Romansai – tai dainos iš širdies gelmių. Jos – gilios, išgyventos, pasakojančios apie meilę, sukeliančios daug sentimentų. Visais laikais buvo ir yra romantikų, kuriems reikėjo ir reikės romansų.

Gegužės 17–osios pavakare katytiškiai ir aplinkinių kaimų žmonės, pasiilgę jausmingos ir tikros lyrikos, rinkosi į seniūnijos salę, kur vyko romantiškas ir jaukus vakaras „Iš širdies į širdį“, kupinas sielą virpinančių melodijų.
Romansai – tai specifinis dainuojamosios kūrybos žanras, labai išpopuliarėjęs nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje (1919-1939), kai miestuose, kaimuose atsirado radijas ir per jį restoranuose, vakarėliuose bei užstalėse ėmė plisti romansų dainavimo tradicija.

Per ilgus metus ir pasaulis, ir žmonės negrįžtamai pasikeitė, tačiau romansuose apdainuojama meilė, aistra, neapykanta bei ilgesys išliko aktualūs iki šiol.

Jautriai romansuose slypintį grožį atskleidė savo dainų į Katyčius atvežę Šilutės rajono meno saviveiklos kolektyvai: Rusnės moterų ansamblis „Luotužė“ (vad. Aušra Šlažienė), Saugų moterų ansamblis „Vakarė“ (vad. Danguolė Žilionienė), Bikavėnų moterų ansamblis „Žolyna“ (vad. Gražina Dirgėlienė) ir Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė).
Žiūrovai šiltai sutiko visus kolektyvus, įdėmiai klausėsi puikiai atliekamų romansų, kas mokėjo pritarė ir negailėjo audringų plojimų. Visi romansai buvo gražūs, saviti ir nė vienas neprailgo besiklausantiems. Plevenančios žvakių liepsnelės, jausmingos dainos, atlikėjų žaismingumas, nuoširdžios šypsenos susirinkusiems dovanojo vakarą nuspalvintą jaukiomis, šviesiomis spalvomis.

Vakaro organizatorių – Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro ir Katyčių seniūnijos tikslas ir buvo, suėjus į gražų būrį, pakalbėti, padainuoti apie nuostabiausią jausmą pasaulyje, bei sukurti šventę sau ir kitiems. Nuoširdus bendravimas ir įsijautimas į atliekamus kūrinius abejingų tą vakarą nepaliko.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė–vadybininkė
Nijolė Stanelienė