Prieš 96-erius metus Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai

Minėjimas prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės, skirtos 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Šiai datai skirtas minėjimas sausio 15 d. prasidėjo prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Pagarbą žuvusiems ir 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną. Dainavo mišrus choras „Pamario aidas“. Pavakare Hugo Šojaus muziejuje buvo atidaryta paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti muziejui padovanotus arba įsigytus eksponatus. Atidaryme dalyvavo folkloro ansamblis „Verdainė“.

Įdomu pavartyti kelių dešimtmečių senumo Pamario krašto melioratorių metraštį.

Reikšminga diena
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis, pasveikinęs susirinkusius, suteikė žodį rajono savivaldybės merui Vytautaui Laurinaičiui. Meras kalbėjo: „1923 metų sukilimas – vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus pradžios įvykių, kai jauna ir dar ne visai Europoje ir pasaulyje pripažinta valstybė diplomatiniais kanalais ir karine jėga prijungė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tam buvo daug priežasčių. Viena – to norėjo gyventojai.

Apie eksponatus pasakoja Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė.

Norėjo kai kurios valstybės. Lietuvai buvo būtina turėti uostą. Ši mintis tebelieka svarbi ir šiandien: be uosto, ribotas valstybės savarankiškumas. Jau tada Lietuvos Respublikos Vyriausybė matė naudą Lietuvai, o nauda buvo ir Klaipėdos kraštui. Šiandien galime džiaugtis, kad turime žinomą visame pasaulyje uostą“.
Meras padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepamiršo šio įvykio, atnešusio ir nemažai aukų.
M. Užgalis trumpai papasakojo apie istorinius įvykius, kaip buvo nuspręsta prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. Lietuva tapo valstybe, turinčia savo uostą. „Šiandien minime 96-ąsias sukilimo metines, kai dėl tuometės valdžios ryžto ir sukilimo organizavimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos“, – kalbėjo M. Užgalis.
Rajono savivaldybės vadovai prie paminklo padėjo simbolinę, vėliavos spalvų puokštę, muziejaus darbuotojai uždegė žvakeles. Mišrus choras „Pamario aidas“ traukė patriotines dainas (vad. Nijolė Sniečkuvienė).

Turiningas vakaras
Vakare Hugo Šojaus muziejuje meras V. Laurinaitis, spausdamas ranką į muziejų atėjusiems žmonėms, sakė, kad su kai kuriais sveikinasi jau antrą kartą tą dieną. Pasidžiaugė, kad taip nemažai žmonių susirinko į parodos atidarymą.

Merą V. Laurinaitį sudomino švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotas 1919 m. „Lietuvos aido“ numeris.

Ir čia netrūko dainų. Į parodų salę dainuodami ir grodami žengė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkai su vadove Regina Jokubaityte.
Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasidžiaugė, kad ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais muziejaus ekspozicijas papildo nauji šilutiškių, rajono ir net užsienyje gyvenančių žmonių dovanoti eksponatai. Padėkojo Švėkšnos muziejaus muziejininkei Monikai Žąsytienei, atvežusiai eksponatų iš Švėkšnos muziejaus. Direktorė dėkojo darbuotojoms Natalijai Kučinskajai ir Neringai Matačiūtei už parengtą ekspoziciją. I. Skablauskaitė neslėpė džiaugsmo, kad išsipildė sena muziejininkų svajonė į muziejaus fondus priimti buvusios Šilutės MSV muziejaus eksponatus.
Šia proga meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo: „Gražus akcentas, kai žmonės, turintys vertingų eksponatų, menančių praeitį, dalijasi su bendruomene – muziejumi, miestu. Yra potencialių teikėjų, yra ir tokių, kurie dar laukia patogaus momento, tačiau tikime, kad ir jų turimi eksponatai atsidurs muziejaus fonduose“.
Susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti muziejaus eksponatų, pasiklausyti istorijų, kaip jie pateko į muziejų. Pasidžiaugta šilutiškės Kunigundos Dovydaitienės padovanotu šermenyse ant sienos kabintu kryžiumi, šarvojimo lovatiesėmis. Tai ne pirmi šios moters padovanoti eksponatai.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė padėkos raštą įteikė melioratorių muziejaus medžiagą muziejui perdavusiam Pranciškui Zubei.

Padėkos už eksponatus
Už Šilutės Hugo Šojaus muziejui padovanotus eksponatus muziejaus direktorė dėkojo Algimantui Švaniui (Klaipėda), Kurt Beutler (Vokietija), Algimantui Urbonui (Palanga), Marinai Kulčinskajai (Švedija), Rasai Šeputytei (Šilutės r.), Edgarui Strelčiūnui (Šilutė), Kunigundai Dovydaitienei (Šilutė), Danutei-Bronislavai Narbutienei (Šilutė), Danutei Staponkienei (Telšiai), Lianai Liutkienei (Šilutė), Anfisai Vaitkevič (Vilnius), Viktorijai Ziabrevai (Klaipėda), Birutei Lisauskaitei (Trakai), Skirmantei Galvydei (Šilutė), Grigorijui Bondarevui (Klaipėda), Antanui Krušnauskui (Šilutė), Matui Veličkai (Vilnius), Rimvydui Stakvilevičiui (Šilutė), Arūnui Plikšniui (Vilnius), Stasiui Mėlinauskui (Šilutė), Jadvygai Ažukaitienei (Šilutė), Vaidotui Vilkui (Šilutė), Sauliui Stankevičiui (Šilutė), Astridai Petraitytei (Vilnius), Kęstučiui Zdanevičiui, Antanui Jakui (Šilutė), Sauliui Sodoniui (Šilutė), Alfonsui Vanagui (Šilutė), Šilutės MSV įmonės buvusiam vadovui Pranciškui Zubei.

Muziejaus fondų saugotoja Natalija Kučinskaja prie įsigyto XX a. pradžioje Vokietijoje pagaminto kasos aparato „National“.

Eksponatų Švėkšnoje laikomai ekspozicijai dovanojusiems: Liucijai Serapinaitei (Kaunas), Vytautui Bliūdžiui (Švėkšna), Nijolei Kairienei (Švėkšna), Janinai Žemgulytei-Bilaišienei (Vilnius), Petrui Čeliauskui (Švėkšna), Zosei Sapkauskienei (Švėkšna), Sauliui Katkui (Švėkšna), Daliai Šimkutei (Plungė, Žemaičių dailės muziejus), Adomui Vingiui (Stirpeikų k.), Jūratei Vaštakienei (Klaipėda), Ramutei Toleikienei (Švėkšna).
Žemaičių Naumiesčio ekspoziciją papildė: Villi Kalvaitis (JAV), Viktorija Jurkšaitienė (Degučiai).
Po ekspozicijas pasižvalgius
Muziejaus direktorė I. Skablauskaitė papasakojo apie įdomiausius į muziejų patekusius eksponatus, o Švėkšnos muziejininkė M. Žąsytienė neslėpdama jaudulio ir didžiuodamasi demonstravo švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotą 1919 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ numerį (Nr.6), kuriame pirmą kartą buvo išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Didelio susidomėjimo sulaukė Šilutės MSV eksponatų ekspozicija.
Vėliau visi buvo pakviesti pasivaišinti garuojančia arbata, muziejininkių keptu pyragu. Skambėjo dainos, sukosi verdainiečių ir ne tik poros. Muziejuje dar ilgai negeso šviesos.

Laima Laumenė
Petro Skutulo nuotr.

Hits: 247

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite