Pokalbis su G. Bertašiumi apie verslą ir poilsį

Medžiotojų klubo „Santaka“ kiemelyje, kai Vilkyškiuose vyko „Dvaro šventė“, dėmesį traukė du didžiuliai nuotraukų stendai, medžioklės trofėjai. Ne vienoje nuotraukoje – Vilkyškių pieninės bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius, ir per šventę poilsiavęs kartu su būrelio medžiotojais. Tačiau pirmiausiai Gintaro BERTAŠIAUS pasiteiravome apie gamybinę veiklą: į kiek šalių, kokiomis kryptimis eksportuojami Vilkyškių pieninės gaminiai?

Gintaras Bertašius (antras iš dešinės) Vilkyškių dvaro šventėje su „Santakos“ klubo medžiotojais.

– Šalių bus per 40. Produkcijos kiekiai – įvairūs, tačiau jos tiekiame daugiau negu į 40 šalių. Kasmet būna ir pokyčių. Mums labai svarbi išlieka Europos rinka. Europai parduodame daug, labai svarbi Azija, stipriai dirbame Izraelyje, jau seniai, gal kokie 15 metų. Dirbame Persijos įlankos šalyse – Saudo Arabijoje, Libane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Produkcijos tiekiame Balkanų šalims – Albanijai, Kosovui. Turi paklausą mūsų sūriai. Iš Europos šalių dirbame Portugalijoje ir kitur.
– Buvo daug kalbėta apie naujas rinkas. Kur jos?
– Tai būtų labiau Azija. Praėjusiais metais Kinija mums atvėrė savo rinką, gavome leidimus, dar aktyvios prekybos nėra, bet jau turime pradžią. Yra ir naujienų. Tauragėje vykdome savo projektą – esame finišo tiesiojoje. Rudenį ten planuojame pradėti gamybą, kitais metais ji bus jau aktyvi. Tauragėje bus sausųjų produktų gamyba: pieno miltų, kitko. Projektas – įdomus, nes tie produktai yra paklausūs ne tik Europoje, bet ir tolimesnėse šalyse.
– Lietuvos verslui buvo ne klestėjimo metai. Ar mažinote darbininkų, atleidote žmonių?
– Mūsų įmonių grupėje darbuotojų išlieka tiek pat – apytiksliai apie 1000. Kažkiek šis skaičius svyruoja, tačiau tikrai nedaug. Mums reikia kvalifikuotų darbuotojų.
– Kokius aukštuosius mokslus baigusieji būtų reikalingi Vilkyškių pieninei?
– Tai technologai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, automatizuotų sistemų specialistai, operatoriai dirbti prie šiuolaikinių įrenginių. Reikės darbuotojų ceche Tauragėje. Iš 25–30 žmonių dabar visi yra aukštos kvalifikacijos, vos vienas kitas – ne. Ir operatoriai dabar su aukštuoju išsilavinimu arba yra baigę kolegiją.
– Tai kodėl jaunimas su aukštojo mokslo diplomais teigia negaunąs darbo, važiuoja į užsienį dirbti juodų darbų?
– Darbo yra. Jeigu operatorių įdarbiname, jis gali gauti 600 eurų atskaičiavus mokesčius, o jeigu jis gerai dirbs ir taps visų operacijų žinovu, galės pamokyti ir kitus pradėjusius dirbti, gali uždirbti 1000 eurų į rankas. Kas nori, gali dirbti ir užsidirbti.
– Ar ir dabar ieškote specialistų?
– Mes nuolatos ieškome specialistų ir priimame į darbą. Tai vienokių specialistų, tai kitokių, tačiau mums nuolat reikia. Tarkim, šaltkalvių, vairuotojų. Šiuo metu ypač reikia operatorių ir automatizuotų sistemų inžinierių.
– Ar šiemet jau atostogavote?
– Šiek tiek, žvejojau su draugais Norvegijoje. Sekėsi šiaip sau – net keista, kad tik taip. Žuvies pagavome, tik nebuvo trofėjinių laimikių. Toje vietoje buvo dar viena komanda iš Lietuvos, sakė, keliolika metų žvejoja, o taip blogai nėra buvę… Nors rekordinio dydžio žuvų ir nepagavome, puikiai praleidome laiką. Buvo gera komanda, geri draugai, o tai ir svarbiausia.
– Teko matyti medžiotojų klubo „Santaka“ stenduose nemažai jūsų nuotraukų. Esate medžiotojas? Kokie trofėjai?
– Štai stendą, matote, puošia gražūs elnio ragai – tai mano trofėjus. Geras trofėjus, 2015 m. Žagarėje vykusioje medžioklės trofėjų parodoje įvertintas bronzos medaliu. Šis trofėjus įtrauktas į katalogus, jis įvertintas 200 balų – tai mano didžiausias trofėjus.
Pieninėje dirbu jau 25-erius metus, tiek metų medžioju su „Santakos“ vyrais. Medžioti pradėjau nuo pat klubo įkūrimo. Tai – poilsis, bendraminčių komanda, susirinkę turime apie ką pasikalbėti, gerai praleidžiame laiką. Tai teikia daug gerų emocijų ir atsveria visus kitus dalykus.

Nuotraukų stendą puošia reikšmingiausias medžiotojo Gintaro Bertašiaus trofėjus – įspūdingi elnio ragai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žvejybos trofėjų parodoje 2015 m. įvertinti sidabro medaliu.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą