Per biurokratijos brūzgynus

Kas mėnesį Savivaldybės vadovai susitinka su žiniasklaidos atstovais. Petro Skutulo nuotr.

Pirmojo šių metų mėnesio darbus, susitikimus, naujienas ir žinias vasario 6 d. pokalbyje su žiniasklaidos atstovais aptarė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris ir Savivaldybės administracijos atostogaujantį direktorių pavaduojantis Virgilijus Pozingis.

Pinigai

Apie verslinę žvejybą Baltijos jūros pakrantėse, mariose pokalbį surengė Žemės ūkio ministerija, į Vilnių vyko Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Ministerija turi per 2 mln. Eur europinių lėšų, kurias planuoja skirti žvejams: įrengti uostelius ar jūroje vietas iš laivų žuviai iškrauti.

Ne pirmą kartą dalyvavęs žvejų reikalams skirtame pasitarime, V. Pozingis ir šįkart įsitikino, kad žvejai nesutaria, vienokių pageidavimų turi žvejojantieji jūroje, kitokių – Kuršių mariose. Šilutės rajone žvejams prieplaukų netrūksta, ne visos geros būklės, tačiau suregistruotos, bus galima teikti paraiškas joms tvarkyti, privažiavimams rengti. Balandį bus paskelbtas paraiškų teikimas, Savivaldybė planuoja prašyti lėšų prieplaukoms Atmatos upėje prieš Uostadvarį ir išplaukiant iš Šyšos upės kairiajame krante įrengti. Projektuojant paaiškės ir pinigų sumos. Savivaldybė gali tikėtis apie 600 tūkst. eurų.

Žemės ūkio ministerija planuoja skirti 2 mln. Eur Šilutės rajone įrengtiems  polderiams tvarkyti. Pasak V. Pozingio, polderių sistema skirta žemės ūkiui, tačiau Aplinkos ministerija to dar nesuvokia.

Meras Vytautas Laurinaitis patikino, kad Savivaldybė tvirtai laikosi nuomonės, jog kartu su estakados statyba būtų tvarkomas ir kelias į Rusnę.

Meras Vytautas Laurinaitis informavo apie savo susitikimą su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Apžvalgos bokšto statymas Rusnės saloje vis stringa. Saugomų teritorijų tarnyba pusmetį ruošia sąlygas projektavimui… Savivaldybė net pasisiūlė organizuoti projektavimo ir statybos darbų pirkimą, viskas vyktų greičiau. Norint valyti Pakalnės ir Vorusnės upes (kartu jas pagilinant), reikia koreguoti  rezervato ribas. Savivaldybė siūlo už tai net sumokėti.

„Ministerija nustatė apribojimus, o kai norime jų pamažinti, turime… susimokėti“, – stebėjosi  meras.

Kaip susigrąžinti emigrantus?

Sausio 10 d. savivaldybių merai buvo pakviesti į susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite ir kalbėjosi, kaip susigrąžinti emigrantus. Prezidentė pageidavo, kad savivaldybėse rastųsi po specialistą, kuris užsiimtų emigrantų grąžinimo į Lietuvą reikalais: būtų sukurta interneto svetainė, renkami išvykusių gyventojų adresai, jiems skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas, atlyginimus, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti reikalus sugrįžus į gimtąjį karštą. Svetainėje būtų skelbiama, kiek yra vaikų darželių, mokyklų, kokia žemės sklypų namams bei būstams įsigyti tvarka, pasiūla, kainos, kiek kainuoja būsto nuoma, kokia šios paslaugos pasiūla it t. t.

Savivaldybė sumažino vieną etatą Tarybos sekretoriate, ten dirbusi Dovilė Pauparytė užsiims emigrantų sugrąžinimo reikalais.

Meras sakė tikįs, kad investuotojai kurs verslą buvusios spirito gamyklos Šilutėje bazėje. Investuotojai pageidavo, kad Savivaldybė pagelbėtų surasti darbuotojų. Jų reikėtų gal šimto.

Pokyčiai

Į Šilutę buvo atvykęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis. Tai buvo draugiškas vizitas, nes Šilutės r. savivaldybė bendradarbiauja su dviem Ukrainos savivaldybėmis. Svečią domino šie ryšiai, jų plėtra. Ambasadorius pakvietė šilutiškių delegaciją, kai ji nuvyks į Ukrainą, aplankyti ir ambasadą.

Šilutės turizmo informacijos centre nebeliko buhalterio, šį darbą atlieka Savivaldybės darbuotojai, vietoj to atsirado ornitologo–gido etatas paukščių stebėtojų išvykoms organizuoti. Šis specialistas moka anglų, vokiečių, rusų, net bulgarų kalbas, domisi ir daug žino apie paukščius. Ornitologija – perspektyvi turizmo šaka, tad tikimasi pritraukti ir užsieniečių. Net JAV ambasadorė Lietuvoje pavasarį ketina atvykti į Rusnę stebėti paukščių.

Su Lietuvos gamtos fondo ir kitomis panašios krypties organizacijomis tariamasi dėl europinės paramos turizmui rajone plėtoti.

Dėl estakados

Meras informavo, kad Šilutėje ir Rusnėje buvo aptartas estakados ir 5 km kelio į Rusnę rekonstravimo projektas. „Manau, kelią nuo Prezidento Griniaus tilto iki estakados būtina platinti, iškirsti tuos senus pakelės medžius, o atokiau nuo kelio galbūt pasodinti naujų. Per 15 metų šiame kelyje žuvo 18 žmonių. Per šį potvynį jau išvirto 7 medžiai… Kelią būtina platinti ir padaryti saugų“, – kalbėjo meras, jau pateikęs raštą su išsamia informacija premjerui Sauliui Skverneliui bei planuojantis susitikti su premjeru ir dar kartą pateikti visus skaičius, motyvus, aplinkybes, duomenis apie pasenusius pakelės į Rusnę medžius ir jų keliamą pavojų.

„Esą čia – medžių alėja, čia juos nupjovus kraštovaizdis nukentės… Mažojoje Lietuvoje jau daug kelių, ant kurių sankasos neliko medžių, nes nebe tie laikai, nebe tokios transporto priemonės ir nebe toks eismas, kaip senovėje. Savivaldybė laikysis tvirtos nuomonės – šalinti medžius, platinti kelią, įrengti kairėje pusėje dviračių ir pėsčiųjų taką su atitvaru ir statyti estakadą. Tegul kritikuoja ir vadina mus kaip nori, Savivaldybė nuomonės nekeis“, – patikino meras, kategoriškai nepritariantis gamtosaugininkų siūlymui statyti tik estakadą, 5 kilometrų ilgio kelio atkarpos į Rusnę kol kas netvarkyti, kol nebus parengta medžių tvarkymo projekto.

Saugomų teritorijų tarnyba pasiūlė kelio rekonstravimą atskirti nuo estakados statybos, keliui siūloma tik nauja danga, o pagrindai liktų seni. „Mes sieksime, kad būtų dirbama pagal esamą projektą jo neskaidant“, – sakė, o V. Pozingis, įsitikinęs, kad Saugomų teritorijų tarnyba nebe pirmą kartą trukdo darbams. Taip atsitiko ir Uostadvaryje, kitur. Vicemeras Algis Bekeris užsiminė, kad  ir vietos aktyvistai trukdo nepamatuotais reikalavimais.

Vėl – nežinia

Susitikimas Automobilių kelių direkcijoje su naujuoju jos vadovu irgi paliko nuosėdų: į parengtas kelių tvarkymo programas buvo patekęs kelių Šilutė – Žemaičių Naumiestis,  Saugos – Šilutė rekonstravimas bei vieno kelio į Miniją asfaltavimas. Direkcija sulaukė naujo vadovo, vėl daromos naujos programos… Sakė, galutinis sąrašas bus iki balandžio 1 d. Esą rasti sąrašai kėlę abejonių: gal ne visi įtrauktieji į programas keliai buvo svarbiausi. Aiškinsis du mėnesius.

Meras ketina susitikti su susisiekimo ministru ir aptarti visa tai. Nuo Kulėšų iki Šilutės radosi ženklas – leistinas 50 km per valandą greitis. „Absurdas, kelio netvarko, o eismą riboja“, – piktinosi meras.

Meras bendravo su „Lietuvos geležinkelių“ atstovu, sužinojo, kad bandomasis traukinio iš Klaipėdos į Tilžę maršrutas analizuojamas, numatytas susitikimas Šilutėje, gal ir pavyktų atgaivinti keleivinio traukinio maršrutą Klaipėda – Šilutė.„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti