Prieš 96-erius metus Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai
Šiai datai skirtas minėjimas sausio 15 d. prasidėjo prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės 1923 m. sausio įvykiams priminti.
Pagarbą žuvusiems ir 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną. Dainavo mišrus choras „Pamario aidas“. Pavakare Hugo Šojaus muziejuje buvo atidaryta paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti muziejui padovanotus arba įsigytus eksponatus. Atidaryme dalyvavo folkloro ansamblis „Verdainė“.
Reikšminga diena
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis, pasveikinęs susirinkusius, suteikė žodį rajono savivaldybės merui Vytautaui Laurinaičiui. Meras kalbėjo: „1923 metų sukilimas – vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus pradžios įvykių, kai jauna ir dar ne visai Europoje ir pasaulyje pripažinta valstybė diplomatiniais kanalais ir karine jėga prijungė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tam buvo daug priežasčių. Viena – to norėjo gyventojai.
Norėjo kai kurios valstybės. Lietuvai buvo būtina turėti uostą. Ši mintis tebelieka svarbi ir šiandien: be uosto, ribotas valstybės savarankiškumas. Jau tada Lietuvos Respublikos Vyriausybė matė naudą Lietuvai, o nauda buvo ir Klaipėdos kraštui. Šiandien galime džiaugtis, kad turime žinomą visame pasaulyje uostą“.
Meras padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepamiršo šio įvykio, atnešusio ir nemažai aukų.
M. Užgalis trumpai papasakojo apie istorinius įvykius, kaip buvo nuspręsta prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. Lietuva tapo valstybe, turinčia savo uostą. „Šiandien minime 96-ąsias sukilimo metines, kai dėl tuometės valdžios ryžto ir sukilimo organizavimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos“, – kalbėjo M. Užgalis.
Rajono savivaldybės vadovai prie paminklo padėjo simbolinę, vėliavos spalvų puokštę, muziejaus darbuotojai uždegė žvakeles. Mišrus choras „Pamario aidas“ traukė patriotines dainas (vad. Nijolė Sniečkuvienė).
Turiningas vakaras
Vakare Hugo Šojaus muziejuje meras V. Laurinaitis, spausdamas ranką į muziejų atėjusiems žmonėms, sakė, kad su kai kuriais sveikinasi jau antrą kartą tą dieną. Pasidžiaugė, kad taip nemažai žmonių susirinko į parodos atidarymą.
Ir čia netrūko dainų. Į parodų salę dainuodami ir grodami žengė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkai su vadove Regina Jokubaityte.
Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasidžiaugė, kad ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais muziejaus ekspozicijas papildo nauji šilutiškių, rajono ir net užsienyje gyvenančių žmonių dovanoti eksponatai. Padėkojo Švėkšnos muziejaus muziejininkei Monikai Žąsytienei, atvežusiai eksponatų iš Švėkšnos muziejaus. Direktorė dėkojo darbuotojoms Natalijai Kučinskajai ir Neringai Matačiūtei už parengtą ekspoziciją. I. Skablauskaitė neslėpė džiaugsmo, kad išsipildė sena muziejininkų svajonė į muziejaus fondus priimti buvusios Šilutės MSV muziejaus eksponatus.
Šia proga meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo: „Gražus akcentas, kai žmonės, turintys vertingų eksponatų, menančių praeitį, dalijasi su bendruomene – muziejumi, miestu. Yra potencialių teikėjų, yra ir tokių, kurie dar laukia patogaus momento, tačiau tikime, kad ir jų turimi eksponatai atsidurs muziejaus fonduose“.
Susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti muziejaus eksponatų, pasiklausyti istorijų, kaip jie pateko į muziejų. Pasidžiaugta šilutiškės Kunigundos Dovydaitienės padovanotu šermenyse ant sienos kabintu kryžiumi, šarvojimo lovatiesėmis. Tai ne pirmi šios moters padovanoti eksponatai.
Padėkos už eksponatus
Už Šilutės Hugo Šojaus muziejui padovanotus eksponatus muziejaus direktorė dėkojo Algimantui Švaniui (Klaipėda), Kurt Beutler (Vokietija), Algimantui Urbonui (Palanga), Marinai Kulčinskajai (Švedija), Rasai Šeputytei (Šilutės r.), Edgarui Strelčiūnui (Šilutė), Kunigundai Dovydaitienei (Šilutė), Danutei-Bronislavai Narbutienei (Šilutė), Danutei Staponkienei (Telšiai), Lianai Liutkienei (Šilutė), Anfisai Vaitkevič (Vilnius), Viktorijai Ziabrevai (Klaipėda), Birutei Lisauskaitei (Trakai), Skirmantei Galvydei (Šilutė), Grigorijui Bondarevui (Klaipėda), Antanui Krušnauskui (Šilutė), Matui Veličkai (Vilnius), Rimvydui Stakvilevičiui (Šilutė), Arūnui Plikšniui (Vilnius), Stasiui Mėlinauskui (Šilutė), Jadvygai Ažukaitienei (Šilutė), Vaidotui Vilkui (Šilutė), Sauliui Stankevičiui (Šilutė), Astridai Petraitytei (Vilnius), Kęstučiui Zdanevičiui, Antanui Jakui (Šilutė), Sauliui Sodoniui (Šilutė), Alfonsui Vanagui (Šilutė), Šilutės MSV įmonės buvusiam vadovui Pranciškui Zubei.
Eksponatų Švėkšnoje laikomai ekspozicijai dovanojusiems: Liucijai Serapinaitei (Kaunas), Vytautui Bliūdžiui (Švėkšna), Nijolei Kairienei (Švėkšna), Janinai Žemgulytei-Bilaišienei (Vilnius), Petrui Čeliauskui (Švėkšna), Zosei Sapkauskienei (Švėkšna), Sauliui Katkui (Švėkšna), Daliai Šimkutei (Plungė, Žemaičių dailės muziejus), Adomui Vingiui (Stirpeikų k.), Jūratei Vaštakienei (Klaipėda), Ramutei Toleikienei (Švėkšna).
Žemaičių Naumiesčio ekspoziciją papildė: Villi Kalvaitis (JAV), Viktorija Jurkšaitienė (Degučiai).
Po ekspozicijas pasižvalgius
Muziejaus direktorė I. Skablauskaitė papasakojo apie įdomiausius į muziejų patekusius eksponatus, o Švėkšnos muziejininkė M. Žąsytienė neslėpdama jaudulio ir didžiuodamasi demonstravo švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotą 1919 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ numerį (Nr.6), kuriame pirmą kartą buvo išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Didelio susidomėjimo sulaukė Šilutės MSV eksponatų ekspozicija.
Vėliau visi buvo pakviesti pasivaišinti garuojančia arbata, muziejininkių keptu pyragu. Skambėjo dainos, sukosi verdainiečių ir ne tik poros. Muziejuje dar ilgai negeso šviesos.
Laima Laumenė
Petro Skutulo nuotr.