Pleneras Bitėnuose – tarsi geros atostogos

fondasBitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje, liepos 27 d. į tarptautinį tapybos plenerą „Mažosios Lietuvos ženklai“ susirinko septynių kūrėjų būrelis. Tradicinis pleneras rugpjūčio 8 d. baigsis ekspozicija Mažosios Lietuvos paveikslų sode.

Prancūzijoje gyvenanti latvė Daiga Alise Freimane pasišildyti sumanė nutapiusi beržinių malkų.

Įkvėpė Mažoji Lietuva
Į trečius metus iš eilės rengiamą plenerą kviečiama dailininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Šiemet Bitėnuose kuria menininkai iš Latvijos, Prancūzijos, Lietuvos.
„Visi šiame tarptautiniame tapybos plenere dalyvaujantys menininkai yra profesionalai, gerai žinomi pasaulyje. Pleneras yra tarptautinis, o tai svarbu, kad visuomenė susipažintų su menininkų darbais ne tik šiame krašte, bet ir užsienyje“, – pasakojo plenero kuratorius Darius Straigius.
Į kasmetinius Bitėnų plenerus kasmet kviečiami vis kiti garsūs kūrėjai. Kai kurie jau ne pirmus metus čia dalyvaujantys autoriai iš šio krašto išvyksta su geriausiomis emocijomis, todėl neretai planuoja sugrįžti ir vėl.
Dviejų savaičių trukmės plenere menininkai ne tik kurs, bet ir turės laiko susipažinti su šiuo kraštu. Mat Mažojoje Lietuvoje kai kurie menininkai lankosi pirmą kartą. Darbų autoriai jau aplankė gražiausias vietas, dvarus, muziejus, kitus vertingus pastatus. Kai kuriems didžiausią įspūdį paliko apgriuvusi Plaškių bažnyčia, legendomis garsėjantis Rambyno kalnas. Įkvėpti šio krašto savitumo, menininkai tai perteikia savo kūryboje.

Latvis Verners Lazdans neapsiribojo vien skraidančiomis karvėmis… Jis dar nutapė bitės ir cepelino mišrūną.

„Nors dailininkų darbuose turėtų atsispindėti Mažoji Lietuva, jos simboliai, ženklai, tačiau ne visi laikosi šios temos. Jie – menininkai, jų negali spausti, todėl darbuose jie perteikia tai, ką jaučia, kas juos įkvepia tuo metu“, – sakė trečius metus tapybos plenerą koordinuojantis Darius Straigius.
Per daugiau kaip dešimtmetį savo darbų paliko pusšimtis Lietuvos ir užsienio dailininkų. Nors kai kurie darbai spėjo nublukti ir apirti, jie vis dar tebėra Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Kaip ir kasmet jame bus eksponuojami ir šiemet dalyvaujančių menininkų darbai. Organizatoriai tikisi, kad paveikslai nepakis bent dešimtmetį. Mat norint užtikrinti paveikslų ilgaamžiškumą, menininkai savo tapybai naudoja fasadinius dažus, kuriems suteikiama net keliasdešimties metų garantija.
Bitėnai priminė Latviją
Pirmą kartą tarptautiniame tapybos plenere dalyvaujanti Daiga Alise Freimane sakė, kad gerą įspūdį jai paliko nuoširdūs ir svetingi šio krašto žmonės. „Man patinka dirbti Martyno Jankaus muziejuje. Ši vieta man primena gimtąją Latviją. Toks jausmas, tarytum grįžau į vaikystę. Jau šešerius metus gyvenu Paryžiuje, kur supratau, kokie man brangūs gimtieji namai. Būdama čia jaučiuosi lyg grįžusi į vaikystę – tai man suteikia kūrybinės energijos“.
Sukurti paveikslą, kuris sietųsi su šiuo kraštu, menininkei visai nebuvo sunku. Tiesa, pirmosiomis dienomis kūrėjų nelepino šiluma. Paryžiuje gyvenanti latvė pasakojo, jog ten dabar vyrauja karščiai, todėl čia atvykus buvę labai šalta. Kad atmosfera pasidarytų kiek šiltesnė, menininkė paveiksle pavaizdavo malkas.

Juvelyrės Karolinos Maselskytės papuošalas gamtai.

„Vaizduojamos malkos turbūt sušildė ne vieną plenero dalyvį. Nors ne tiesiogiai, tačiau tai bent suteikė kūrybinės šilumos“,– pastebėjo menininkė.
Į Lietuvą pirmą kartą atvyko ir latvis Verners Lazdans, kuris nebuvo labai kalbus. Anot pašnekovo, kur kas geriau už jį patį pasakoja jo nutapyti paveikslai. Latvio darbuose galima pamatyti, tai ko dar niekas nėra matęs – nuo skraidančios karvės iki bitės ir cepelino mišrūno.
Ko gero, originaliausią darbą M. Jankaus paveikslų sode paliks juvelyrė Karolina Maselskytė. Ji su plazminiu pjūklu iš skardos lakšto išpjaustė sodo papuošalą. „Gaminu papuošalus žmonėms. Kodėl gi nepagaminus papuošalo gamtai? Nors su plazminiu pjūklu teko dirbti pirmą kartą, rezultatu esu patenkinta. Mažosios Lietuvos kraštas man patinka, o dalyvavimas plenere man tarytum geros atostogos, kurių metu galima rasti daug įkvėpimo, kurį vėliau gali panaudoti darbuose“, – kalbėjo juvelyrė.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Ričardas Peleckas nutapė abi paveikslo puses.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite