Rugsėjo 25-ąją vyks Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietės pašventinimo ir Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių aukų pagerbimo ceremonija

Rugsėjo 25 d. (penktadienį), 11 val., Macikuose (Šilutės sen.), įvyks Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerių (1941–1955 m.) aukų pagerbimo ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietės pašventinimo ceremonija.

Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės ir kultūrinės atminties objektas, reikšmingas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje persipynė abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūros. Čia tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Macikų lagerių istorija atskleidžia nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų antihumanišką nusikalstamą veiklą.

Nacistinis laikotarpis

1941 m. Macikuose įkurta nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla veikė iki 1944 m. Iš pradžių ji vadinosi „Stalag 331“, vėliau pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Čia kalėjo Lenkijos, SSRS, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų sąjungininkų kariai. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis, stovykloje galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 000 žmonių.

2011 m. Armalėnų k., po Žaliosios g. kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. 2020 m. atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1 000 žmonių palaikų. Palaikai palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Sovietinis laikotarpis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Macikuose, buvusioje Vokietijos karo belaisvių stovyklos teritorijoje, sovietai įkūrė:

  1. vokiečių ir jų sąjungininkų karo belaisvių lagerį Nr. 184, veikusį 1945–1948 m. Kalinti vokiečiai, rumunai, vengrai, austrai, čekai, olandai, danai, lietuviai, kitų tautybių žmonės. 1946 m. lageris reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju, į jį vežti sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai iš visų Lietuvoje esančių lagerių. Šiuo laikotarpiu mirė apie 500 žmonių;
  2. GULAG‘o lagerį, kuris veikė 1945–1955 m. Čia buvo kalinami civiliai gyventojai, politiniai kaliniai, kunigai, taip pat moterys ir vaikai. Daugiausia kalėjo lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių. Žmonės GULAG‘o lageryje sovietų buvo kalinami už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ (pasipriešinimo dalyviai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, žmonės, pabėgę iš tremties). Lageryje kartu buvo laikomi ir kriminaliniai nusikaltėliai. 1948–1955 m. lageryje žuvo apie 450 žmonių.

 

GULAG‘o lageris uždarytas1955 m. birželio 18 d.

Šiuo metu vykdomi randamų GULAG‘o laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Tai, kas išliko

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: lagerių vieta, karceris, belaisvių kapai, pirtis ir galbūt kareivinių pastatas. 1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva buvusiame karcerio pastate įrengtas Macikų lagerio karceris-muziejus, nuo 1995 m. tai – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialas.

2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Macikų lagerių sutvarkymo ir įamžinimo planui.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius,  Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Šventojo Sosto misijos Lietuvoje vadovas J.E. Arkivyskupas Petar Rajič, Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos katalikų, Lietuvos evangelikų liuteronų ir Lietuvos stačiatikių bažnyčių atstovai, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šilutės rajono savivaldybės ir kitų Lietuvos institucijų vadovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras.

 

Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite