Pernai Šilutės uostas gavo pelno

Šilutės uostas

Aivaro Pužo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės tarybai pateikta informacija apie Šilutės prieplaukos (uosto) koncesijos sutarties vykdymą. 2008 m. rugsėjį buvo sudaryta Savivaldybės sutartis su UAB „Kintai“ įsteigta UAB „Šilutės vandens turizmo centras“, kuri Šilutės prieplaukoje (uoste) teikia kelių rūšių paslaugas. Kokie praėjusių metų veiklos rezultatai?
Šilutės vandens turizmo centro direktorius Rimgaudas Višinskas rašte Savivaldybei primena, kad Šilutės prieplauka teikia net kelias paslaugas: švartuojami laivai ir jie saugomi, laivai nuleidžiami į vandenį bei iškeliami, yra automobilių stovėjimo aikštelė, laivai saugomi ir elinge, laivams tiekiama elektra ir vanduo, teikiamos buitinės ir komunalinės paslaugos, vandens turizmo informacija, veikia degalų kolonėlė, prekiaujama degalais automobiliams ir laivams.
Nuo veiklos pradžios centras įkūrė ir išlaiko 8 darbo vietas, žiemą dirba tik 4 darbuotojai, nes laivai saugomi tik uosto elinge ir angare.
Uosto teritorija apsodinta medeliais, kiekvieną pavasarį teritorija papuošiama gėlėmis, pjaunama žolė, rūpinamasi tvarka ir švara. Visiškai užtikrinta uosto įrenginių priežiūra ir apsauga, veikia 6 vaizdo stebėjimo kameros, sezono metu (nuo balandžio iki lapkričio vidurio) visą parą uoste budi apsaugos darbuotojai.
Pernai koncesininkas UAB „Kintai“ į Šilutės prieplauką lėšų neinvestavo, uosto pajamos sudarė 43 894 Eur, išlaidos – 40 941 Eur, tad iš veiklos gauta 2953 eurų pelno. Beveik 35 tūkst. Eur išlaidų sudarė darbo užmokestis, mokesčiai SODRAI, gyventojų pajamų mokesčiai.
Pernai centras su laivų savininkais sudarė 101 laivo švartavimosi uoste bei buvimo jame sutartis. Iš viso Šilutės uoste yra 100 vietų laivams švartuoti. Per žiemą laivai saugomi dviejuose elinguose. Pernai šiltuoju metu į uostą Šilutėje buvo atplaukę laivų iš kitų Lietuvos vietovių ir užsienio. Sulaukta keturiolikos ekskursijų autobusų, kuriais uostą aplankė per 390 žmonių. Plaukiojimo sezono metu laivai iš uosto išplaukia ir į jį sugrįžta per 1250 kartų, paplukdoma per 6000 žmonių. Uostas yra mėgiama jaunavedžių, vestuvininkų apsilankymo vieta, iš čia laivais švęsti vestuvių, krikštynų, asmeninių jubiliejų bei švenčių išplaukia dideli būriai žmonių. Uoste rugsėjį vyko tradicinis Žuvienės virimo čempionatas, kuriame dalyvavo svečių iš visos Lietuvos ir užsienio. Šios šventės metu 47 paviljonuose buvo įsikūrę prekybininkai, tautodailininkai, amatininkai ir kt. Vien šis didelis renginys į uostą sutraukė tūkstančius žmonių. Kitokių švenčių, koncertų pernai uoste nebuvo.
Visiems gyventojams, iš kur jie beužsuktų į Šilutės uostą, teikiama informacija apie laivų judėjimo grafikus, nemokamos ekskursijos, galimybes išsinuomoti laivą pramogoms bei poilsiui ne tik uoste, bet ir kitose prie vandens esančiose rajono vietovėse.
Rajono politikams pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Savivaldybės 2008 m. sutartis „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ nebuvo keista. Pagal galiojančią tvarką pelnas turi būti paskirstytas taip: 40 proc. – koncesininkui, 60 proc. – Savivaldybei.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.