Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki

Numatyta, kad penki vaikinai iš Mažeikių iki Naujųjų metų turės išvykti į Lietuvos karinius dalinius.

Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą.

Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas.

Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.

 

Privilegija –  vienintelė

Pirmojo šalies savanorio statusas jau suteikė Mažeikių rajono gyventojui ir didelę privilegiją – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą.

„Patekti į kariuomenę nusprendžiau dar gerokai anksčiau nei buvo priimtas įstatymas, pagal kurį buvo vykdomas šaukimas į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai, kad tapau pirmuoju savanoriu, – tik atsitiktinumas. Jo nesureikšminu, o ir pirmojo savanorio statusas daugiau jokių privilegijų, be minėto vėliavos pakėlimo, nesuteikia“, – „Santarvei“ sakė Ernestas. Pagal balandį Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą, šių metų šaukimas vyks dviem etapais. Rugpjūtį ir rugsėjį tarnybą kariniuose daliniuose pradės 1 155 karo prievolininkai, lapkritį ir gruodį – 1 845.

Jaunesnysis eilinis E. Vilimas atnaujintą privalomąją pradinę karo tarnybą su beveik penkiais šimtais šauktinių pradėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Patarimų klausė šeimoje

Vaikinas yra baigęs Viekšnių gimnaziją. Kol kas nestudijuoja, domisi kovų menais, mėgsta skaityti istorines knygas, laisvalaikiu sportuoja arba leidžia laiką su draugais.

Jis ne pirmasis Vilimų šeimos narys, kuris tarnauja kariuomenėje: tėtis privalomąją tarnybą atliko dar sovietinėje armijoje, o nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje kaip šauktinis tarnavo vienas vyresnysis brolis, kitas – kaip krašto apsaugos pajėgų savanoris.

„Iš jų sužinojau, kaip elgtis pirmosiomis dienomis karinėje tarnyboje. Pirmosiomis dienomis sunku buvo priprasti prie visai kitokio negu civiliniame gyvenime režimo, griežtos dienotvarkės. Gal kiek be reikalo rūpinausi, kaip reikės prisisiūti antsiuvus ir kitus skiriamuosius ženklus – pasirodė, kad viskas čia tvirtinama lipdukais, tad vargti siuvant neteko. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar jau nieko, pripratau“, – po savaitės tarnybos pasakojo karys.

Pasak Ernesto, lengviau yra tarnauti dar ir dėl to, kad čia susirinkę savanoriai. Visi motyvuoti, visi turintys bendrą tikslą, nėra simuliuojančiųjų ir nereikia klausytis verkšlenimų atliekant užduotis. Vaikinas įsitikinęs: reikia būti drausmingam ir geram, o tokiam žmogui visada ir visur viskas yra gerai.

Atlieka pareigą Tėvynei

Paklaustas, kokių tikslų vedamas jis savanoriu stojo į karinę tarnybą, viekšniškis atsakė lakoniškai: „Jaučiu pareigą Tėvynei.“

„Būtų puiku, jeigu visi jaunuoliai savo laiką skirtų mokslams, šeimai, karjerai, bet vargu ar dauguma tai daro. Tad kodėl gi neišbandžius savo jėgų kariuomenėje? Gal būtent šioje aplinkoje susiformuos naujas, brandesnis požiūris į gyvenimą. Norėčiau, kad tarnyba mane pakeistų į gerąją pusę, užgrūdintų ir būtų lengviau įveikti gyvenimo sunkumus“, – apie asmeninius tikslus kalbėjo karys.

Devyni mėnesiai kariuomenėje gali atrodyti per ilgas laikas išsiskirti su artimaisiais, draugais. Ernestas teigia, kad būtent išsiskyrimas su mylimais žmonėmis ir jam pačiam buvo didžiausias su tarnyba susijęs iššūkis. Kita vertus, dabar jam jau atrodo, kad devyni mėnesiai – per mažai, tarnyba turėtų tęstis metus.

Vaikinas pasakojo, kad reakcijų dėl jo noro tarnauti buvo įvairių: vieni palaikė, kiti nepiktai pasišaipydavo, o nesidžiaugė ir nepalaikė tik tie, kurie patys bijo tarnybos. O ją, kario manymu, reikia atlikti, bijoti tikrai nėra ko.

Neatmeta galimybės pasilikti ilgiau

Ernesto nuomone, šaukimas į Lietuvos kariuomenę turėtų būti privalomas visiems vyrams.

Dabar numatyta, kad tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybos, toliau privaloma tvarka bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šauktinių sąrašai pagal regionus bus sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Paklaustas, ar baigęs šauktinio tarnybą, norėtų tęsti kario profesinę karjerą, vaikinas sakė tokio tikslo sau nekeliantis, matantis ir kitų gyvenimo kelių, bet neatmeta galimybės likti kariuomenėje, jei tarnyba jam patiktų.

„Jeigu nutiktų taip, kad pasilikčiau kariuomenėje, norėčiau tarnauti elitinėse pajėgose, nes būtent ten susiburia geriausieji iš geriausių“, – sakė pirmasis atnaujintos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos savanoris.

Kaip informavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektacijos skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Tomas Bagvilas, iš Mažeikių rajono savanoriškai atlikti pradinę privalomą karo tarnybą yra pašaukti 32 vaikinai ir dvi merginos.

Vidas STANKUS, „Santarvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,