Plaškių kaimas pasitiko knygą apie savo praeitį
Rugsėjo 13-ąją Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros puoselėtojai traukė į Plaškius, mažą kaimelį Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Čia surengtos naujo leidinio „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“ sutiktuvės. Ketverius metus to siekusi Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė didžiavosi, nes leidinys – jau rankose, kad parengtas pagal jos buvusio mokytojo, Stoniškių gyventojo Broniaus Bagdono rankraščius.
Šiandien Plaškiai – kaimelis su keliolika sodybų, neveikiančia bažnyčia, vietoj mokyklos turintis bendruomenės namus. O praeitis – didinga. Bažnyčia, spindėjusi vitražais, anuomet sutraukdavusi karietomis atvykstančiųjų. Turėję Plaškiai pieninę, kepyklą, restoranų, nakvynės namus, vaistinių, parduotuvių ir garsų turgų. Buvusi lietuvininkų gyvenvietė prie Nemuno šakos Gėgės garsi ir Plaškių pievininkais, nes užliejamos lankos duodavo kelis vešlios žolės derlius ir geras pajamas. Per potvynius Plaškiai tampa tarsi sala. Tarybiniais laikais nugriauta net trys ketvirtadaliai pastatų… Anot B. Bagdono, Plaškių kaimo žmonėms teko iškęsti badą, marą, karų baisybes, potvynius, sausras. Kaimo istorijos kurti nereikia. Tai ne romanas. Užtenka sukaupti informaciją: pats kaimas gyvena ir kuria savo istoriją. Ir štai ji suguldyta į 80 puslapių iliustruotą leidinį.
D. Bardauskienė pristato Plaškių bendruomenės gyvenimą, B. Bagdonas supažindina su prisiminimų autoriais, gausiai iliustruotas 2007 metais įvykęs kraštiečių susitikimas Plaškiuose, o toliau – praeitis: kaimo sodybos, gyventojai, Plaškių kultūrinė draugija „Liepa“ (1919 – 1938), neužmiršta ir XIX a. pabaiga, kai Nemuno užliejamos derlingos pievos lėmė Plaškių klestėjimą. Išsamiai pristatyta Plaškių turgaus aikštės istorija, šio kaimo gyventojai pokariu, turgaus gyvenvietė su jos sodybomis, bažnyčios ir pradinės mokyklos istorijos, kapinės ir trumpai sugrįžta prie šių dienų gyvenimo.
Plaškiuose nuskambėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją baigusios Klaipėdos universiteto magistrantės Airidos Mockutės, kilusios iš Panemunės, senovinė daina.
Pagėgių liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vadovė – Gražina Paliokienė) šventę pradėjo Lietuvoje vykusios dainų šventės šokiais, o netrukus į sceną kilo pasipuošę dvariškių rūbais.
Per Plaškius į šventę atriedėjo dvikinkė karieta, kaip anais laikais, kai jomis suvažiuodavo į bažnyčią.
Iš Kauno atvykę ansamblio „Ainiai“ vyrai skelbė šventės pradžią prie bažnyčios, kvietė rinktis prie buvusios mokyklos ir pakelti Plaškių vėliavą.
Naujasis leidinys apie Plaškius išleistas tik 1000 egzempliorių tiražu, tad jį pirmiausia dovanų gavo šventę organizavę Plaškių kaimo gyventojai, būrys rėmėjų, talkininkų ir pagalbininkų.
Plaškių bažnyčia – tarsi gyvas priekaištas jos niokotojams. Jos paradinės durys nebuvo pravertos. Tačiau būtent prie šios bažnyčios durų prasidėjo iškilmės, nes į praeitį atsigręžusiam Plaškių kaimui ji – sudėtingą istoriją turinčio kaimo simbolis. B. Bagdonas konferencijoje priminė, kad sovietmečiu nuo bažnyčios buvo nuimtos aliuminuotos čerpės, kuriomis namą apsidengė vienas šilutiškis… Šventoriuje – seni kapai, ant kurių buvo padėta uždegtų žvakelių: pagerbti amžinojo poilsio atgulusieji.
Buvusios Plaškių mokyklos pastate įrengtuose bendruomenės namuose vyko konferencija, skirta Plaškių istorijai ir naujajam leidiniui apžvelgti. B. Bagdonas (pirmoje eilėje antras iš kairės), pagal kurio rankraščius sudarytas leidinys „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“, sakė, jog kraštotyrą galima tobulinti. „Krapštausi šiukšlyne, trenku grūdelius, gal kas ir išaugs…“ – kalbėjo buvęs mokytojas, kuris įsitikinęs, jog šis kraštas – unikalus, kito tokio Lietuvoje nėra. B. Bagdonas džiaugėsi, kad pavykę išsaugoti kapų tvoreles, kurias norėję išsivežti, tačiau bažnyčios čerpių apsaugoti nepavyko… Beje, leidinyje ir ir B. Bagdono eilėraščių.
Šventei vadovavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas su žmona Dalia. Abu – garsūs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Šioje nuotraukoje šalia V. Navicko į sceną pakviestos ir naujais leidiniais apie Plaškius apdovanotos ilgiausiai šiame kaime gyvenančios moterys: Onutė Norvilienė, Janina Augustienė, Danutė Vaičiulienė ir Lina Juozapaitienė. Trečioji iš kairės – Irmgard Gerulytė, gimusi Gaideliuose, vadinama tikrąja prūse Plaškiuose.
Petro Skutulo nuotr.
tai kas tas barbaras silutiskis? Ar ji zemele nesioja?
„Mun rek“ ir yra toks. Jis nesikeičia. Tik dar valdžios rūmuos sedi… O tamsta vadini barbaru. Jis ir laisvoj Tėvynej prie valdžios lovio. O juk iš meru jį išvijo už uragano padarytai žalai atlygint skirtū pinigų irgi pakreipimą sau. Matai, tokius ir žemele, ir rinkejai ant rankų nešioja. Tik tų čerpiu pasiėmė ir jis, ir dar vienas kažkoks barbaras.