Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta.

Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų (3326 gyventojai). Balandžio 15 d. vanduo pakilo net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete.

Potvynis truko keturias dienas ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis. Meteo.lt paviešino tokią 2023 m. balandžio 14 d. paskelbtą informaciją.

Lietuvos istorija: potvynis prieš 92 metus

Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės 15-20 laipsnių šilumos, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik balandį mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasario potvynis.

Nuotraukoje matome, kaip 1931 m. balandžio 14-15 d. apsemtas Kaunas, kai prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje. Reiškinį iš anksto prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Kaune darytos potvynio nuotraukos įdomios tuo, nes mažiau visiems matytos ir žinomos, nei daugeliui nors kažkiek matyti apsemto Vilniaus vaizdai.

Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis

1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš šalčius buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo labai šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930-1931 m. žiema buvo gili ir ilga, sniegas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad sniegas tirpo labai sparčiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite