Popietė su Dalia ir Anatolijumi Žibaičiais

Kol dar malonu susitikti su žmogumi, kol dar gundo smalsumas sužinoti, kuo gyvena kitas, pasidžiaugti geromis naujienomis, tol sakome, jog gyvename. Ir gražiai gyvename. Tokio šviesaus pasmalsavimo vedami Šilutės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) literatai skubėjo į susitikimą su mokytojų lituanistų Žibaičių šeima. Dalia ne tik savo padangėje, bet ir šalyje žinoma poetė, Anatolijus – kraštotyriniais darbais (žodžiu ir raštu) garsina mūsų rajoną.

Šilutiškiai kūrėjai Anatolijus ir Dalia Žibaičiai.

„Kaip gyvenate, mieli žodžio darbininkai?“ – klausiame. O juodu kukliai nusišypso: „Gyvename“. Toks šviesus tas pasakymas „gyvename“. Ir netrunkame sužinoti: Anatolijus vis dar turi neištyrinėtų apylinkių, ir, jei būtų jo valia, pasodintų ne vieną kraštietį papasakoti apie vietoves, kurių gyvoji istorija blėsta su išeinančiais ir senstančiais tikrovės liudininkais.

Ant Dalios stalo – baigiama ruošti spaudai nauja eilėraščių knyga. Kokia ji? Kuo nauja, iš kokių patirčių ir išgyvenimų ji klostosi? Asmeniška ar išjausta su laiko ir bendros būties apmąstymu bus mūsų visų stalo knyga, kaip ne viena jau yra.

Suprantame, kad kiekvienas kūrinys yra priklausomas ir nuo kūrėjo gyvenamo laiko ne vien plačiąja prasme. Šis laikas gilių autorės apmąstymų metas, todėl ir raiškai pasirenkamos sudėtingos gyvenimo ir atsiskyrimo temos, dažnai pagrindžiamos pasaulietine ir Šventraščio filosofija. Pamanytume, kad eilėraščiai turėtų būti sudėtingi, gal net paprastai suprantant, sunkūs, bet, klausydamiesi naujųjų eiliavimų, suvokiame, kad Dalia ir šį kartą yra ištikima lyrinei raiškai, kai sudėtinga, kartais net skaudi išėjimo (mirties) tema suskamba tamsesne gaida ir išsisklaido subtiliai supintame šviesaus jausmo vaizdinyje. Tai, kas asmeniška, atsiveria tik „ per mažą sielos langelį“, o toliau jau panyri lyg ir į savo išgyvenimą: „Rūke ir ilgesy / išsitiesia mintis, – / virš žemės ir laukų – / didžioji paslaptis. / Visa joje esi, / ji tirpsta pamažu / vakariam ilgesy / tarp raustančių žarų“. (eil. „Rūke ir ilgesy“. Pagrįsta ankstesniais tekstais).

Gal ne mano vienos mintis, jog Dalios Žibaitienės eilėraščių poetika, sukelianti stiprų emocinį teksto išgyvenimą, kyla tiek iš lakoniškų metaforų, tiek ir lyg detalaus vaizdo, pavyzdžiui: „ pasodinom vaikystę / ant didžiausio akmens, / liepėm jai nenuklysti, / tegul amžiais gyvens, / bet sugrįžę neradome, – / tik ženklai palikti / ant išpjaustyto ąžuolo / nuošaliam paupy…“ („Numinti takai“). Ar beturim, ką pridėti?

Dalia ir Anatolijus Žibaičiai su Šilutės TAU literatų būrelio nariais.

Ir vis dėlto, yra viena tema, kuri raudona gija eina per visas Dalios knygas – tai meilė. Sakytum, ji tiesiog švyti, sukeldama pasigėrėjimą, džiaugsmą, nuspalvindama kasdienybę. Ir ko jai tokiai nebūti tai meilei? Pasmalsavom: koks dviejų kuriančių žmonių santykis ne tik prie darbo stalo (Anatolijus ir pirmasis kritikas, ir reiklus Dalios knygų redaktorius. Tiesa, dažnai jam tenka nusileisti), bet ir šeimoje, ilgametėje santuokoje. Truputį paatviraudami keliais žodžiais papasakojo apie skirtingą vaikystę: pragmatišką ir ūkišką Anatolijaus (jo pagalba buvo labai reikalinga tėvų namuose), ir romantišką, kiek pramuštgalvišką Dalios, augusios prie Mituvos ir Nemuno.

Tačiau didžiausia Likimo dovana Dalia vadina tai, kad juodu studijų metais neprasilenkė ir nuo tol visą laiką eina greta darbe, įspūdingose kelionėse, buityje. Užaugino išmintingus vaikus, džiaugiasi būrio anūkų veikla ir pasiekimais. Ir ne tik. Buvo labai malonu pasiklausyti Anatolijaus Žibaičio pasakojimo apie paribio gyvenimo savitumą, perskaityto šmaikštaus vaizdelio apie kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Vertas spaudos puslapio rašinys.

Žibaičiai – mokytojų šeima. Pasirodo, jie buvo ir ne vieno popietės dalyvio vaikų mokytojai. Per savo tėvus šie perdavė nuoširdžiausius kūrybinės sėkmės linkėjimus įsimintiniems mokytojams, mokiusiems ne tik gimtosios kalbos, bet ir raiškiojo skaitymo, vaidybos meno pradmenų, smalsumo ir dėmesio visuomeniniam gyvenimui.
Šviesi, turininga buvo gražiojo kasdienybės gyvenimo popietė.

Irena Arlauskienė, Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo