Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki

Numatyta, kad penki vaikinai iš Mažeikių iki Naujųjų metų turės išvykti į Lietuvos karinius dalinius.

Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą.

Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas.

Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.

 

Privilegija –  vienintelė

Pirmojo šalies savanorio statusas jau suteikė Mažeikių rajono gyventojui ir didelę privilegiją – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą.

„Patekti į kariuomenę nusprendžiau dar gerokai anksčiau nei buvo priimtas įstatymas, pagal kurį buvo vykdomas šaukimas į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai, kad tapau pirmuoju savanoriu, – tik atsitiktinumas. Jo nesureikšminu, o ir pirmojo savanorio statusas daugiau jokių privilegijų, be minėto vėliavos pakėlimo, nesuteikia“, – „Santarvei“ sakė Ernestas. Pagal balandį Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą, šių metų šaukimas vyks dviem etapais. Rugpjūtį ir rugsėjį tarnybą kariniuose daliniuose pradės 1 155 karo prievolininkai, lapkritį ir gruodį – 1 845.

Jaunesnysis eilinis E. Vilimas atnaujintą privalomąją pradinę karo tarnybą su beveik penkiais šimtais šauktinių pradėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Patarimų klausė šeimoje

Vaikinas yra baigęs Viekšnių gimnaziją. Kol kas nestudijuoja, domisi kovų menais, mėgsta skaityti istorines knygas, laisvalaikiu sportuoja arba leidžia laiką su draugais.

Jis ne pirmasis Vilimų šeimos narys, kuris tarnauja kariuomenėje: tėtis privalomąją tarnybą atliko dar sovietinėje armijoje, o nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje kaip šauktinis tarnavo vienas vyresnysis brolis, kitas – kaip krašto apsaugos pajėgų savanoris.

„Iš jų sužinojau, kaip elgtis pirmosiomis dienomis karinėje tarnyboje. Pirmosiomis dienomis sunku buvo priprasti prie visai kitokio negu civiliniame gyvenime režimo, griežtos dienotvarkės. Gal kiek be reikalo rūpinausi, kaip reikės prisisiūti antsiuvus ir kitus skiriamuosius ženklus – pasirodė, kad viskas čia tvirtinama lipdukais, tad vargti siuvant neteko. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar jau nieko, pripratau“, – po savaitės tarnybos pasakojo karys.

Pasak Ernesto, lengviau yra tarnauti dar ir dėl to, kad čia susirinkę savanoriai. Visi motyvuoti, visi turintys bendrą tikslą, nėra simuliuojančiųjų ir nereikia klausytis verkšlenimų atliekant užduotis. Vaikinas įsitikinęs: reikia būti drausmingam ir geram, o tokiam žmogui visada ir visur viskas yra gerai.

Atlieka pareigą Tėvynei

Paklaustas, kokių tikslų vedamas jis savanoriu stojo į karinę tarnybą, viekšniškis atsakė lakoniškai: „Jaučiu pareigą Tėvynei.“

„Būtų puiku, jeigu visi jaunuoliai savo laiką skirtų mokslams, šeimai, karjerai, bet vargu ar dauguma tai daro. Tad kodėl gi neišbandžius savo jėgų kariuomenėje? Gal būtent šioje aplinkoje susiformuos naujas, brandesnis požiūris į gyvenimą. Norėčiau, kad tarnyba mane pakeistų į gerąją pusę, užgrūdintų ir būtų lengviau įveikti gyvenimo sunkumus“, – apie asmeninius tikslus kalbėjo karys.

Devyni mėnesiai kariuomenėje gali atrodyti per ilgas laikas išsiskirti su artimaisiais, draugais. Ernestas teigia, kad būtent išsiskyrimas su mylimais žmonėmis ir jam pačiam buvo didžiausias su tarnyba susijęs iššūkis. Kita vertus, dabar jam jau atrodo, kad devyni mėnesiai – per mažai, tarnyba turėtų tęstis metus.

Vaikinas pasakojo, kad reakcijų dėl jo noro tarnauti buvo įvairių: vieni palaikė, kiti nepiktai pasišaipydavo, o nesidžiaugė ir nepalaikė tik tie, kurie patys bijo tarnybos. O ją, kario manymu, reikia atlikti, bijoti tikrai nėra ko.

Neatmeta galimybės pasilikti ilgiau

Ernesto nuomone, šaukimas į Lietuvos kariuomenę turėtų būti privalomas visiems vyrams.

Dabar numatyta, kad tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybos, toliau privaloma tvarka bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šauktinių sąrašai pagal regionus bus sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Paklaustas, ar baigęs šauktinio tarnybą, norėtų tęsti kario profesinę karjerą, vaikinas sakė tokio tikslo sau nekeliantis, matantis ir kitų gyvenimo kelių, bet neatmeta galimybės likti kariuomenėje, jei tarnyba jam patiktų.

„Jeigu nutiktų taip, kad pasilikčiau kariuomenėje, norėčiau tarnauti elitinėse pajėgose, nes būtent ten susiburia geriausieji iš geriausių“, – sakė pirmasis atnaujintos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos savanoris.

Kaip informavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektacijos skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Tomas Bagvilas, iš Mažeikių rajono savanoriškai atlikti pradinę privalomą karo tarnybą yra pašaukti 32 vaikinai ir dvi merginos.

Vidas STANKUS, „Santarvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kovo 5 d. – savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Už ką balsuosime?

Praėjusią savaitę įvykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje Sigitas Majus pranešė, kad frakcijos „Nepriklausomi“ nelieka, nes jos nariai Genovaitė Kimbrienė, Edgaras Padimanskas pasitraukė. Frakcijai būtini bent trys Tarybos nariai. Politinės rokiruotės Jau esame informavę, kad šie trys vietos politikai atstovavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriui, kuris buvo panaikintas. Yra naujas skyrius, jo kandidatas į merus, kaip paskelbė Šilutėje lankęsis Seimo narys Aurelijus Veryga, bus Robertas Kuncaitis. Iširus „valstiečių“ skyriui, trys paminėti vietos politikai savivaldybės Taryboje, taip pat ir su

Atgimė Šilutės kultūros ir pramogų centras

Šiandien, 2022 m. spalio 5 d. 13 val. buvo iškilmingai perkirpta simbolinė atnaujinto ir rekonstruoto Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato atidarymo juostelė. Šventinę teatralizuotą ceremoniją kūrė Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai ir šokių klubo „Žvaigždūnė“ šokėjos. Į iškilmes susirinko gausus būrys miestelėnų, Savivaldybės vadovai, dalyvavo LR Seimo narys Zigmantas Balčytis.  Statybų ir įrengimo darbus atlikusios UAB „Stamela“ vadovas Stanislovas Liepis simbolinį atnaujinto pastato raktą įteikė kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai. Pastatą pašventino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas

Šilutėje prasidėjo labai brangus šildymo sezonas (atnaujintas ir papildytas)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis įsakymu paskelbė, kad spalio 3 d. pradedamas švietimo įstaigų šildymo sezonas. Pernai šildymo sezonas centralizuotai tiekiant šilumą rajone prasidėjo spalio 11 dieną ir truko iki šių metų gegužės 2 d. Kaip beskaičiuotumei, pusę metų teks šildytis. Šis šildymo sezonas bus neregėto brangumo. Savivaldybės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ paskelbė, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos net 8,27 ct (su 9 proc. PVM – 9,01 ct). Prieš metus kainavo 4,83 ct

Prasideda gripo sezonas: svarbu pasiskiepyti

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022-2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn. (20-osios metų savaitės).  Įprastai šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką. Ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms skelbti epidemiją, taikyti kitas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.   Iki šiol gripo sezono metu kiekvieną savaitę buvo skelbiami Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Šiemet šie pranešimai, kuriuos

Taip pat skaitykite