Martynui Jankui gyvam esant jo sodyboje, Bitėnuose, į sueigas rinkdavosi lietuvybės budintojai, kam dėl lietuvių vienybės skaudėjo… Būna tokia proga kartą metuose ir dabar pas Martyną susieiti. Jo vardu pavadinto muziejaus sergėtojai, rūpestingi šios sodybos tarnai vis pasidžiaugia, kad atželdinto M. Jankaus sodo vaismedžiai kasmet dailiai ūgteli. O atvykėlio akį glosto tą sodą ir kalvotą pievą aplinkui vis nauji paveikslai papuošiantys, tarsi dideli žiedai išsiskleidžiantys po 5 ar 6 kasmet, kai čia surengiami dailininkų plenerai.

Kas buvo suėję rugpjūčio 11-ąją, tie matė į gyvenimą išeinančius kūrybos vaisius raudonom juostelėm perrištus. Tas juosteles atrišo ir ką norėję savo paveikslu pasakyti kalbėjo 10 dienų čia triūsę dailininkai Virgilijus Burba ir Simas Žaltauskas iš Klaipėdos, Vydmantas Mačiulis ir Tomas Rudokas iš Panevėžio, kauniečiai Eimutis Markūnas ir Aira Baleišytė (studentė). Pasipuošė Martyno Jankaus sodybos vaizdas naujų spalvų potėpiais. Aplankykite ir grožėkitės.

M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė atidengia Eimučio Markūno paveikslą „Gimtinės Budėtojas“.

Klaipėdietis kūrėjas Virgilijus Burba.

Kaunietis dailininkas Eimutis Markūnas.

Tomo Rudoko „Ženklai“.

Tiesa, to poetinio įkvėpimo jau nepajusite, kurį pusantros valandos teatrine–muzikine impresija „Ieva Simonaitytė. Buvau“ kūrė šios rašytojos literatūrinės premijos laureatė Virginija Kochanskytė, į kompaniją pasikvietusi iš Berlyno dainininką Egidijų Bavikiną (nelyg Ernstas Šumanas atvykęs pas Evę, kurį ji taip mylėjusi…) ir garsią pianistę iš sostinės Beatą Vingraitę. Anot V. Kochanskytės, visada I. Simonaitytės verandoje kava kvepėdavę. Tą aromatą kūrybiškai įsijautęs galėjai ir šįkart pajusti klausydamasis literatūrinės improvizacijos ir muzikos garsų…

I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė Virginija Kochanskytė (dešinėje), dainininkas Egidijus Bavikinas, pianistė Beata Vingraitė.

Teatrinės–muzikinės impresijos klausytojai.

Netikėta ir miela buvo išgirsti, kad šių eilučių autoriui įteikiama suvenyrinė „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopija (egz. Nr. 29). Tai padaryta Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio potvarkiu „Su padėka už nuopelnus ir meilę Pagėgių kraštui“. Nuoširdžiai padėkojau gerbiamajam Merui ir kitiems, pastebėjusiems „Pamario“ laikraščio kultūrinę kryptį ir kuklų mano personos indėlį.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (dešinėje) įteikė suvenyrinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ suvenyrinę kopiją „Pamario“ laikraščio redaktoriui – šio rašinio autoriui, gėlių puokštė – iš M. Jankaus muziejaus vadovės L. Burzdžiuvienės rankų. Astos Andrulienės nuotr.

Ši suvenyrinė knyga, beje, pagaminta solidžiai ir su išmanymu, man miela ir kaip kolekcininkui.
Kam neteko girdėti, galiu trumpai pasakyti, kad „Amžinoji Rambyno kalno knyga“ (originalas) saugoma Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Ji pagaminta „Ryto“ spaustuvėje 1928 m. Odos viršeliais, metalu kaustyta knyga sveria 23,5 kg. Joje daug garsių Lietuvos veikėjų įrašų, paliktų lankantis ant Rambyno kalno ir Bitėnuose esančioje M. Jankaus sodyboje, kurioje jam dar gyvam esant būdavo rengiamos sueigos. Ši tradicija atgaivinta ir jau įvyko 14 tokių sueigų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Petras Skutulas