Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai.

„Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės jausmas bei stiprėja psichikos sveikata. Taigi pradedame pokalbių ir susitikimų apie emocinę sveikatą ciklą”, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė (Ryčio Šeškaičio nuotr.).

Muziejaus vadovė priduria, kad MO muziejuje nuo pat atidarymo vyksta emocinio intelekto ugdymui skirti užsiėmimai įvairaus amžiaus grupių vaikams ir jaunimui, planuojami dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimai. Muziejuose gali vykti įvairių formų mokymasis, prisidedantis prie įvairiapusio emocinio ir psichinio augimo.

Pokalbis su psichiatru Dainiumi Pūru

Pirmasis pokalbis apie emocinę sveikatą vyks su psichiatru, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru.

Pokalbio metu bus analizuojama, ar jau pradedama Lietuvoje labiau rūpintis emocine sveikata, taip pat ar lengvai prieinama kita pagalba nei vaistai. Bus ieškoma atsakymų į klausimus, kokia situacija Lietuvoje, kai gydytojai susiduria su dilema: vaistai ar terapija?

Koks gali būti meno vaidmuo terapijoje, ar medikai jį rekomenduoja? Kokias galima matyti perspektyvas meną labiau integruojant į sveikatos priežiūros sistemą.

D. Pūras daug metų gilinasi į suaugusiųjų ir vaikų psichikos sveikatą, psichikos sveikatos politiką, yra gerai susipažinęs su pasaulio valstybių pasiekimais ir nesėkmėmis siekiant kurti sveiką visuomenę.

Psichiatrą kalbins Tomas Vaiseta, kultūros istorikas, tyrinėjęs psichiatrijos istoriją Lietuvoje ir monografijoje „Vasarnamis“ analizavęs sovietmečio psichiatrijos sistemą bei jos pacientų patirtis.

Pokalbis vyks balandžio 13 dieną 18.30 val. ir bus tiesiogiai transliuojamas MO muziejaus Facebook paskyroje. Daugiau informacijos: https://mo.lt/ivykiai/live-pokalbis-su-dainiumi-puru/

Tarptautinė lėtojo meno diena

MO muziejus drauge su kitais muziejais šiemet jungiasi prie tarptautinės lėtojo meno dienos (International Slow Art Day).

Balandžio 10 d. virtualiai MO edukatoriai organizuos net 4 nemokamus virtualius užsiėmimus – MO pokalbius. Jie vyks lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Daugiau informacijos ir registracija: https://mo.lt/ivykiai/emocine-sveikata-mo-pokalbiai/

Lėtojo meno dienos (Slow Art Day) pagrindinė idėja yra kiekvieno galimybė mėgautis menu be jokių išankstinių žinių ar nurodymų, kur žiūrėti ir ką pamatyti. MO pokalbiai – lyg žvelgimas į gyvenimą per meno prizmę. Juose laukia atviros diskusijos be jokio išankstinio pasiruošimo, be jokių reikalavimų ar žinių apie meną.

„Žiūrėjimas į meno kūrinius skatina sustoti ir būti dėmesingiems. O kad tai padaryti būtų paprasčiau ir lengviau, virtualiai tą padaryti padės MO edukatoriai. Drauge su jais bus galima atrasti savo autentišką ryšį bei asmenines sąsajas su tuo, ką matote meno kūriniuose. O taip pat reflektuoti save ir supančią aplinką“, – sako M. Ivanauskienė.

Dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai

MO muziejaus planuose – ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimai muziejuje. Suplanuoti dar praėjusiais metais, bet atšaukti dėl karantino, šiuo metu jie įgyja dar didesnę svarbą ir reikalingumą.

Dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai – galimybė pažinti save, suprasti, kaip reaguojate į meną, atsiverti aplinkos patyrimui. Ši praktika padeda mažinti įtampą, palaikyti tvirtesnius tarpasmeninius santykius.

Pokalbiai apie emocinę sveikatą 

MO muziejuje vyks ir daugiau susitikimų, kuriuose bus kalbama apie įvairius psichinės ir emocinės sveikatos klausimus.

Balandžio 20 dieną vyks virtualus susitikimas su psichologe-psichoterapeute, „Paramos vaikams centro” steigėja ir vadove Aušra Kuriene. Emocinis raštingumas, gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, įvairios galimybės prakalbinti vaikus apie jų emocijas bei kaip tą padaryti padeda menas – tik dalis temų, kurios bus aptariamos su A. Kuriene.

Muziejaus atstovai pažada ir daugiau susitikimų bei pokalbių apie emocinę sveikatą. Naujausios informacijos ieškokite MO muziejaus tinklalapyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti prieš perkant elektrinius traktorius vaikams?

Elektriniai traktoriai yra populiariausia pramoginė priemonė vaikams, kuri gali suteikti jiems daug linksmybių ir pramogų. Tačiau, prieš perkant elektrinį traktorių vaikams, svarbu žinoti keletą dalykų, kad užtikrintumėte vaiko saugumą ir jis su juo smagiai jaustųsi. Čia jums pateiksime keletą patarimų, kaip juos išsirinkti, kad vaikiški traktoriai būtų šauni pramoga visai šeimai. Pirma, svarbu žinoti, kad visi elektriniai traktoriai yra skirti įvairių amžiaus grupių vaikams. Prieš perkant traktorių, reikia susipažinti su gamintojo teikiamomis rekomendacijomis, koks traktorius jam tinkamas. Taip nesukelsite pavojingos

Kodėl verta investuoti į kokybiškas plaukų kirpimo mašinėles?

Jei turite noro ir poreikio įsigyti profesionalią kirpimo mašinėlę, tačiau neturite pakankamai žinių pasirinkti ir suprasti, kuo šiuolaikinės mašinos skiriasi viena nuo kitos, mes padėsime rasti techninius skirtumus ir pasirinkti paprastą, ir pelningą pirkinį. Šiandien pasitelkus tinklaraščius ir internetą madinga rūpintis savimi namuose. Štai kodėl matome, kaip įvairūs profesionalūs prietaisai migruoja iš grožio salonų naudojimui į namus. Kirpimo mašinėlės jau nustojo būti prietaisu vien profesionalams. Pasaulio inžinieriai ir dizaineriai kasmet tobulina įrenginį, kad šis populiarus prietaisas būtų patogesnis ir saugesnis

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kaip sekėsi rinkimuose Klaipėdos regiono merams?

Klaipėdos regiono plėtros taryboje bus permainų. Joje dirbs ir buvusių, ir naujų merų, tarybų narių, o veikla prasidės patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus. Žinoma, ir naujosioms politikų taryboms apsisprendus, ką jos deleguos į Regiono plėtros tarybą. Klaipėdos regiono plėtros taryboje svarstomi šių savivaldybių reikalai: Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo r., Neringos savivaldybių. Ilgas kelias per kopas Šis meras eina 50-uosius metus. Jis – iš anapus marių. Buvo žvejys-motoristas, kasininkas-inspektorius, miško darbininkas. Nuo 2013 metų – meras. Baigęs Klaipėdos

Taip pat skaitykite