Rugpjūtį Martyno Jankaus sode paveikslai sužydi…

Martynui Jankui gyvam esant jo sodyboje, Bitėnuose, į sueigas rinkdavosi lietuvybės budintojai, kam dėl lietuvių vienybės skaudėjo… Būna tokia proga kartą metuose ir dabar pas Martyną susieiti. Jo vardu pavadinto muziejaus sergėtojai, rūpestingi šios sodybos tarnai vis pasidžiaugia, kad atželdinto M. Jankaus sodo vaismedžiai kasmet dailiai ūgteli. O atvykėlio akį glosto tą sodą ir kalvotą pievą aplinkui vis nauji paveikslai papuošiantys, tarsi dideli žiedai išsiskleidžiantys po 5 ar 6 kasmet, kai čia surengiami dailininkų plenerai.

Kas buvo suėję rugpjūčio 11-ąją, tie matė į gyvenimą išeinančius kūrybos vaisius raudonom juostelėm perrištus. Tas juosteles atrišo ir ką norėję savo paveikslu pasakyti kalbėjo 10 dienų čia triūsę dailininkai Virgilijus Burba ir Simas Žaltauskas iš Klaipėdos, Vydmantas Mačiulis ir Tomas Rudokas iš Panevėžio, kauniečiai Eimutis Markūnas ir Aira Baleišytė (studentė). Pasipuošė Martyno Jankaus sodybos vaizdas naujų spalvų potėpiais. Aplankykite ir grožėkitės.

M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė atidengia Eimučio Markūno paveikslą „Gimtinės Budėtojas“.

Klaipėdietis kūrėjas Virgilijus Burba.

Kaunietis dailininkas Eimutis Markūnas.

Tomo Rudoko „Ženklai“.

Tiesa, to poetinio įkvėpimo jau nepajusite, kurį pusantros valandos teatrine–muzikine impresija „Ieva Simonaitytė. Buvau“ kūrė šios rašytojos literatūrinės premijos laureatė Virginija Kochanskytė, į kompaniją pasikvietusi iš Berlyno dainininką Egidijų Bavikiną (nelyg Ernstas Šumanas atvykęs pas Evę, kurį ji taip mylėjusi…) ir garsią pianistę iš sostinės Beatą Vingraitę. Anot V. Kochanskytės, visada I. Simonaitytės verandoje kava kvepėdavę. Tą aromatą kūrybiškai įsijautęs galėjai ir šįkart pajusti klausydamasis literatūrinės improvizacijos ir muzikos garsų…

I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė Virginija Kochanskytė (dešinėje), dainininkas Egidijus Bavikinas, pianistė Beata Vingraitė.

Teatrinės–muzikinės impresijos klausytojai.

 

Netikėta ir miela buvo išgirsti, kad šių eilučių autoriui įteikiama suvenyrinė „Amžinosios Rambyno kalno knygos” kopija (egz. Nr. 29). Tai padaryta Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio potvarkiu „Su padėka už nuopelnus ir meilę Pagėgių kraštui”. Nuoširdžiai padėkojau gerbiamajam Merui ir kitiems, pastebėjusiems „Pamario” laikraščio kultūrinę kryptį ir kuklų mano personos indėlį.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (dešinėje) įteikė suvenyrinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ suvenyrinę kopiją „Pamario“ laikraščio redaktoriui – šio rašinio autoriui, gėlių puokštė – iš M. Jankaus muziejaus vadovės L. Burzdžiuvienės rankų. Astos Andrulienės nuotr.


Ši suvenyrinė knyga, beje, pagaminta solidžiai ir su išmanymu, man miela ir kaip kolekcininkui.
Kam neteko girdėti, galiu trumpai pasakyti, kad „Amžinoji Rambyno kalno knyga” (originalas) saugoma Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Ji pagaminta „Ryto“ spaustuvėje 1928 m. Odos viršeliais, metalu kaustyta knyga sveria 23,5 kg. Joje daug garsių Lietuvos veikėjų įrašų, paliktų lankantis ant Rambyno kalno ir Bitėnuose esančioje M. Jankaus sodyboje, kurioje jam dar gyvam esant būdavo rengiamos sueigos. Ši tradicija atgaivinta ir jau įvyko 14 tokių sueigų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Petras Skutulas

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.