Prisiekė jaunesnieji karininkai: skaičius – rekordinis

Vasario 24 d. prie partizanų vado Generolo Jono Žemaičio paminklo šalia Krašto apsaugos ministerijos vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija. Jos metu prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai.

Tai – rekordinis JKVM klausytojų skaičius nuo 2012 m., kai šie mokymai buvo atnaujinti siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą. Daugelis jų tarnybą rinkosi reaguodami į karą Ukrainoje ir tokiu būdu norėdami išmokti ginti savo tėvynę.

Šventėje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika, akademijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.

„Kiekvieną kartą matydamas stiprią jaunų žmonių motyvaciją ir pasiryžimą atlikti karinę tarnybą nuoširdžiai džiaugiuosi. Šiandien ne tik prisiekėte, gavote jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, bet ir savo pavyzdžiu rodote, kad aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, tiek merginos, tiek vaikinai, yra motyvuoti į savo rankas imti lyderystę nacionalinio saugumo srityje. Neabejoju, kad sėkmingai įveiksite iššūkius, ir ne vienas jūsų sieksite karininko karjeros. Dėkoju už jūsų ryžtą, iniciatyvumą ir patriotizmą. Linkiu asmeninių bei profesinių pergalių, vienybės, stiprybės“, – kreipdamasis į JKVM klausytojus sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė vienuoliktoji laida Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų, savanoriškai pradėjusių mokytis 2023 m. rudenį Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos JKVM padalinyje Klaipėdoje. Tarp prisiekusiųjų yra studijavusių ir užsienio, daugiausia Jungtinės Karalystės, universitetuose.

Akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, sveikindamas kariūnus aspirantus, sakė suprantantis, kad daugelio jų pasirinkimą lėmė šių dienų iššūkiai, stiprinantys ryžtą kartu su turima profesija įgyti ir pagrindinį karinį parengimą, tapti atsargos karininkais, pasirengusiais ginklu ginti savo valstybę. „Džiaugiuosi jūsų pasirinkimu, kuris rodo besąlygišką pasiryžimą tarnauti Tėvynės labui, ir tikiu, kad tapsite pavyzdžiu ir įkvėpimu daugeliui kitų karių“, – sakė brg. gen. A. Leika.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM)

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 JKVM klausytojai, iš kurių – 42 merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas. Kursai vyksta ir divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje bei dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune, ten mokosi mediciną studijuojantys studentai.

Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos kursų lankytojams vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose. Sėkmingai baigusiems mokymosi kursą absolventams suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono). Absolventai turi galimybę prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400-500 šalies gyventojų. Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami, tačiau gera žinia yra ta, kad 50-55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai jau nuo šių metų rugsėjo. Sunki ir klastinga liga Erkinis encefalitas –

Orai: dienomis – iki 25 laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Balandžio 29 d., pirmadienį, dieną lietaus tikimybė maža. Vėjas pietryčių, pietų, vakariniame šalies pakraštyje vakarinių krypčių, 8-13 m/s. Temperatūra 20-25 laipsniai šilumos. Balandžio 30 d., antradienį, kai kur, didesnė tikimybė šiaurės vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas pietryčių, pietų, naktį 4-9 m/s, dieną 6-11 m/s. Temperatūra naktį 8-13, dieną 20-25 laipsniai šilumos. Gegužės 1 d., trečiadienį, lietaus tikimybė maža. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, rytų, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 7-12, dieną 20-25 laipsniai šilumos.

Kiekvieną šeštadienį gaisrinės atveria duris lankytojams

Ar žinote, kad gegužė – šeimos mėnuo. Kad visi būtų saugesni, šalies ugniagesiai gelbėtojai kviečia gyventojus šeštadieniais nuo 10 iki 12 val. apsilankyti gaisrinėse. Ugniagesiai pasirengę jiems papasakoti, kodėl namuose būtina turėti autonominį dūmų detektorių, kaip prižiūrėti krosnis, elektros instaliaciją, kodėl būtina valyti dūmtraukį, kodėl negalima rūkyti lovoje, kodėl svarbu nepalikti degančių žvakių ar ant viryklės verdančio puodo, kodėl būtina įsigyti gesintuvą ir nedegų audeklą. Lankytojai galės susipažinti su ugniagesių darbo sąlygomis, gaisrine ir gelbėjimo technika, o mažieji turės galimybę

Nauja farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto išrašymo

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6-12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Įdiegus naują farmacinės rūpybos paslaugą, gydytojas galės paskirti gydymą ilgesniam nei 6 mėnesių, bet ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Tokie ilgesnio galiojimo receptai galės būti

Taip pat skaitykite