Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki

Numatyta, kad penki vaikinai iš Mažeikių iki Naujųjų metų turės išvykti į Lietuvos karinius dalinius.

Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą.

Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas.

Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.

 

Privilegija –  vienintelė

Pirmojo šalies savanorio statusas jau suteikė Mažeikių rajono gyventojui ir didelę privilegiją – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą.

„Patekti į kariuomenę nusprendžiau dar gerokai anksčiau nei buvo priimtas įstatymas, pagal kurį buvo vykdomas šaukimas į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai, kad tapau pirmuoju savanoriu, – tik atsitiktinumas. Jo nesureikšminu, o ir pirmojo savanorio statusas daugiau jokių privilegijų, be minėto vėliavos pakėlimo, nesuteikia“, – „Santarvei“ sakė Ernestas. Pagal balandį Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą, šių metų šaukimas vyks dviem etapais. Rugpjūtį ir rugsėjį tarnybą kariniuose daliniuose pradės 1 155 karo prievolininkai, lapkritį ir gruodį – 1 845.

Jaunesnysis eilinis E. Vilimas atnaujintą privalomąją pradinę karo tarnybą su beveik penkiais šimtais šauktinių pradėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Patarimų klausė šeimoje

Vaikinas yra baigęs Viekšnių gimnaziją. Kol kas nestudijuoja, domisi kovų menais, mėgsta skaityti istorines knygas, laisvalaikiu sportuoja arba leidžia laiką su draugais.

Jis ne pirmasis Vilimų šeimos narys, kuris tarnauja kariuomenėje: tėtis privalomąją tarnybą atliko dar sovietinėje armijoje, o nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje kaip šauktinis tarnavo vienas vyresnysis brolis, kitas – kaip krašto apsaugos pajėgų savanoris.

„Iš jų sužinojau, kaip elgtis pirmosiomis dienomis karinėje tarnyboje. Pirmosiomis dienomis sunku buvo priprasti prie visai kitokio negu civiliniame gyvenime režimo, griežtos dienotvarkės. Gal kiek be reikalo rūpinausi, kaip reikės prisisiūti antsiuvus ir kitus skiriamuosius ženklus – pasirodė, kad viskas čia tvirtinama lipdukais, tad vargti siuvant neteko. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar jau nieko, pripratau“, – po savaitės tarnybos pasakojo karys.

Pasak Ernesto, lengviau yra tarnauti dar ir dėl to, kad čia susirinkę savanoriai. Visi motyvuoti, visi turintys bendrą tikslą, nėra simuliuojančiųjų ir nereikia klausytis verkšlenimų atliekant užduotis. Vaikinas įsitikinęs: reikia būti drausmingam ir geram, o tokiam žmogui visada ir visur viskas yra gerai.

Atlieka pareigą Tėvynei

Paklaustas, kokių tikslų vedamas jis savanoriu stojo į karinę tarnybą, viekšniškis atsakė lakoniškai: „Jaučiu pareigą Tėvynei.“

„Būtų puiku, jeigu visi jaunuoliai savo laiką skirtų mokslams, šeimai, karjerai, bet vargu ar dauguma tai daro. Tad kodėl gi neišbandžius savo jėgų kariuomenėje? Gal būtent šioje aplinkoje susiformuos naujas, brandesnis požiūris į gyvenimą. Norėčiau, kad tarnyba mane pakeistų į gerąją pusę, užgrūdintų ir būtų lengviau įveikti gyvenimo sunkumus“, – apie asmeninius tikslus kalbėjo karys.

Devyni mėnesiai kariuomenėje gali atrodyti per ilgas laikas išsiskirti su artimaisiais, draugais. Ernestas teigia, kad būtent išsiskyrimas su mylimais žmonėmis ir jam pačiam buvo didžiausias su tarnyba susijęs iššūkis. Kita vertus, dabar jam jau atrodo, kad devyni mėnesiai – per mažai, tarnyba turėtų tęstis metus.

Vaikinas pasakojo, kad reakcijų dėl jo noro tarnauti buvo įvairių: vieni palaikė, kiti nepiktai pasišaipydavo, o nesidžiaugė ir nepalaikė tik tie, kurie patys bijo tarnybos. O ją, kario manymu, reikia atlikti, bijoti tikrai nėra ko.

Neatmeta galimybės pasilikti ilgiau

Ernesto nuomone, šaukimas į Lietuvos kariuomenę turėtų būti privalomas visiems vyrams.

Dabar numatyta, kad tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybos, toliau privaloma tvarka bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šauktinių sąrašai pagal regionus bus sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Paklaustas, ar baigęs šauktinio tarnybą, norėtų tęsti kario profesinę karjerą, vaikinas sakė tokio tikslo sau nekeliantis, matantis ir kitų gyvenimo kelių, bet neatmeta galimybės likti kariuomenėje, jei tarnyba jam patiktų.

„Jeigu nutiktų taip, kad pasilikčiau kariuomenėje, norėčiau tarnauti elitinėse pajėgose, nes būtent ten susiburia geriausieji iš geriausių“, – sakė pirmasis atnaujintos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos savanoris.

Kaip informavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektacijos skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Tomas Bagvilas, iš Mažeikių rajono savanoriškai atlikti pradinę privalomą karo tarnybą yra pašaukti 32 vaikinai ir dvi merginos.

Vidas STANKUS, „Santarvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite