Rajono vadovų ataskaita katytiškiams sukėlė „dantų traškėjimą“

Šilutės rajono vadovai meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis su ataskaitomis apie praėjusiais metais nuveiktus darbus vyksta į rajono seniūnijas. Antradienį lankytasi Katyčiuose. Susitikime su katytiškiais taip pat dalyvavo UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas, UAB „Šilutės būstas“ direktorius Aleksas Kvederis, Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK pareigūnai Vaidas Petniūnas ir Nerija Ropienė, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė, Savivaldybės tarybos nariai.

Katytiškiai turėjo klausimų rajono vadovams.

Mero ataskaita
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad pateikti ataskaitas rajono gyventojams yra privalu pagal Vietos savivaldos įstatymą. Pernai ataskaitos apie šios institucijos veiklą buvęs meras Šarūnas Laužikas nepateikė.
Meras priminė, kad daug metų buvo kalbama apie Šilutės sporto arenos statybą. Pagaliau įtraukus šio statinio statybą į valstybės investicijų programą, pavyko gauti lėšų – bus projektuojama. Pirmieji žingsniai žengti dėl Jūrų kadetų mokyklos steigimo Rusnėje, tenykštės internatinės mokyklos bazėje.
Merui užsiminus apie estakados reikalingumą Rusnės bendruomenei, katytiškiai sujudo, pareiškę, kad jiems įdomūs tik Katyčių seniūnijos reikalai. Vis dėlto meras kvietė pažvelgti plačiau – kuo daugiau Savivaldybė įsisavins lėšų per artėjantį naują finansinį laikotarpį, tuo geriau būsią visiems rajono gyventojams. Priminė, kad bendruomenių ir vietos veiklos grupės „Lamatos žemė“ pastangomis pagražėjo ir Katyčiai, ir Stubriai. Pasidžiaugė Šilutėje įsteigta VVG „Pamario kraštas“, padėsiančia pritraukti europinę paramą.
Pranešta, kad papildomai lėšų gaus Šilutė, Rusnė, Švėkšna, patekusios į tikslines teritorijas.
Priminęs apie artėjantį naują finansinį laikotarpį, meras paragino Katyčių seniūnijos gyventojus pasvarstyti apie verslų kūrimą kaime. Vienai darbo vietai sukurti bus skiriama apie 40 tūkst. eurų, o 2016 metais, tikimasi, jau bus priimamos paraiškos.

 

Skaičiai ir faktai
2014 metais Savivaldybės taryba rinkosi į 16 posėdžių, iš jų penkiskart – į neeilinius. Taryba per metus priėmė 465 sprendimus. Ekonomikos komitetas apsvarstė 330, kaimo reikalų – 247, socialinių reikalų – 261 sprendimų projektus. Meras pasirašė 1399 raštus ir išleido 134 potvarkius.

Stebėjimo kameros
Katyčių pagrindinei mokyklai ir jos teritorijai stebėti bus įrengtos stebėjimo kameros. Šioms kameroms įrengti rajono kaimo mokykloms ir jų teritorijoms stebėti skirta 200 tūkst. litų. Savivaldybė jau rengia įrangos viešuosius pirkimus.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pasidžiaugė, kad pavyko sutaupyti, valstybei perleidus savivaldybėms tvarkyti socialines išmokas. Šilutės r. savivaldybė iš savo biudžeto buvo skyrusi 7 mln. Lt šioms išmokoms. Aktyviau ėmus veikti seniūnijų pašalpų skyrimo komisijoms per metus liko apie 1, 5 mln. Lt.
Katyčių seniūnijos teritorijoje šių lėšų liko apie 90 tūkst. Lt. Iš sutaupytųjų lėšų mažinama Savivaldybės skolų našta: atsiskaitoma už įsiskolinimus elektros, šilumos, vandens, atliekų tvarkytojams ir kitų paslaugų teikėjams.

Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė prašė katytiškių būti mandagesniems, išklausyti Savivaldybės atstovų.

Kelių priežiūrai
Administracijos direktorius S. Šeputis pranešė džiugią žinią: Katyčių seniūnijai bus skirta 31 proc. lėšų daugiau negu pernai kelių priežiūrai – iš viso 234 tūkst. Lt. Šias lėšas bus galima naudoti tik kelių priežiūrai ir gatvių apšvietimui. Kaip konkrečiai bus galima skirstyti šias lėšas, bendruomenė aiškinsis susirinkime dalyvaujant Savivaldybės atstovams. Tokį potvarkį yra priėmusi Savivaldybė. Tikimasi, kad tai padės išvengti nesusipratimų.
Katyčių seniūnijos gyventojai piktinosi dėl kelių būklės. Anot jų, net kelias, kuriuo gaisrininkai važiuoja prie vandens rezervuaro, yra sunkiai įveikiamas.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis pasiūlė teikti konkrečius siūlymus seniūnei, kartu su ja apvažiuoti problemines vietas ir kartu nuspręsti, kurį kelią ar gatvę yra svarbiau sutvarkyti.
Dėl kelių priežiūros galvą skauda ir seniūnei. Žvyrkeliai greideriuojami dukart, o tie, kuriais rieda mokykliniai autobusiukai, – dažniau. Tačiau po lietaus žvyrkeliai vėl tampa duobėti. Pasak seniūnės, Stubrių kaimo gyventojas reikalauja tvarkyti kelią iki pat jo namų, nors tuo keliu važiuoja tik jis vienas. Seniūnija tiek lėšų neturi.
Seniūnė pastebėjo, kad įgyvendinant vandentvarkos projektą prastai užlopytas gatvių asfaltas. Labai reikėtų išasfaltuoti gatvę pro bendruomenės namus. Paaiškėjus, kad šiemet kelių priežiūrai skirta daugiau lėšų, tikimasi šią gatvę išasfaltuoti.

Daugiausia klausimų svečiams turėjo P. Venckus.

Katyčių seniūnijoje
Seniūnijoje yra 16 kaimų, 3 seniūnaitijos, 1200 gyventojų.
2014 metais pažymų apie deklaruojamą gyvenamąją vietą išduota 119, pakeisti ar ištaisyti 53 asmenų adresai, 6 asmenys deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.
Apie naują gyvenamąją vietą Katyčių seniūnijoje deklaravo 46 asmenys, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti 9 asmenys, išduotos 39 pažymos gyvenamųjų patalpų savininkams.
Iš seniūnės ataskaitos
Pasak Katyčių seniūnės Juzefos Tamavičienės, viena šeima papildė socialinės rizikos šeimų sąrašą. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos 16 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 46 nepilnamečiai vaikai.
Trijų šeimų socialinėmis išmokomis disponavo socialinė darbuotoja, dirbanti su socialinės rizikos šeimomis individualiai. Ji planuoja šeimos biudžeto išlaidas pagal pirmumo ir būtinumo prioritetus. Kiekvienai socialinės rizikos šeimai pagal poreikį sudaromas veiksmų planą.
Socialinių įgūdžių neturinčioms šeimoms teikiamos konsultavimo, tarpininkavimo, bendradarbiavimo paslaugos. Konfliktinėse šeimose apsilankoma po 12 kartų per mėnesį, kartais su policijos pareigūnais, seniūnaičiais, medicinos darbuotojais. Vyksta glaudus bendradarbiavimas su Katyčių pagrindinės mokyklos socialine pedagoge ir kitais darbuotojais.
Į prevencinių šeimų sąrašą įtrauktos 7 šeimos, kuriose auga 14 nepilnamečių vaikų. Prevencinėse šeimose lankomasi rečiau, jos stebimos.
Socialinių pašalpų skirta 86 šeimoms, išmokų vaikams – 90, skirta ir kitų socialinių išmokų. ES parama labiausiai nepasiturintiems pasinaudojo 223 Katyčių gyventojai, gavę maisto produktų. Visuomenei naudingų darbų už socialines pašalpas atlikti turėjo 155 asmenys. 17 asmenų neteko teisės į paramą, trys šeimos gavo pašalpą maisto produktais.
Katytiškiai – pilietiški
Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Vaidas Petniūnas kalbėjo, kad 2014 metais Katyčių seniūnijoje buvo užregistruoti 28 įvykiai, kurių 22 traktuojami kaip nusikalstama veika. Daugiausia būta vagysčių – 12. Pernai nustatyti trys smurto artimoje aplinkoje atvejai.
Jei už naminės degtinės laikymą įkliuvo tik vienas Katyčių seniūnijos gyventojas, tai neblaivių vairuotojų policijos pareigūnai sulaikė daugiau: trims nustatytas lengvas, vienam – vidutinis girtumas. Eismo įvykių metu sužeisti trys žmonės, mirtinų atvejų išvengta.
2014 m. buvo nustatytas 81 administracinis teisės pažeidimas.
Pareigūnas V. Petniūnas pasidžiaugė, kad katytiškiai yra pilietiškesni, apie pažeidimus noriai praneša policijai.
Ragino kurti „Saugios kaimynystės“ grupes
Policijos pareigūnė Nerija Ropienė atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimą su policijos pareigūnais gerina „Saugios kaimynystės“ grupės. Rajone yra suburta beveik 20 tokių grupių, tačiau Katyčių seniūnijoje – nė vienos.
Paraginusi būti aktyvesniems, pareigūnė patikino, kad svarbiausia yra ne kuo daugiau tokių grupių įkurti, bet kad jos būtų veiklios, padėtų užbėgti už akių nusikaltimams.
Kalbos apie komunalines atliekas
Gerokai išaugęs mokestis už atliekų tvarkymą katytiškiams kelia „dantų traškesį“. Rajono vadovai aiškino, jog toks mokestis yra todėl, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre buvo pradėta deginti dalis buitinių atliekų. Išaugusius kaštus ši įstaiga dengia didindama vartų mokestį. Savivaldybės vadovams pavyko pasiekti, kad būtų sumažintas mokestis, kuris leis gyventojams sutaupyti iki 10 eurų per metus. Kad mokestis būtų dar mažesnis, reikėtų atliekas rūšiuoti. Tada komunalinių atliekų kiekis bus mažesnis, kartu ir mokesčiai mažės. Jau šį pavasarį individualių namų gyventojai gaus atliekų rūšiavimo konteinerių komplektus. Rūšiuoti atliekas pakviesti ir katytiškiai.
Neįgali katytiškė klausė, kodėl jai nėra taikoma mažesnio mokesčio už komunalines atliekas. Vieniša neįgali moteris sakė, kad jai tenka per metus sumokėti 240 litų – tai esanti per didelė finansinė našta. Katytiškė sakė girdėjusi, kad Šilalės rajono neįgalieji už šią paslaugą mokantys mažiau. Kodėl taip nedaroma Šilutės rajone. Katytiškei paaiškinta, kad ši lengvata skiriama tik pensijos amžiaus žmonėms.
Gyventojai piktinosi, esą politikai priėmė sprendimą, pagal kurį atrodo, kad šiukšlina ne žmonės, bet namai. Anot jų, kaimiečiai šiukšles sudeginantys ir per dvi savaites neprikrauna konteinerių.
Savivaldybės vadovai sakė, kad pagal patvirtintą komunalinių atliekų tvarkymą nuolaida numatyta pensininkams, tačiau galima nuolaidų padaryti ir daugiau, tačiau tokiu atveju kažkas turėtų mokėti daugiau.
Priekaištai vandentiekininkams
UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas išgirdo katytiškių piktinimąsi dėl neišvažiuojamų, neišbrendamų gatvių. Tokios esančios Malūno ir Stoniškių gatvės. Dar piktinosi pradingusiais grindinio akmenimis, nekokybiškai išasfaltuota gatve, netvarkingais šulinių dangčiais.
UAB „Šilutės vandenys“ vadovas priminė, kad įgyvendinant nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektą Katyčiuose klojami nuotekų tinklai. Pradėjus projektą įgyvendinti Katyčiuose, gyventojai susirinkime buvo informuoti, kad dėl visų iškilusių nepatogumų kreipųsi nurodytais telefonais.
„Šulinių dangčiai buvo uždengti tik laikinai, dėl saugumo. Vėliau uždengta tikraisiais. Dėl darbų kokybės statybininkai yra įsipareigoję atsakyti penkerius metus. Nekokybiškai atliktą darbą ištaisys“, – atsakė A. Markvaldas, nusistebėjęs, kad apie nesklandumus jam nebuvę pranešta. Jis patikino, kad objektą numatyta priduoti gegužės mėnesį. Komisija objekto nepriims, negavusi seniūnės pritarimo.
Priekaištai gyventojams
Tačiau bendrovės vadovas turėjo priekaištų ir katytiškiams. Per metus užregistruota 20 gedimų, o vandens nuostolių patirta apie 10 tūkst. kubų… Įmonė yra įdiegusi modernią įrangą, padėsiančią nustatyti, kur vanduo naudojamas be apskaitos, kur jis, švelniai tariant, išgaruoja.
Vandenį naudojantiems be apskaitos prietaisų yra numatytos didžiulės baudos.
A. Markvaldas prašė pilietiškumo – pamačius gedimą derėtų nedelsiant pranešti.
Diskusiją gesino bibliotekininkai
Dar katytiškiai stebėjosi, kad nukentėjusiems nuo gaisro skiriama apgailėtina – 350 litų – parama…
Įkaitusią atmosferą švelnino F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Pasidžiaugusi gražia bendruomene patikino, kad bibliotekos durys atviros visiems. Padėkojo V. Voitekovui talkinančiam bibliotekos filialui, ir visiems katytiškiams: „Ačiū, kad neužsmūgiavote…“

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Tomas

    Kodel valdzia tik rupinasi kaip pritraukt europos parama,o ne kaip padet patiems zmonems uzsidirbt,kad jos net nereiketu.Lai pati valstybe remia projektus o ne siurbia pinigus.Sukciai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite