Prisiekė jaunesnieji karininkai: skaičius – rekordinis

Vasario 24 d. prie partizanų vado Generolo Jono Žemaičio paminklo šalia Krašto apsaugos ministerijos vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija. Jos metu prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai.

Tai – rekordinis JKVM klausytojų skaičius nuo 2012 m., kai šie mokymai buvo atnaujinti siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą. Daugelis jų tarnybą rinkosi reaguodami į karą Ukrainoje ir tokiu būdu norėdami išmokti ginti savo tėvynę.

Šventėje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika, akademijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.

„Kiekvieną kartą matydamas stiprią jaunų žmonių motyvaciją ir pasiryžimą atlikti karinę tarnybą nuoširdžiai džiaugiuosi. Šiandien ne tik prisiekėte, gavote jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, bet ir savo pavyzdžiu rodote, kad aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, tiek merginos, tiek vaikinai, yra motyvuoti į savo rankas imti lyderystę nacionalinio saugumo srityje. Neabejoju, kad sėkmingai įveiksite iššūkius, ir ne vienas jūsų sieksite karininko karjeros. Dėkoju už jūsų ryžtą, iniciatyvumą ir patriotizmą. Linkiu asmeninių bei profesinių pergalių, vienybės, stiprybės“, – kreipdamasis į JKVM klausytojus sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė vienuoliktoji laida Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų, savanoriškai pradėjusių mokytis 2023 m. rudenį Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos JKVM padalinyje Klaipėdoje. Tarp prisiekusiųjų yra studijavusių ir užsienio, daugiausia Jungtinės Karalystės, universitetuose.

Akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, sveikindamas kariūnus aspirantus, sakė suprantantis, kad daugelio jų pasirinkimą lėmė šių dienų iššūkiai, stiprinantys ryžtą kartu su turima profesija įgyti ir pagrindinį karinį parengimą, tapti atsargos karininkais, pasirengusiais ginklu ginti savo valstybę. „Džiaugiuosi jūsų pasirinkimu, kuris rodo besąlygišką pasiryžimą tarnauti Tėvynės labui, ir tikiu, kad tapsite pavyzdžiu ir įkvėpimu daugeliui kitų karių“, – sakė brg. gen. A. Leika.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM)

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 JKVM klausytojai, iš kurių – 42 merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas. Kursai vyksta ir divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje bei dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune, ten mokosi mediciną studijuojantys studentai.

Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos kursų lankytojams vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose. Sėkmingai baigusiems mokymosi kursą absolventams suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono). Absolventai turi galimybę prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite