Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčiai – 150 metų

Didžiulis būrys pagalbininkų birželio 21 d. rinkosi prie Ropkojų bažnyčios padėti pasiruošti jubiliejinei bažnyčios šventei. Buvo pinamos girliandos, valomi bažnyčios langai, tvarkomas vidus. Ačiū visiems už nuoširdų darbą.

Atlaidų procesija.

Birželio 24 d. 11 val. Ropkojų bažnyčia vos sutalpino visus panorusius dalyvauti šv. Jono Krikštytojo atlaiduose ir bažnyčios 150 metų jubiliejaus minėjimo šventėje. Šia proga nuošalioje, tačiau turinčioje įdomią istoriją bažnyčioje apsilankė ir Telšių vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, kuris pasveikino tikinčiuosius šios šventės proga, jaunimui teikė Sutvirtinimo sakramentą, kartu su garbiais kunigais iš kitų parapijų laikė šv. Mišias.
Pasidalinti mintimis apie Ropkojų bažnyčią buvo pakviestos istorikė-muziejininkė Roza Šikšnienė ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Sveikinimo žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Jūratė Mažutienė, Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė. Lauke buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta. Atminimo lentą atidengė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir Žygaičių parapijos kunigas, aptarnaujantis Ropkojus, Tomas Domarkas. Lentą pašventino Telšių vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas. Sugiedojus ,,Tautišką giesmę“, visi buvo pakviesti į bažnyčią, kur galėjo klausytis nuostabaus klasikinio žanro vokalinio ansamblio ,,Inmezzo“ koncerto.

Svečiams buvo įteikti suvenyrai, po gėlės žiedą ir atviruką, pasveikinti Jonai ir Janinos. Padėkota Ropkojų bažnyčios prižiūrėtojai Janinai Gedvilienei, atminimo lentos autoriui Vygandui Bagdonui, moterų vokaliniam ansambliui ,,Gluosnė“ ir jo vadovui Valdui Armonui, Sartininkų bažnyčios vargonininkui Zigmantui Lešinskui.

Po koncerto susirinkusieji galėjo paskanauti giros, keptos duonelės, naminio sūrio, pabendrauti ir pasidžiaugti mero dovana šventoriuje – nauju suoleliu.

Dėkojame pagrindiniam šventės rėmėjui Pagėgių savivaldybės administracijai, Irenos Jurkūnienės individualiai įmonei, švedų labdaros organizacijai ,,Pagalba Lietuvai“, informaciniams rėmėjams. Už nuotraukas ir vaizdo juostą dėkojame Astai Andrulienei.

Nuoširdžios padėkos nusipelnė Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė, seniūnijos darbininkai, ir visi padėjusieji organizuoti šią nuostabią Ropkojų bažnyčios 150-ečio šventę.

Liuteroniškai Prūsijos karalystei priklausiusi Ropkojų gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1709 m. Sienos su Didžiąja Lietuva artumas lėmė, kad Ropkojų apylinkėse nuo seno apsigyvendavo nemažai katalikų, kurie 1802 m. susibūrė į katalikų bendruomenę. Kelis dešimtmečius melstasi laikinuose maldos namuose, tačiau Tilžės katalikų kunigo J. Zabermanno rūpesčiu 1869 m. čia buvo perkelta ir iš naujo sumontuota nugriovimui skirta medinė Vainuto bažnyčia, pašventinta Šv. Jono Krikštytojo vardu.
Pamaldų laikyti atvykdavo Vainuto kunigas, tačiau po kurio laiko bendruomenė jau turėjo savo dvasininkus. Medinė, vienbokštė, liaudies architektūros Ropkojų bažnyčia 1899 ir 1912 m. buvo rekonstruota, perdažyta, viduje įrengti 3 puošnūs altoriai, sakykla bei stacijos su užrašais vokiečių kalba, gotišku šriftu, o šventorius aptvertas dailia tvora. Nuo 1926 m. parapija priklausė Telšių vyskupijos Klaipėdos dekanatui. Po II pasaulinio karo parapija atkūrė veiklą, pamaldas laikė Pagėgių parapijos kunigas J. Maželis. Dabar bažnyčią aptarnauja Žygaičių kunigas Tomas Domarkas. Ropkojų bažnyčia vertinga ne tik kaip istorijos paminklas, bet ir kaip knygnešystės sąjūdžio pradžios liudininkė.

Liudvika Burzdžiuvienė, muziejininkė

,,Mūsų kaimų bažnyčios – Dievo namai ir atminties saugotojos. Jos kviečia užeiti ir gerti iš gyvojo Jėzaus šaltinio, atrasti ramybę, paguodą ir viltį, pajusti šimtmečių istorijos dvasią. Saugokime Jas“.

Rasa Armonienė, renginių organizatorė

Hits: 293

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite