Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki

Numatyta, kad penki vaikinai iš Mažeikių iki Naujųjų metų turės išvykti į Lietuvos karinius dalinius.

Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą.

Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas.

Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.

 

Privilegija –  vienintelė

Pirmojo šalies savanorio statusas jau suteikė Mažeikių rajono gyventojui ir didelę privilegiją – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą.

„Patekti į kariuomenę nusprendžiau dar gerokai anksčiau nei buvo priimtas įstatymas, pagal kurį buvo vykdomas šaukimas į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai, kad tapau pirmuoju savanoriu, – tik atsitiktinumas. Jo nesureikšminu, o ir pirmojo savanorio statusas daugiau jokių privilegijų, be minėto vėliavos pakėlimo, nesuteikia“, – „Santarvei“ sakė Ernestas. Pagal balandį Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą, šių metų šaukimas vyks dviem etapais. Rugpjūtį ir rugsėjį tarnybą kariniuose daliniuose pradės 1 155 karo prievolininkai, lapkritį ir gruodį – 1 845.

Jaunesnysis eilinis E. Vilimas atnaujintą privalomąją pradinę karo tarnybą su beveik penkiais šimtais šauktinių pradėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Patarimų klausė šeimoje

Vaikinas yra baigęs Viekšnių gimnaziją. Kol kas nestudijuoja, domisi kovų menais, mėgsta skaityti istorines knygas, laisvalaikiu sportuoja arba leidžia laiką su draugais.

Jis ne pirmasis Vilimų šeimos narys, kuris tarnauja kariuomenėje: tėtis privalomąją tarnybą atliko dar sovietinėje armijoje, o nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje kaip šauktinis tarnavo vienas vyresnysis brolis, kitas – kaip krašto apsaugos pajėgų savanoris.

„Iš jų sužinojau, kaip elgtis pirmosiomis dienomis karinėje tarnyboje. Pirmosiomis dienomis sunku buvo priprasti prie visai kitokio negu civiliniame gyvenime režimo, griežtos dienotvarkės. Gal kiek be reikalo rūpinausi, kaip reikės prisisiūti antsiuvus ir kitus skiriamuosius ženklus – pasirodė, kad viskas čia tvirtinama lipdukais, tad vargti siuvant neteko. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar jau nieko, pripratau“, – po savaitės tarnybos pasakojo karys.

Pasak Ernesto, lengviau yra tarnauti dar ir dėl to, kad čia susirinkę savanoriai. Visi motyvuoti, visi turintys bendrą tikslą, nėra simuliuojančiųjų ir nereikia klausytis verkšlenimų atliekant užduotis. Vaikinas įsitikinęs: reikia būti drausmingam ir geram, o tokiam žmogui visada ir visur viskas yra gerai.

Atlieka pareigą Tėvynei

Paklaustas, kokių tikslų vedamas jis savanoriu stojo į karinę tarnybą, viekšniškis atsakė lakoniškai: „Jaučiu pareigą Tėvynei.“

„Būtų puiku, jeigu visi jaunuoliai savo laiką skirtų mokslams, šeimai, karjerai, bet vargu ar dauguma tai daro. Tad kodėl gi neišbandžius savo jėgų kariuomenėje? Gal būtent šioje aplinkoje susiformuos naujas, brandesnis požiūris į gyvenimą. Norėčiau, kad tarnyba mane pakeistų į gerąją pusę, užgrūdintų ir būtų lengviau įveikti gyvenimo sunkumus“, – apie asmeninius tikslus kalbėjo karys.

Devyni mėnesiai kariuomenėje gali atrodyti per ilgas laikas išsiskirti su artimaisiais, draugais. Ernestas teigia, kad būtent išsiskyrimas su mylimais žmonėmis ir jam pačiam buvo didžiausias su tarnyba susijęs iššūkis. Kita vertus, dabar jam jau atrodo, kad devyni mėnesiai – per mažai, tarnyba turėtų tęstis metus.

Vaikinas pasakojo, kad reakcijų dėl jo noro tarnauti buvo įvairių: vieni palaikė, kiti nepiktai pasišaipydavo, o nesidžiaugė ir nepalaikė tik tie, kurie patys bijo tarnybos. O ją, kario manymu, reikia atlikti, bijoti tikrai nėra ko.

Neatmeta galimybės pasilikti ilgiau

Ernesto nuomone, šaukimas į Lietuvos kariuomenę turėtų būti privalomas visiems vyrams.

Dabar numatyta, kad tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybos, toliau privaloma tvarka bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šauktinių sąrašai pagal regionus bus sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Paklaustas, ar baigęs šauktinio tarnybą, norėtų tęsti kario profesinę karjerą, vaikinas sakė tokio tikslo sau nekeliantis, matantis ir kitų gyvenimo kelių, bet neatmeta galimybės likti kariuomenėje, jei tarnyba jam patiktų.

„Jeigu nutiktų taip, kad pasilikčiau kariuomenėje, norėčiau tarnauti elitinėse pajėgose, nes būtent ten susiburia geriausieji iš geriausių“, – sakė pirmasis atnaujintos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos savanoris.

Kaip informavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektacijos skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Tomas Bagvilas, iš Mažeikių rajono savanoriškai atlikti pradinę privalomą karo tarnybą yra pašaukti 32 vaikinai ir dvi merginos.

Vidas STANKUS, „Santarvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite