Pokalbis su G. Bertašiumi apie verslą ir poilsį

Medžiotojų klubo „Santaka“ kiemelyje, kai Vilkyškiuose vyko „Dvaro šventė“, dėmesį traukė du didžiuliai nuotraukų stendai, medžioklės trofėjai. Ne vienoje nuotraukoje – Vilkyškių pieninės bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius, ir per šventę poilsiavęs kartu su būrelio medžiotojais. Tačiau pirmiausiai Gintaro BERTAŠIAUS pasiteiravome apie gamybinę veiklą: į kiek šalių, kokiomis kryptimis eksportuojami Vilkyškių pieninės gaminiai?

Gintaras Bertašius (antras iš dešinės) Vilkyškių dvaro šventėje su „Santakos“ klubo medžiotojais.

– Šalių bus per 40. Produkcijos kiekiai – įvairūs, tačiau jos tiekiame daugiau negu į 40 šalių. Kasmet būna ir pokyčių. Mums labai svarbi išlieka Europos rinka. Europai parduodame daug, labai svarbi Azija, stipriai dirbame Izraelyje, jau seniai, gal kokie 15 metų. Dirbame Persijos įlankos šalyse – Saudo Arabijoje, Libane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Produkcijos tiekiame Balkanų šalims – Albanijai, Kosovui. Turi paklausą mūsų sūriai. Iš Europos šalių dirbame Portugalijoje ir kitur.
– Buvo daug kalbėta apie naujas rinkas. Kur jos?
– Tai būtų labiau Azija. Praėjusiais metais Kinija mums atvėrė savo rinką, gavome leidimus, dar aktyvios prekybos nėra, bet jau turime pradžią. Yra ir naujienų. Tauragėje vykdome savo projektą – esame finišo tiesiojoje. Rudenį ten planuojame pradėti gamybą, kitais metais ji bus jau aktyvi. Tauragėje bus sausųjų produktų gamyba: pieno miltų, kitko. Projektas – įdomus, nes tie produktai yra paklausūs ne tik Europoje, bet ir tolimesnėse šalyse.
– Lietuvos verslui buvo ne klestėjimo metai. Ar mažinote darbininkų, atleidote žmonių?
– Mūsų įmonių grupėje darbuotojų išlieka tiek pat – apytiksliai apie 1000. Kažkiek šis skaičius svyruoja, tačiau tikrai nedaug. Mums reikia kvalifikuotų darbuotojų.
– Kokius aukštuosius mokslus baigusieji būtų reikalingi Vilkyškių pieninei?
– Tai technologai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, automatizuotų sistemų specialistai, operatoriai dirbti prie šiuolaikinių įrenginių. Reikės darbuotojų ceche Tauragėje. Iš 25–30 žmonių dabar visi yra aukštos kvalifikacijos, vos vienas kitas – ne. Ir operatoriai dabar su aukštuoju išsilavinimu arba yra baigę kolegiją.
– Tai kodėl jaunimas su aukštojo mokslo diplomais teigia negaunąs darbo, važiuoja į užsienį dirbti juodų darbų?
– Darbo yra. Jeigu operatorių įdarbiname, jis gali gauti 600 eurų atskaičiavus mokesčius, o jeigu jis gerai dirbs ir taps visų operacijų žinovu, galės pamokyti ir kitus pradėjusius dirbti, gali uždirbti 1000 eurų į rankas. Kas nori, gali dirbti ir užsidirbti.
– Ar ir dabar ieškote specialistų?
– Mes nuolatos ieškome specialistų ir priimame į darbą. Tai vienokių specialistų, tai kitokių, tačiau mums nuolat reikia. Tarkim, šaltkalvių, vairuotojų. Šiuo metu ypač reikia operatorių ir automatizuotų sistemų inžinierių.
– Ar šiemet jau atostogavote?
– Šiek tiek, žvejojau su draugais Norvegijoje. Sekėsi šiaip sau – net keista, kad tik taip. Žuvies pagavome, tik nebuvo trofėjinių laimikių. Toje vietoje buvo dar viena komanda iš Lietuvos, sakė, keliolika metų žvejoja, o taip blogai nėra buvę… Nors rekordinio dydžio žuvų ir nepagavome, puikiai praleidome laiką. Buvo gera komanda, geri draugai, o tai ir svarbiausia.
– Teko matyti medžiotojų klubo „Santaka“ stenduose nemažai jūsų nuotraukų. Esate medžiotojas? Kokie trofėjai?
– Štai stendą, matote, puošia gražūs elnio ragai – tai mano trofėjus. Geras trofėjus, 2015 m. Žagarėje vykusioje medžioklės trofėjų parodoje įvertintas bronzos medaliu. Šis trofėjus įtrauktas į katalogus, jis įvertintas 200 balų – tai mano didžiausias trofėjus.
Pieninėje dirbu jau 25-erius metus, tiek metų medžioju su „Santakos“ vyrais. Medžioti pradėjau nuo pat klubo įkūrimo. Tai – poilsis, bendraminčių komanda, susirinkę turime apie ką pasikalbėti, gerai praleidžiame laiką. Tai teikia daug gerų emocijų ir atsveria visus kitus dalykus.

Nuotraukų stendą puošia reikšmingiausias medžiotojo Gintaro Bertašiaus trofėjus – įspūdingi elnio ragai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žvejybos trofėjų parodoje 2015 m. įvertinti sidabro medaliu.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo