Autobusų stotis, Tilžės g. 22, Šilutė; Geležinkelio g. 4, Šilutė; Dzūkų g. 24, Šilutė; Tilžės g. 59, Verdainės k. (VIADA degalinėje); Mokyklos g. 6, Laučių k.; Beržų g., Macikų k. (prie autobusų stotelės); Santakos g. 2, Pagrynių k.; Miško g. 22,

Pareigūnai pateko į avariją

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone. Kaimyninėje Pagėgių savivaldybėje į avariją pateko pareigūnai. Spalio 6 d. po pietų  Pagėgių sav., kelio Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda 122-ajame kilometre, automobilis „Audi S5“, vairuojamas trisdešimtmečio vyro, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, kurį vairavo tarnybos metu neuniformuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnas. Eismo įvykio metu sužaloti abu vairuotojai bei „Škoda Octavia“ kartu važiavęs Kybartų užsieniečių registracijos centro pareigūnas. Pareigūnai, jiems suteikus medicinos

Gyventojams – kompensacijos už taršių šildymo katilų keitimą

Energetikos ministerija informuoja, kad neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti. Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), suplanuota 15,3 mln. eurų. Maksimali paramos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 2,7 tūkst. eurų. Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą,

Vydūno bibliotekoje – knygos „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“ sutiktuvės

Rudenišką 2022 m. rugsėjo 29 d. vakarą Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė  kraštiečius kvietė iš arčiau susipažinti su Pagėgių krašto istorija bei su čia gyvenimo brydę palikusiomis asmenybėmis. Vienas tokių iškilių asmenų – Rytų Prūsijos gyventojas, liuteronų kunigas Franz Adomat. Jo autentiškas autobiografinis pasakojimas sugulė į knygą „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“. Daug žinių apie Žukus Šį leidinį sudarė ir redagavo Žukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas, bažnyčios istorijos žinovas kraštietis Raimondas Genutis. Susirinkusiesiems jį pristatė bibliotekos

Taip pat skaitykite