Plaškių kaimas pasitiko knygą apie savo praeitį

FONDASRugsėjo 13-ąją Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros puoselėtojai traukė į Plaškius, mažą kaimelį Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Čia surengtos naujo leidinio „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“ sutiktuvės. Ketverius metus to siekusi Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė didžiavosi, nes leidinys – jau rankose, kad parengtas pagal jos buvusio mokytojo, Stoniškių gyventojo Broniaus Bagdono rankraščius.

Šiandien Plaškiai – kaimelis su keliolika sodybų, neveikiančia bažnyčia, vietoj mokyklos turintis bendruomenės namus. O praeitis – didinga. Bažnyčia, spindėjusi vitražais, anuomet sutraukdavusi karietomis atvykstančiųjų. Turėję Plaškiai pieninę, kepyklą, restoranų, nakvynės namus, vaistinių, parduotuvių ir garsų turgų. Buvusi lietuvininkų gyvenvietė prie Nemuno šakos Gėgės garsi ir Plaškių pievininkais, nes užliejamos lankos duodavo kelis vešlios žolės derlius ir geras pajamas. Per potvynius Plaškiai tampa tarsi sala. Tarybiniais laikais nugriauta net trys ketvirtadaliai pastatų… Anot B. Bagdono, Plaškių kaimo žmonėms teko iškęsti badą, marą, karų baisybes, potvynius, sausras. Kaimo istorijos kurti nereikia. Tai ne romanas. Užtenka sukaupti informaciją: pats kaimas gyvena ir kuria savo istoriją. Ir štai ji suguldyta į 80 puslapių iliustruotą leidinį.
D. Bardauskienė pristato Plaškių bendruomenės gyvenimą, B. Bagdonas supažindina su prisiminimų autoriais, gausiai iliustruotas 2007 metais įvykęs kraštiečių susitikimas Plaškiuose, o toliau – praeitis: kaimo sodybos, gyventojai, Plaškių kultūrinė draugija „Liepa“ (1919 – 1938), neužmiršta ir XIX a. pabaiga, kai Nemuno užliejamos derlingos pievos lėmė Plaškių klestėjimą. Išsamiai pristatyta Plaškių turgaus aikštės istorija, šio kaimo gyventojai pokariu, turgaus gyvenvietė su jos sodybomis, bažnyčios ir pradinės mokyklos istorijos, kapinės ir trumpai sugrįžta prie šių dienų gyvenimo.

Plaškiuose nuskambėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją baigusios Klaipėdos universiteto magistrantės Airidos Mockutės, kilusios iš Panemunės, senovinė daina.

Plaškiuose nuskambėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją baigusios Klaipėdos universiteto magistrantės Airidos Mockutės, kilusios iš Panemunės, senovinė daina.

Pagėgių liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vadovė – Gražina Paliokienė) šventę pradėjo Lietuvoje vykusios dainų šventės šokiais, o netrukus į sceną kilo pasipuošę dvariškių rūbais.

Pagėgių liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vadovė – Gražina Paliokienė) šventę pradėjo Lietuvoje vykusios dainų šventės šokiais, o netrukus į sceną kilo pasipuošę dvariškių rūbais.

Per Plaškius į šventę atriedėjo dvikinkė karieta, kaip anais laikais, kai jomis suvažiuodavo į bažnyčią.

Iš Kauno atvykę ansamblio „Ainiai“ vyrai skelbė šventės pradžią prie bažnyčios, kvietė rinktis prie buvusios mokyklos ir pakelti Plaškių vėliavą.

Naujasis leidinys apie Plaškius išleistas tik 1000 egzempliorių tiražu, tad jį pirmiausia dovanų gavo šventę organizavę Plaškių kaimo gyventojai, būrys rėmėjų, talkininkų ir pagalbininkų.

Plaškių bažnyčia – tarsi gyvas priekaištas jos niokotojams. Jos paradinės durys nebuvo pravertos. Tačiau būtent prie šios bažnyčios durų prasidėjo iškilmės, nes į praeitį atsigręžusiam Plaškių kaimui ji – sudėtingą istoriją turinčio kaimo simbolis. B. Bagdonas konferencijoje priminė, kad sovietmečiu nuo bažnyčios buvo nuimtos aliuminuotos čerpės, kuriomis namą apsidengė vienas šilutiškis… Šventoriuje – seni kapai, ant kurių buvo padėta uždegtų žvakelių: pagerbti amžinojo poilsio atgulusieji.

Buvusios Plaškių mokyklos pastate įrengtuose bendruomenės namuose vyko konferencija, skirta Plaškių istorijai ir naujajam leidiniui apžvelgti. B. Bagdonas (pirmoje eilėje antras iš kairės), pagal kurio rankraščius sudarytas leidinys „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“, sakė, jog kraštotyrą galima tobulinti. „Krapštausi šiukšlyne, trenku grūdelius, gal kas ir išaugs…“ – kalbėjo buvęs mokytojas, kuris įsitikinęs, jog šis kraštas – unikalus, kito tokio Lietuvoje nėra. B. Bagdonas džiaugėsi, kad pavykę išsaugoti kapų tvoreles, kurias norėję išsivežti, tačiau bažnyčios čerpių apsaugoti nepavyko… Beje, leidinyje ir ir B. Bagdono eilėraščių.

Šventei vadovavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas su žmona Dalia. Abu – garsūs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Šioje nuotraukoje šalia V. Navicko į sceną pakviestos ir naujais leidiniais apie Plaškius apdovanotos ilgiausiai šiame kaime gyvenančios moterys: Onutė Norvilienė, Janina Augustienė, Danutė Vaičiulienė ir Lina Juozapaitienė. Trečioji iš kairės – Irmgard Gerulytė, gimusi Gaideliuose, vadinama tikrąja prūse Plaškiuose.
Petro Skutulo nuotr.

 

2 komentarai

  • silutiskis

    tai kas tas barbaras silutiskis? Ar ji zemele nesioja?

  • ana

    “Mun rek” ir yra toks. Jis nesikeičia. Tik dar valdžios rūmuos sedi… O tamsta vadini barbaru. Jis ir laisvoj Tėvynej prie valdžios lovio. O juk iš meru jį išvijo už uragano padarytai žalai atlygint skirtū pinigų irgi pakreipimą sau. Matai, tokius ir žemele, ir rinkejai ant rankų nešioja. Tik tų čerpiu pasiėmė ir jis, ir dar vienas kažkoks barbaras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite