Prieš 96-erius metus Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai

Minėjimas prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės, skirtos 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Šiai datai skirtas minėjimas sausio 15 d. prasidėjo prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Pagarbą žuvusiems ir 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną. Dainavo mišrus choras „Pamario aidas“. Pavakare Hugo Šojaus muziejuje buvo atidaryta paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti muziejui padovanotus arba įsigytus eksponatus. Atidaryme dalyvavo folkloro ansamblis „Verdainė“.

Įdomu pavartyti kelių dešimtmečių senumo Pamario krašto melioratorių metraštį.

Reikšminga diena
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis, pasveikinęs susirinkusius, suteikė žodį rajono savivaldybės merui Vytautaui Laurinaičiui. Meras kalbėjo: „1923 metų sukilimas – vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus pradžios įvykių, kai jauna ir dar ne visai Europoje ir pasaulyje pripažinta valstybė diplomatiniais kanalais ir karine jėga prijungė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tam buvo daug priežasčių. Viena – to norėjo gyventojai.

Apie eksponatus pasakoja Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė.

Norėjo kai kurios valstybės. Lietuvai buvo būtina turėti uostą. Ši mintis tebelieka svarbi ir šiandien: be uosto, ribotas valstybės savarankiškumas. Jau tada Lietuvos Respublikos Vyriausybė matė naudą Lietuvai, o nauda buvo ir Klaipėdos kraštui. Šiandien galime džiaugtis, kad turime žinomą visame pasaulyje uostą“.
Meras padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepamiršo šio įvykio, atnešusio ir nemažai aukų.
M. Užgalis trumpai papasakojo apie istorinius įvykius, kaip buvo nuspręsta prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. Lietuva tapo valstybe, turinčia savo uostą. „Šiandien minime 96-ąsias sukilimo metines, kai dėl tuometės valdžios ryžto ir sukilimo organizavimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos“, – kalbėjo M. Užgalis.
Rajono savivaldybės vadovai prie paminklo padėjo simbolinę, vėliavos spalvų puokštę, muziejaus darbuotojai uždegė žvakeles. Mišrus choras „Pamario aidas“ traukė patriotines dainas (vad. Nijolė Sniečkuvienė).

Turiningas vakaras
Vakare Hugo Šojaus muziejuje meras V. Laurinaitis, spausdamas ranką į muziejų atėjusiems žmonėms, sakė, kad su kai kuriais sveikinasi jau antrą kartą tą dieną. Pasidžiaugė, kad taip nemažai žmonių susirinko į parodos atidarymą.

Merą V. Laurinaitį sudomino švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotas 1919 m. „Lietuvos aido“ numeris.

Ir čia netrūko dainų. Į parodų salę dainuodami ir grodami žengė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkai su vadove Regina Jokubaityte.
Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasidžiaugė, kad ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais muziejaus ekspozicijas papildo nauji šilutiškių, rajono ir net užsienyje gyvenančių žmonių dovanoti eksponatai. Padėkojo Švėkšnos muziejaus muziejininkei Monikai Žąsytienei, atvežusiai eksponatų iš Švėkšnos muziejaus. Direktorė dėkojo darbuotojoms Natalijai Kučinskajai ir Neringai Matačiūtei už parengtą ekspoziciją. I. Skablauskaitė neslėpė džiaugsmo, kad išsipildė sena muziejininkų svajonė į muziejaus fondus priimti buvusios Šilutės MSV muziejaus eksponatus.
Šia proga meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo: „Gražus akcentas, kai žmonės, turintys vertingų eksponatų, menančių praeitį, dalijasi su bendruomene – muziejumi, miestu. Yra potencialių teikėjų, yra ir tokių, kurie dar laukia patogaus momento, tačiau tikime, kad ir jų turimi eksponatai atsidurs muziejaus fonduose“.
Susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti muziejaus eksponatų, pasiklausyti istorijų, kaip jie pateko į muziejų. Pasidžiaugta šilutiškės Kunigundos Dovydaitienės padovanotu šermenyse ant sienos kabintu kryžiumi, šarvojimo lovatiesėmis. Tai ne pirmi šios moters padovanoti eksponatai.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė padėkos raštą įteikė melioratorių muziejaus medžiagą muziejui perdavusiam Pranciškui Zubei.

Padėkos už eksponatus
Už Šilutės Hugo Šojaus muziejui padovanotus eksponatus muziejaus direktorė dėkojo Algimantui Švaniui (Klaipėda), Kurt Beutler (Vokietija), Algimantui Urbonui (Palanga), Marinai Kulčinskajai (Švedija), Rasai Šeputytei (Šilutės r.), Edgarui Strelčiūnui (Šilutė), Kunigundai Dovydaitienei (Šilutė), Danutei-Bronislavai Narbutienei (Šilutė), Danutei Staponkienei (Telšiai), Lianai Liutkienei (Šilutė), Anfisai Vaitkevič (Vilnius), Viktorijai Ziabrevai (Klaipėda), Birutei Lisauskaitei (Trakai), Skirmantei Galvydei (Šilutė), Grigorijui Bondarevui (Klaipėda), Antanui Krušnauskui (Šilutė), Matui Veličkai (Vilnius), Rimvydui Stakvilevičiui (Šilutė), Arūnui Plikšniui (Vilnius), Stasiui Mėlinauskui (Šilutė), Jadvygai Ažukaitienei (Šilutė), Vaidotui Vilkui (Šilutė), Sauliui Stankevičiui (Šilutė), Astridai Petraitytei (Vilnius), Kęstučiui Zdanevičiui, Antanui Jakui (Šilutė), Sauliui Sodoniui (Šilutė), Alfonsui Vanagui (Šilutė), Šilutės MSV įmonės buvusiam vadovui Pranciškui Zubei.

Muziejaus fondų saugotoja Natalija Kučinskaja prie įsigyto XX a. pradžioje Vokietijoje pagaminto kasos aparato „National“.

Eksponatų Švėkšnoje laikomai ekspozicijai dovanojusiems: Liucijai Serapinaitei (Kaunas), Vytautui Bliūdžiui (Švėkšna), Nijolei Kairienei (Švėkšna), Janinai Žemgulytei-Bilaišienei (Vilnius), Petrui Čeliauskui (Švėkšna), Zosei Sapkauskienei (Švėkšna), Sauliui Katkui (Švėkšna), Daliai Šimkutei (Plungė, Žemaičių dailės muziejus), Adomui Vingiui (Stirpeikų k.), Jūratei Vaštakienei (Klaipėda), Ramutei Toleikienei (Švėkšna).
Žemaičių Naumiesčio ekspoziciją papildė: Villi Kalvaitis (JAV), Viktorija Jurkšaitienė (Degučiai).
Po ekspozicijas pasižvalgius
Muziejaus direktorė I. Skablauskaitė papasakojo apie įdomiausius į muziejų patekusius eksponatus, o Švėkšnos muziejininkė M. Žąsytienė neslėpdama jaudulio ir didžiuodamasi demonstravo švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotą 1919 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ numerį (Nr.6), kuriame pirmą kartą buvo išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Didelio susidomėjimo sulaukė Šilutės MSV eksponatų ekspozicija.
Vėliau visi buvo pakviesti pasivaišinti garuojančia arbata, muziejininkių keptu pyragu. Skambėjo dainos, sukosi verdainiečių ir ne tik poros. Muziejuje dar ilgai negeso šviesos.

Laima Laumenė
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.