Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčiai – 150 metų

Didžiulis būrys pagalbininkų birželio 21 d. rinkosi prie Ropkojų bažnyčios padėti pasiruošti jubiliejinei bažnyčios šventei. Buvo pinamos girliandos, valomi bažnyčios langai, tvarkomas vidus. Ačiū visiems už nuoširdų darbą.

Atlaidų procesija.

Birželio 24 d. 11 val. Ropkojų bažnyčia vos sutalpino visus panorusius dalyvauti šv. Jono Krikštytojo atlaiduose ir bažnyčios 150 metų jubiliejaus minėjimo šventėje. Šia proga nuošalioje, tačiau turinčioje įdomią istoriją bažnyčioje apsilankė ir Telšių vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, kuris pasveikino tikinčiuosius šios šventės proga, jaunimui teikė Sutvirtinimo sakramentą, kartu su garbiais kunigais iš kitų parapijų laikė šv. Mišias.
Pasidalinti mintimis apie Ropkojų bažnyčią buvo pakviestos istorikė-muziejininkė Roza Šikšnienė ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Sveikinimo žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Jūratė Mažutienė, Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė. Lauke buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta. Atminimo lentą atidengė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir Žygaičių parapijos kunigas, aptarnaujantis Ropkojus, Tomas Domarkas. Lentą pašventino Telšių vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas. Sugiedojus ,,Tautišką giesmę“, visi buvo pakviesti į bažnyčią, kur galėjo klausytis nuostabaus klasikinio žanro vokalinio ansamblio ,,Inmezzo“ koncerto.

Svečiams buvo įteikti suvenyrai, po gėlės žiedą ir atviruką, pasveikinti Jonai ir Janinos. Padėkota Ropkojų bažnyčios prižiūrėtojai Janinai Gedvilienei, atminimo lentos autoriui Vygandui Bagdonui, moterų vokaliniam ansambliui ,,Gluosnė“ ir jo vadovui Valdui Armonui, Sartininkų bažnyčios vargonininkui Zigmantui Lešinskui.

Po koncerto susirinkusieji galėjo paskanauti giros, keptos duonelės, naminio sūrio, pabendrauti ir pasidžiaugti mero dovana šventoriuje – nauju suoleliu.

Dėkojame pagrindiniam šventės rėmėjui Pagėgių savivaldybės administracijai, Irenos Jurkūnienės individualiai įmonei, švedų labdaros organizacijai ,,Pagalba Lietuvai“, informaciniams rėmėjams. Už nuotraukas ir vaizdo juostą dėkojame Astai Andrulienei.

Nuoširdžios padėkos nusipelnė Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė, seniūnijos darbininkai, ir visi padėjusieji organizuoti šią nuostabią Ropkojų bažnyčios 150-ečio šventę.

Liuteroniškai Prūsijos karalystei priklausiusi Ropkojų gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1709 m. Sienos su Didžiąja Lietuva artumas lėmė, kad Ropkojų apylinkėse nuo seno apsigyvendavo nemažai katalikų, kurie 1802 m. susibūrė į katalikų bendruomenę. Kelis dešimtmečius melstasi laikinuose maldos namuose, tačiau Tilžės katalikų kunigo J. Zabermanno rūpesčiu 1869 m. čia buvo perkelta ir iš naujo sumontuota nugriovimui skirta medinė Vainuto bažnyčia, pašventinta Šv. Jono Krikštytojo vardu.
Pamaldų laikyti atvykdavo Vainuto kunigas, tačiau po kurio laiko bendruomenė jau turėjo savo dvasininkus. Medinė, vienbokštė, liaudies architektūros Ropkojų bažnyčia 1899 ir 1912 m. buvo rekonstruota, perdažyta, viduje įrengti 3 puošnūs altoriai, sakykla bei stacijos su užrašais vokiečių kalba, gotišku šriftu, o šventorius aptvertas dailia tvora. Nuo 1926 m. parapija priklausė Telšių vyskupijos Klaipėdos dekanatui. Po II pasaulinio karo parapija atkūrė veiklą, pamaldas laikė Pagėgių parapijos kunigas J. Maželis. Dabar bažnyčią aptarnauja Žygaičių kunigas Tomas Domarkas. Ropkojų bažnyčia vertinga ne tik kaip istorijos paminklas, bet ir kaip knygnešystės sąjūdžio pradžios liudininkė.

Liudvika Burzdžiuvienė, muziejininkė

,,Mūsų kaimų bažnyčios – Dievo namai ir atminties saugotojos. Jos kviečia užeiti ir gerti iš gyvojo Jėzaus šaltinio, atrasti ramybę, paguodą ir viltį, pajusti šimtmečių istorijos dvasią. Saugokime Jas“.

Rasa Armonienė, renginių organizatorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.