Rugsėjo 25-ąją vyks Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietės pašventinimo ir Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių aukų pagerbimo ceremonija

Rugsėjo 25 d. (penktadienį), 11 val., Macikuose (Šilutės sen.), įvyks Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerių (1941–1955 m.) aukų pagerbimo ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietės pašventinimo ceremonija.

Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės ir kultūrinės atminties objektas, reikšmingas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje persipynė abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūros. Čia tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Macikų lagerių istorija atskleidžia nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų antihumanišką nusikalstamą veiklą.

Nacistinis laikotarpis

1941 m. Macikuose įkurta nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla veikė iki 1944 m. Iš pradžių ji vadinosi „Stalag 331“, vėliau pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Čia kalėjo Lenkijos, SSRS, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų sąjungininkų kariai. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis, stovykloje galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 000 žmonių.

2011 m. Armalėnų k., po Žaliosios g. kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. 2020 m. atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1 000 žmonių palaikų. Palaikai palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Sovietinis laikotarpis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Macikuose, buvusioje Vokietijos karo belaisvių stovyklos teritorijoje, sovietai įkūrė:

  1. vokiečių ir jų sąjungininkų karo belaisvių lagerį Nr. 184, veikusį 1945–1948 m. Kalinti vokiečiai, rumunai, vengrai, austrai, čekai, olandai, danai, lietuviai, kitų tautybių žmonės. 1946 m. lageris reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju, į jį vežti sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai iš visų Lietuvoje esančių lagerių. Šiuo laikotarpiu mirė apie 500 žmonių;
  2. GULAG‘o lagerį, kuris veikė 1945–1955 m. Čia buvo kalinami civiliai gyventojai, politiniai kaliniai, kunigai, taip pat moterys ir vaikai. Daugiausia kalėjo lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių. Žmonės GULAG‘o lageryje sovietų buvo kalinami už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ (pasipriešinimo dalyviai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, žmonės, pabėgę iš tremties). Lageryje kartu buvo laikomi ir kriminaliniai nusikaltėliai. 1948–1955 m. lageryje žuvo apie 450 žmonių.

 

GULAG‘o lageris uždarytas1955 m. birželio 18 d.

Šiuo metu vykdomi randamų GULAG‘o laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Tai, kas išliko

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: lagerių vieta, karceris, belaisvių kapai, pirtis ir galbūt kareivinių pastatas. 1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva buvusiame karcerio pastate įrengtas Macikų lagerio karceris-muziejus, nuo 1995 m. tai – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialas.

2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Macikų lagerių sutvarkymo ir įamžinimo planui.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius,  Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Šventojo Sosto misijos Lietuvoje vadovas J.E. Arkivyskupas Petar Rajič, Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos katalikų, Lietuvos evangelikų liuteronų ir Lietuvos stačiatikių bažnyčių atstovai, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šilutės rajono savivaldybės ir kitų Lietuvos institucijų vadovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras.

 

Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite