Prieš 96-erius metus Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai

Minėjimas prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės, skirtos 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Šiai datai skirtas minėjimas sausio 15 d. prasidėjo prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Pagarbą žuvusiems ir 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną. Dainavo mišrus choras „Pamario aidas“. Pavakare Hugo Šojaus muziejuje buvo atidaryta paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti muziejui padovanotus arba įsigytus eksponatus. Atidaryme dalyvavo folkloro ansamblis „Verdainė“.

Įdomu pavartyti kelių dešimtmečių senumo Pamario krašto melioratorių metraštį.

Reikšminga diena
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis, pasveikinęs susirinkusius, suteikė žodį rajono savivaldybės merui Vytautaui Laurinaičiui. Meras kalbėjo: „1923 metų sukilimas – vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus pradžios įvykių, kai jauna ir dar ne visai Europoje ir pasaulyje pripažinta valstybė diplomatiniais kanalais ir karine jėga prijungė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tam buvo daug priežasčių. Viena – to norėjo gyventojai.

Apie eksponatus pasakoja Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė.

Norėjo kai kurios valstybės. Lietuvai buvo būtina turėti uostą. Ši mintis tebelieka svarbi ir šiandien: be uosto, ribotas valstybės savarankiškumas. Jau tada Lietuvos Respublikos Vyriausybė matė naudą Lietuvai, o nauda buvo ir Klaipėdos kraštui. Šiandien galime džiaugtis, kad turime žinomą visame pasaulyje uostą“.
Meras padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepamiršo šio įvykio, atnešusio ir nemažai aukų.
M. Užgalis trumpai papasakojo apie istorinius įvykius, kaip buvo nuspręsta prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. Lietuva tapo valstybe, turinčia savo uostą. „Šiandien minime 96-ąsias sukilimo metines, kai dėl tuometės valdžios ryžto ir sukilimo organizavimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos“, – kalbėjo M. Užgalis.
Rajono savivaldybės vadovai prie paminklo padėjo simbolinę, vėliavos spalvų puokštę, muziejaus darbuotojai uždegė žvakeles. Mišrus choras „Pamario aidas“ traukė patriotines dainas (vad. Nijolė Sniečkuvienė).

Turiningas vakaras
Vakare Hugo Šojaus muziejuje meras V. Laurinaitis, spausdamas ranką į muziejų atėjusiems žmonėms, sakė, kad su kai kuriais sveikinasi jau antrą kartą tą dieną. Pasidžiaugė, kad taip nemažai žmonių susirinko į parodos atidarymą.

Merą V. Laurinaitį sudomino švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotas 1919 m. „Lietuvos aido“ numeris.

Ir čia netrūko dainų. Į parodų salę dainuodami ir grodami žengė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkai su vadove Regina Jokubaityte.
Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasidžiaugė, kad ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais muziejaus ekspozicijas papildo nauji šilutiškių, rajono ir net užsienyje gyvenančių žmonių dovanoti eksponatai. Padėkojo Švėkšnos muziejaus muziejininkei Monikai Žąsytienei, atvežusiai eksponatų iš Švėkšnos muziejaus. Direktorė dėkojo darbuotojoms Natalijai Kučinskajai ir Neringai Matačiūtei už parengtą ekspoziciją. I. Skablauskaitė neslėpė džiaugsmo, kad išsipildė sena muziejininkų svajonė į muziejaus fondus priimti buvusios Šilutės MSV muziejaus eksponatus.
Šia proga meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo: „Gražus akcentas, kai žmonės, turintys vertingų eksponatų, menančių praeitį, dalijasi su bendruomene – muziejumi, miestu. Yra potencialių teikėjų, yra ir tokių, kurie dar laukia patogaus momento, tačiau tikime, kad ir jų turimi eksponatai atsidurs muziejaus fonduose“.
Susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti muziejaus eksponatų, pasiklausyti istorijų, kaip jie pateko į muziejų. Pasidžiaugta šilutiškės Kunigundos Dovydaitienės padovanotu šermenyse ant sienos kabintu kryžiumi, šarvojimo lovatiesėmis. Tai ne pirmi šios moters padovanoti eksponatai.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė padėkos raštą įteikė melioratorių muziejaus medžiagą muziejui perdavusiam Pranciškui Zubei.

Padėkos už eksponatus
Už Šilutės Hugo Šojaus muziejui padovanotus eksponatus muziejaus direktorė dėkojo Algimantui Švaniui (Klaipėda), Kurt Beutler (Vokietija), Algimantui Urbonui (Palanga), Marinai Kulčinskajai (Švedija), Rasai Šeputytei (Šilutės r.), Edgarui Strelčiūnui (Šilutė), Kunigundai Dovydaitienei (Šilutė), Danutei-Bronislavai Narbutienei (Šilutė), Danutei Staponkienei (Telšiai), Lianai Liutkienei (Šilutė), Anfisai Vaitkevič (Vilnius), Viktorijai Ziabrevai (Klaipėda), Birutei Lisauskaitei (Trakai), Skirmantei Galvydei (Šilutė), Grigorijui Bondarevui (Klaipėda), Antanui Krušnauskui (Šilutė), Matui Veličkai (Vilnius), Rimvydui Stakvilevičiui (Šilutė), Arūnui Plikšniui (Vilnius), Stasiui Mėlinauskui (Šilutė), Jadvygai Ažukaitienei (Šilutė), Vaidotui Vilkui (Šilutė), Sauliui Stankevičiui (Šilutė), Astridai Petraitytei (Vilnius), Kęstučiui Zdanevičiui, Antanui Jakui (Šilutė), Sauliui Sodoniui (Šilutė), Alfonsui Vanagui (Šilutė), Šilutės MSV įmonės buvusiam vadovui Pranciškui Zubei.

Muziejaus fondų saugotoja Natalija Kučinskaja prie įsigyto XX a. pradžioje Vokietijoje pagaminto kasos aparato „National“.

Eksponatų Švėkšnoje laikomai ekspozicijai dovanojusiems: Liucijai Serapinaitei (Kaunas), Vytautui Bliūdžiui (Švėkšna), Nijolei Kairienei (Švėkšna), Janinai Žemgulytei-Bilaišienei (Vilnius), Petrui Čeliauskui (Švėkšna), Zosei Sapkauskienei (Švėkšna), Sauliui Katkui (Švėkšna), Daliai Šimkutei (Plungė, Žemaičių dailės muziejus), Adomui Vingiui (Stirpeikų k.), Jūratei Vaštakienei (Klaipėda), Ramutei Toleikienei (Švėkšna).
Žemaičių Naumiesčio ekspoziciją papildė: Villi Kalvaitis (JAV), Viktorija Jurkšaitienė (Degučiai).
Po ekspozicijas pasižvalgius
Muziejaus direktorė I. Skablauskaitė papasakojo apie įdomiausius į muziejų patekusius eksponatus, o Švėkšnos muziejininkė M. Žąsytienė neslėpdama jaudulio ir didžiuodamasi demonstravo švėkšniškės Ramutės Toleikienės muziejui padovanotą 1919 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ numerį (Nr.6), kuriame pirmą kartą buvo išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Didelio susidomėjimo sulaukė Šilutės MSV eksponatų ekspozicija.
Vėliau visi buvo pakviesti pasivaišinti garuojančia arbata, muziejininkių keptu pyragu. Skambėjo dainos, sukosi verdainiečių ir ne tik poros. Muziejuje dar ilgai negeso šviesos.

Laima Laumenė
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite