Pokalbis su G. Bertašiumi apie verslą ir poilsį

Medžiotojų klubo „Santaka“ kiemelyje, kai Vilkyškiuose vyko „Dvaro šventė“, dėmesį traukė du didžiuliai nuotraukų stendai, medžioklės trofėjai. Ne vienoje nuotraukoje – Vilkyškių pieninės bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius, ir per šventę poilsiavęs kartu su būrelio medžiotojais. Tačiau pirmiausiai Gintaro BERTAŠIAUS pasiteiravome apie gamybinę veiklą: į kiek šalių, kokiomis kryptimis eksportuojami Vilkyškių pieninės gaminiai?

Gintaras Bertašius (antras iš dešinės) Vilkyškių dvaro šventėje su „Santakos“ klubo medžiotojais.

– Šalių bus per 40. Produkcijos kiekiai – įvairūs, tačiau jos tiekiame daugiau negu į 40 šalių. Kasmet būna ir pokyčių. Mums labai svarbi išlieka Europos rinka. Europai parduodame daug, labai svarbi Azija, stipriai dirbame Izraelyje, jau seniai, gal kokie 15 metų. Dirbame Persijos įlankos šalyse – Saudo Arabijoje, Libane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Produkcijos tiekiame Balkanų šalims – Albanijai, Kosovui. Turi paklausą mūsų sūriai. Iš Europos šalių dirbame Portugalijoje ir kitur.
– Buvo daug kalbėta apie naujas rinkas. Kur jos?
– Tai būtų labiau Azija. Praėjusiais metais Kinija mums atvėrė savo rinką, gavome leidimus, dar aktyvios prekybos nėra, bet jau turime pradžią. Yra ir naujienų. Tauragėje vykdome savo projektą – esame finišo tiesiojoje. Rudenį ten planuojame pradėti gamybą, kitais metais ji bus jau aktyvi. Tauragėje bus sausųjų produktų gamyba: pieno miltų, kitko. Projektas – įdomus, nes tie produktai yra paklausūs ne tik Europoje, bet ir tolimesnėse šalyse.
– Lietuvos verslui buvo ne klestėjimo metai. Ar mažinote darbininkų, atleidote žmonių?
– Mūsų įmonių grupėje darbuotojų išlieka tiek pat – apytiksliai apie 1000. Kažkiek šis skaičius svyruoja, tačiau tikrai nedaug. Mums reikia kvalifikuotų darbuotojų.
– Kokius aukštuosius mokslus baigusieji būtų reikalingi Vilkyškių pieninei?
– Tai technologai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, automatizuotų sistemų specialistai, operatoriai dirbti prie šiuolaikinių įrenginių. Reikės darbuotojų ceche Tauragėje. Iš 25–30 žmonių dabar visi yra aukštos kvalifikacijos, vos vienas kitas – ne. Ir operatoriai dabar su aukštuoju išsilavinimu arba yra baigę kolegiją.
– Tai kodėl jaunimas su aukštojo mokslo diplomais teigia negaunąs darbo, važiuoja į užsienį dirbti juodų darbų?
– Darbo yra. Jeigu operatorių įdarbiname, jis gali gauti 600 eurų atskaičiavus mokesčius, o jeigu jis gerai dirbs ir taps visų operacijų žinovu, galės pamokyti ir kitus pradėjusius dirbti, gali uždirbti 1000 eurų į rankas. Kas nori, gali dirbti ir užsidirbti.
– Ar ir dabar ieškote specialistų?
– Mes nuolatos ieškome specialistų ir priimame į darbą. Tai vienokių specialistų, tai kitokių, tačiau mums nuolat reikia. Tarkim, šaltkalvių, vairuotojų. Šiuo metu ypač reikia operatorių ir automatizuotų sistemų inžinierių.
– Ar šiemet jau atostogavote?
– Šiek tiek, žvejojau su draugais Norvegijoje. Sekėsi šiaip sau – net keista, kad tik taip. Žuvies pagavome, tik nebuvo trofėjinių laimikių. Toje vietoje buvo dar viena komanda iš Lietuvos, sakė, keliolika metų žvejoja, o taip blogai nėra buvę… Nors rekordinio dydžio žuvų ir nepagavome, puikiai praleidome laiką. Buvo gera komanda, geri draugai, o tai ir svarbiausia.
– Teko matyti medžiotojų klubo „Santaka“ stenduose nemažai jūsų nuotraukų. Esate medžiotojas? Kokie trofėjai?
– Štai stendą, matote, puošia gražūs elnio ragai – tai mano trofėjus. Geras trofėjus, 2015 m. Žagarėje vykusioje medžioklės trofėjų parodoje įvertintas bronzos medaliu. Šis trofėjus įtrauktas į katalogus, jis įvertintas 200 balų – tai mano didžiausias trofėjus.
Pieninėje dirbu jau 25-erius metus, tiek metų medžioju su „Santakos“ vyrais. Medžioti pradėjau nuo pat klubo įkūrimo. Tai – poilsis, bendraminčių komanda, susirinkę turime apie ką pasikalbėti, gerai praleidžiame laiką. Tai teikia daug gerų emocijų ir atsveria visus kitus dalykus.

Nuotraukų stendą puošia reikšmingiausias medžiotojo Gintaro Bertašiaus trofėjus – įspūdingi elnio ragai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žvejybos trofėjų parodoje 2015 m. įvertinti sidabro medaliu.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo